Kauno kolegijoje darbuotojų kompetencijų ugdymui skiriamas itin didelis dėmesys – kolegijos žmogiškųjų išteklių politikoje pabrėžiama, kad kolegijos vertę kuria būtent darbuotojai, todėl jiems organizuojami vidiniai mokymai, sudaromos sąlygos dalyvauti išoriniuose mokymuose, seminaruose ir kitose, tobulinimuisi skirtose, veiklose.
Kompetencijų ugdymas užkoduotas aukštosios mokyklos veikloje
2021–2025 m. strategijoje apibrėžiama, kad Kauno kolegija suvokiama kaip nuolat besimokanti organizacija, kurioje užtikrinamas kryptingas darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir kompetencijų tobulinimas, o mokymasis ir saviugda suvokiami kaip kiekvieno bendruomenės nario teisė ir pareiga.
„Darbuotojų kompetencijų tobulinimas yra itin svarbus Kauno kolegijos veiklos aspektas. Aukštoji mokykla jau savo prigimtimi yra nuolat besimokanti organizacija, tad dėstytojų ir kitų darbuotojų nuolatinis kompetencijų tobulinimas, jų atnaujinimas ir kuria tiek studijų kokybę, tiek taikomosios mokslo ir meno veiklos kokybę. Tad kolegijos vadovybės tikslas yra sudaryti tinkamas sąlygas savo darbuotojų kompetencijų tobulinimui. Svarbu pažymėti ir tai, kad kompetencijų tobulinimas turi būti kryptingas, siekiant kolegijos strategijoje nubrėžtų siekinių įgyvendinimo.
Į studentą orientuotos studijos, kuriose susitinka kompetentingas dėstytojas ir motyvuotas studentas yra pagrindas, užtikrinantis aukštą šių studijų kokybę. Studijų individualizavimas sudaro tinkamas sąlygas dar labiau tobulėti, siekti mokslo aukštumų talentingiems studentams, pritaikyti studijų procesą individualių poreikių turintiems studentams“, – sako Kauno kolegijos Valdymo ir kokybės departamento vadovė Inga Stravinskienė.
Inovacijų proveržis skatina dėstytojus nuolat ugdyti kompetencijas
Pastaruoju metu stebima vis spartesnė technologijų pažanga, o informacija pasiekiama vos kelių mygtukų paspaudimu, todėl aukštoji mokykla, norėdama pasiūlyti kokybiškas ir aktualias studijas, pirmiausia turi suteikti galimybę dėstytojams tobulinti savo kompetencijas ir atnaujinti žinias.
„Gyvename šalyje, kurioje kiekvienas gali naudotis internetu, įvaldyti įvairias grafines, informacines programas ar technologijas. Pasaulis keičiasi vis didesniu greičiu ir žingeidūs studentai, savo rankose turėdami skaitmenines prieigas ir įrankius, jaučia naujausias tendencijas bei tai, kas ir kokiu būdu jiems siūloma paskaitų metu. Ne tik save gerbiantis, bet ir jaučiantis atsakomybę už tinkamai ruošiamus specialistus darbo rinkai, dėstytojas taip pat seka naujoves. Maža to, jis turi vienas pirmųjų sužinoti apie naujas galimybes ar reikalavimus ir įvertinti tai ne tik savo tyrimų lauke, bet ir bendrame šalies ar pasaulio kontekste.
Kitas svarbus aspektas sėkmingam studento ir dėstytojo bendradarbiavimui – metodai, priemonės, kuriomis perteikiamos žinios bei dėstomo dalyko siekiamas rezultatas. Studentą sunku motyvuoti kuriamu, bet praktiškai nepritaikomu projektu. Nebepopuliaru „gaišti laiką“ studijose vien vardan atsiskaitymo. Tad, kad padėtų studentui efektyviai mokytis ir kurti, dėstytojas turi pats įvaldyti mokymo(si) įrankius ir nuolat dalyvauti jo specialybinės srities renginiuose – konferencijose, seminaruose, mokymuose, parodose ir kt. Tokie specialistai kuria pridėtinę vertę organizacijai, kurioje dirba. Ir atvirkščiai – organizacija, atliepdama dėstytojų poreikius ir vykdydama vidinius mokymus arba sudarydama sąlygas kelti kvalifikaciją išorėje, motyvuoja dirbančiuosius, skatina jų pasitikėjimą bei lojalumą“, – apie tai, kodėl svarbu, kad dėstytojams būtų sudarytos sąlygos tobulinti kompetencijas, sako Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos vadovė dr. Inga Valentinienė.
