Nepriklausomybės laužai – budėjimo ir kovos už laisvę simbolis

„Laukiame jos prie laužų ant Stalo kalno Vilniuje ir kviečiame ją dainomis, svečių istorijomis ir prisiminimais, istoriniais faktais, garsių žmonių apsilankymais“, – pasakoja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai, jau dvyliktus metus iš eilės prie „Nepriklausomybės laužo“ minėdami vieną reikšmingiausių valstybės švenčių – Kovo 11-ąją. Kariūnų kartos keičiasi, tačiau tradicija išlieka ta pati, sukviesdama vis daugiau visuomenės ant istorinio kalno švęsti laisvės.

Šiais metais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną kariūnai pasitiko kitaip – dėl visų saugumo Akademijoje budėdami ir kūrendami „Vilties laužą“, kuris sukvietė žinomų Lietuvos atlikėjų. Prie jo savo istorijomis dalijosi kariai, kaip suderinti civilio gyvenimą ir pareigą Tėvynei, pasakojo žinomi šauliai Gabrielius Liaudanskas – Svaras ir Justina Ragauskaitė. Kartu su kariūnais dainavo Andrius Mamontovas, savo dainas pristatė Vidas Bareikis ir kiti žinomi atlikėjai. Tačiau tradiciją pabūti kartu su visuomene kariūnai išsaugojo ir šiais metais – pasidalino vaizdo įrašu per televiziją ir visiems suteikė galimybę pabūti šio renginio dalimi.

Tradiciškai pasitikti Kovo 11-osios sugrįžta ir prie laužo susirenka Akademijos absolventų. Pirmąjį laužą uždegę karininkai kpt. Kazimiras Bogdanas, kpt. Daugirdas Antulis, kpt. Algirdas Navasaitis ir kpt. Alminas Sinevičius, prisimindami, kaip gimė idėja surengti šiltą ir jaukų vakarą, sako, kad laukiant laisvės, kaip ir aušros, kariui svarbu budėti sargyboje: „Budėdami parodome, kad mes saugome iškovotą nepriklausomybę, o laužas tampa amžinu nepriklausomybės sargybos simboliu. Būsimi karininkai simboliškai budi prie laužo iki vidurnakčio – iki pat Kovo 11-osios.“

„Pirmaisiais metais mūsų, susirinkusiųjų, buvo nedaug, bet visų kariūnų nuotaika buvo pakili. Nė vienam toks budėjimas nebuvo privalomas – kas norėjo, galėjo prisijungti. Ir į šį mūsų kvietimą atsiliepė daug kariūnų, – pasakoja Daugirdas. – Kalbant ne tik apie laužus, bet ir apie bet kokį renginį, pirmojo kurso jaunuoliui kartais galbūt būna nedrąsu, bet vėliau kariūnai supranta, kad tai yra ne šiaip pramoginis renginys – tai rodo jų pasiryžimą ginti savo šalį.“

Karininkas prisimena, kad kovos už laisvę idėją pirmais pora metų kariūnai dar parodydavo, nuo Stalo kalno žygiuodami ir dainuodami patriotines dainas, nešdami Lietuvos vėliavą ir grįžę ją pakabindami prie Karo akademijos vartų: „Džiaugdavomės, nes su trispalve mes tarsi atnešdavome Lietuvai iškovotą laisvę į Akademiją. Mūsų idėja tokia ir buvo – kariūnai budi „Nepriklausomybės aušroje“, o išaušus atneša Laisvę“.

Karo akademijos absolventai pasakoja, kad pirmiausia „Nepriklausomybės laužai“ buvo tik kariūnų renginys, bet kasmet jį organizuodami sulaukdavo vis didesnio Akademijos bendruomenės palaikymo ir vis daugiau karininkų, dėstytojų prisijungdavo bei kartu pasitikdavo Kovo 11-ąją: „Ko prašėme pagalbos, niekas neatsisakė padėti. Kariūnams tai buvo labai svarbu, todėl renginys ir tapo visos Akademijos tradicija – švente, apie kurią kalbame ir kurioje dalyvaujame“.

