Vis dėlto, vis dažniau lietuviai ima dairytis į Azijos šalis. Dar pakankamai mažai pažįstama kultūra traukia norinčius ją pažinti ne tik iš filmų, serialų, knygų ar ten besilankiusių pasakojimų, bet viską pamatyti savo akimis. Noras iš arti susipažinti su Azija studentą Arminą Kvietkų paskatino pasinaudoti pasitaikiusia galimybe ir vienam semestrui studijuoti išvykti į Pietų Korėjos sostinę Seulą.
Sprendimą išvykti priėmė per vieną dieną
Vasario pabaigoje į Pietų Korėją išvykęs studentas sprendimui vykti ar ne priimti turėjo vos vieną dieną. Azijos šalių kultūra besidominčiam A. Kvietkui tai padaryti nebuvo sunku – noras pažinti tolimą šalį ir žinojimas, kad tokios galimybės pasitaiko ne taip dažnai, paskatino nedvejoti ir pasinaudoti proga.
„Visada domėjausi Azijos šalių kultūra ir norėjau jas aplankyti, ypač – Japoniją. Gavęs pasiūlymą pasinaudoti tarptautinių mainų programos galimybėmis ir išvykti į Pietų Korėją, nedvejojęs sutikau – laiko apsispręsti turėjau vos vieną dieną“, – sako Kauno kolegijos Verslo fakultete Tarptautinį verslą studijuojantis A. Kvietkus.
„Prieš išvykdamas net neabejojau, kad „Erasmus+“ stipendijos gali neužtekti, todėl buvau pasiruošęs skirti ir savo pinigų. Pavyzdžiui, vien lėktuvo bilietams teko skirti 800 eurų, taip pat prisideda išlaidos, skirtos vizai, draudimams, dokumentų tvarkymui, jų vertimui iš lietuvių kalbos į korėjiečių, dokumentų tvirtinimui pažyma Apostille, sveikatos draudimui ir kt. Taip pat svarbu ir tai, kad nuoma Seule yra labai brangi – gyvenu universiteto bendrabutyje, už kurį moku apie 200 eurų per mėnesį. Tai labai nedidelė suma – palyginimui, iš užsienio atvykusiems studentams už mažą nuosavą kambarį su bendra virtuve, kuria dalinasi su kitais pastate gyvenančiais žmonėmis, tenka mokėti ir po 800 eurų“, – pasakoja Myongji universitete šiuo metu studijuojantis A. Kvietkus.
Smalsūs korėjiečių žvilgsniai, kalbos barjeras ir stebinanti pagarba
A. Kvietkus pripažįsta, kad prieš išvykdamas nerimo dėl kultūrinių skirtumų, didelio atstumo nuo Lietuvos ir ten likusių artimųjų bei draugų nejautė – vaikiną labiausiai neramino, kaip seksis bendrauti anglų kalba.
„Labiausiai nerimavau dėl to, kaip seksis susikalbėti – nors anglų kalbą suprantu labai gerai, tačiau laisvai kalbėti ir reikšti savo mintis buvo sunkiau dėl praktikos stygiaus. Nepaisant to, užteko savaitės, kad persilaužčiau ir dabar susikalbėti problemų nebėra. Sunkiau tik dėl to, kad didelė dalis korėjiečių nekalba angliškai, bet, pasitelkus į pagalbą vertimo programas, didelių problemų nekyla“, – sako A. Kvietkus.
Vaikinas atskleidžia, kad kultūrinio šoko atvykęs nepatyrė, tačiau sulaukė susidomėjusių vyresnio amžiaus korėjiečių žvilgsnių, prašymų kartu pasidaryti nuotrauką.
„Kultūrinio šoko atvykus nebuvo, turbūt sudėtingiausia yra dėl kalbos barjero. Tačiau kartais būna, vaikštant ne miesto centre, prasilenkus su senyvo amžiaus žmonėmis galima pastebėti, kad jie nužiūrinėja tave, o drąsesni paprašo kartu nusifotografuoti – jau keletą kartų teko susidurti su tokia situacija“, – pasakoja A. Kvietkus ir priduria, kad nepaisant smalsių žvilgsnių, korėjiečiai pasižymi ypatingu mandagumu.
„Visi korėjiečiai labai mandagūs, aptarnavimo srityje jaučiama pagarba klientui. Sveikinantis korėjiečiai rankų nespaudžia, bet nusilenkia arba bent linkteli galva. Įmonėse labai svarbi hierarchija, vyresniems ar aukštesnį socialinį statusą turintiems žmonėms rodoma didelė pagarba“, – apie kultūrinius skirtumus pasakoja vaikinas.
Gyvo aštuonkojo skanavimas ir technologijų gausa
Kaip dar vieną, europiečius traukiančią patirtį, būtų galima išskirti Azijos šalių virtuvę. A. Kvietkus pasakoja, kad jį nustebino ne tik didelis maisto pasirinkimas, bet ir vaisių kainos.
„Maistas čia nerealus, pasirinkimas didelis, nors norint ką nors gamintis namuose kyla truputį keblumų, nes perkant maisto produktus sunku suprasti, kas ten yra. Įdomu tai, kad vaisiai čia yra neįtikėtinai brangūs. Pavyzdžiui, paprastas vidutinio dydžio arbūzas kainuoja apie 25 eurus. Taip pat jau teko paragauti ir gyvo aštuonkojo – draugas vos nenualpo, bet buvo tikrai smagus išbandymas“, – įspūdžiais dalinasi vaikinas.
Pasakodamas apie studijų procesą Lietuvoje ir Pietų Korėjoje, A. Kvietkus sako didelio skirtumo nepastebintis, išskyrus tai, kad pastarojoje šalyje įdiegta daugiau technologijų.
„Kol kas nepastebėjau, kad mokymosi procesas vyktų kitaip nei Kauno kolegijoje. Tačiau čia, Myongji universitete, yra įdiegta daugiau įvairių technologijų. Pavyzdžiui, atėjus į auditoriją, specialioje programėlėje reikia pažymėti, jog esu paskaitoje – programėlė nustato mano buvimo vietą ir gauna pranešimą iš klasėje esančio įrenginio, kuris patvirtina, kad iš tiesų esu auditorijoje. Patekti į patalpas galima tik su kortelėmis, prie kai kurių įėjimų yra veido atpažinimo įrenginiai“, – aukštųjų mokyklų skirtumus vardija A. Kvietkus. Vaikinas atskleidžia, kad pasibaigus studijoms planuoja kurį laiką skirti kelionėms ir po kitas Azijos šalis.
„Už tokią pat sumą, už kokią pavyktų iš Lietuvos nuskristi į Londoną, čia galima nuskristi į Tailandą, Japoniją, Indoneziją. Pats taip ir planuoju padaryti – po studijų daugiau pakeliauti po Aziją ir tik tada grįžti į Lietuvą“, – planais dalijasi A. Kvietkus.