„Išmanymas ir gebėjimas taikyti naujausias žinias kelia dėstytojo pasitikėjimą savimi. Šiais laikais dėstytojas turi būti neeilinė „asmenybė“, kad studentai jį laikytų autoritetu ir norėtų mokytis bei sekti – žinios dėstytojui sukuria tą saugią zoną. Kai dėstytojas dirbdamas jaučiasi komfortiškai, tuomet jam padeda ir intuicija, dažniausiai atsirandanti su pedagoginio darbo patirtimi. Kiekvienas studentas yra individuali asmenybė ir mokytis linkę gana skirtingais būdais. Dėstytojas, būdamas geru pedagogu, intuityviai pajaučia, kokius būdus ir metodus parinkti skirtingiems studentams tai pačiai užduočiai atlikti. Tokiu būdu, atrodytų „silpnam“ studentui, sudaroma terpė atsiskleisti, o kartais net pralenkti gabiausius. Verta prisiminti, kad sėkmei užtenka tik 1 procento talento, likę 99 procentai yra skirti darbui. Tačiau sėkmingai karjerai dažnai vien sėkmingų studijų neužtenka. Kad nebūtų prarastas laikas ir kartais netgi įgūdžiai, gali padėti kompetentingas dėstytojas, kuris žinodamas darbo rinkos poreikius ir jausdamas studentų galimybes, geba tinkamai nukreipti ir padėti užtikrinti būsimų specialistų augimą“, – sako dr. I. Valentinienė.
Menų ir ugdymo fakulteto absolventė: dėstytojai yra fakulteto ašis
Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Mados dizaino studijų programą baigusi Jūratė Vaškienė sako kolegiją prisimenanti kaip vietą, kurioje dėstytojai studentus ugdo ne tik kaip savo srities specialistus, bet ir padeda jiems atrasti savo išskirtinumus, padrąsina.
„Menų ir ugdymo fakultetas yra išskirtinė vieta tiek savo aura, tiek žmonėmis. Turbūt nesuklysiu sakydama, kad dėstytojai yra visa ko ašis. Vienas dėstytojas yra sakęs, jog tam, kad išugdytum menininką, pirmiausia reikia žmogų išlaisvinti. Manau, kad tai yra pagrindas, ant kurio ir statomas ugdymo procesas. Dėstytojos mūsų fakultete yra tarsi mokytojos, mamos ir profesinio autoriteto samplaika. Jos praplečia tavo regėjimo lauką, ištraukia tave iš nusistovėjusių rėmų, o kai įgauni platesnį matymą ir suvokimą, kiek jau yra visko sukurta bei pradedi abejoti savo gebėjimais, parodo tau tavo išskirtinumą, padrąsina“, – mintimis dalijasi J. Vaškienė. Absolventė prisimena ir dėstytojų padrąsinimą dalyvauti mados konkurse, kuris tuo metu studijas mesti planavusiai J. Vaškienei tapo pasitikėjimo savimi atspirties tašku.
„Pamenu, kai po pirmo kurso buvau visiškoje neviltyje – atrodė, kad esu visomis prasmėmis nepakankama studijuoti menus, svarsčiau nebetęsti studijų, tačiau vieną dieną, pertraukų tarp paskaitų metu, dėstytojos Stella Justina Kasperavičienė ir Audronė Šakienė pasiūlė išsiųsti paraišką dalyvauti mados konkurse / festivalyje Tartu, Estijoje. Tuo metu pasiūlymas atrodė labiau nei absurdiškas – visus, esančius aplink save, tuo metu mačiau kaip geresnius, įdomesnius, gabesnius nei aš.
Tačiau dėstytojos padėjo užpildyti paraišką, dėstytoja A. Šakienė padėjo sustyguoti kolekciją ir ji praėjo atranką. Vėliau dalyvavau viename konkurse po kito, su kiekvienu jų pasitikėjimas savimi po truputį reanimavosi. Kiekvieną kartą jutau didžiulį dėstytojų palaikymą, sulaukdavau pagalbos. Ypatingai smagu buvo, kai laimėjusi mados konkurso „Dizaino dienos“ pagrindinį prizą, eidama podiumu atsiimti apdovanojimo mačiau salėje savo dėstytojas ir sulaukiau jų sveikinimo. Supratau, kad ne tik mes, studentai, gyvename savo pamišimu, bet kartu su mumis juo gyvena ir dėstytojos, neskaičiuodamos nei savo jėgų, nei laiko, pergyvena už mus, kartais gal net labiau nei mes patys – studentai“, – prisimena Mados dizaino absolventė ir džiaugiasi, kad net baigusi kolegiją palaiko ryšį su dėstytojomis, kreipiasi į jas patarimo.
„Nors kolegiją baigiau prieš dvejus metus, bet glaudus ryšys su dėstytojomis išlikęs iki šiol. Šiuo metu esu įkūrusi moterų aprangos prekės ženklą ir kai reikia patarimo, visada kreipiuosi į kurią nors iš dėstytojų. Smagu gauti ne tik profesionalų, bet ir nuoširdžiai šiltą patarimą bei palaikymą“, – sako J. Vaškienė.