Kiekvienais metais į renginį kariūnai pasikviečia draugų, kitų universitetų studentų, jaunimo organizacijų narių. Švente susidomi vis daugiau žmonių, nes kvietimas perduodamas iš lūpų į lūpas. „Puiku, kad renginiu domisi ne tik Karo akademijos bendruomenė, bet susidomėjimas juo auga ir tarp Tėvynei neabejingų žmonių, kurie noriai ateina ir kartu švenčia laisvę. Kasmet susirenka vis daugiau žmonių – ateina studentų, kariuomenės atstovų, jaunimo organizacijų narių, politikų, susirenka šeimų, kurios atsiveda mažų vaikų, švente susidomi ir dalis Vilniaus svečių. Tai parodo, kad karūnų iniciatyva tampa visos Lietuvos iniciatyva“, – sako kpt. Alminas Sinevičius.

Alminas prisimena, kad iš pradžių kariūnai ant kalno susirinkdavo iš idėjos, neturėdami jokios programos ir prie laužo keli iš jų grodavo gitara, dainuodavo. „Vėliau viskas virto koncertu, apie tai mes pirmaisiais metais net negalvojome. Tai rodo, kad idėją vysto kiekviena kariūnų karta, kasmet įnešdama kažką nauja ir gera“, – džiaugiasi kpt. A. Sinevičius.

Pernai minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, ant Stalo kalno susirinkusiųjų laukė įspūdinga programa – buvo užkurti net trys dideli laužai, jų šviesoje koncertinę programą parodė kariai ir kariūnai, buvo galima išvysti šalyje gerai žinomų žongliravimo ugnimi meistrų, vadinamųjų fakyrų, be jokio atlygio koncertavo žinomi atlikėjai. Vyko tradicinės virvės traukimo varžybos, buvo vaišinama kareiviška koše ir karšta arbata, laukė ir kitų pramogų. Šventė kaip ir kiekvienais metais tęsėsi iki pat vidurnakčio, kai kariai atnaujino savo priesaiką ir visi norintys prisijungę vienu metu prisiekė Tėvynei. Po priesaikos visi sustoję garsiai sugiedojo Lietuvos valstybės himną.

Karininkai patvirtina, kad laužų tradicija „keliauja“ ir į kitus miestus – pradėję tarnybą karininkai šią šventę organizuoja tame Lietuvos kariuomenės dalinyje, kuriame jie tarnauja.

„Kai grįžau tarnauti į Juozo Vitkaus inžinerijos batalioną, manęs paprašė padėti tęsti šią tradiciją Kaune, kuri ten sėkmingai buvo prigijusi, nes jau kelerius metus paskatinti Karo akademijos pavyzdžio šią idėją įgyvendino ir ją vystė jaunesni karininkai. Nors šventės detalės batalione šiek tiek kitokios (pranešėjai, koncertai, žaidimai ir pan.), vis dėlto mintis išlieka ta pati, – pasakoja Kazimiras. – Gera dalyvauti ten, kur šis renginys vyksta ir įgauna vis didesnį pagreitį.“

Pirmųjų „Nepriklausomybės laužų“ organizatoriai, dabartiniai Lietuvos karininkai, neužmiršta renginio ir baigę Lietuvos karo akademiją. Visi patvirtina, kad jeigu pavyksta, kasmet sugrįžta ant Stalo kalno. Ypač įsiminė vakaras, kai buvo atvykęs profesorius Vytautas Landsbergis. „Buvo prastas oras, lijo, buvo labai slidu, į kalną užlipti visiems reikėjo pastangų, tačiau jis atvyko ir mes kartu šildydamiesi prie laužo dainavome kariškas ir partizanų dainas. Tai labiausiai likusios atmintyje ir geras emocijas sukėlusios to vakaro su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru akimirkos“, – prisiminimais dalijasi Algirdas.

Prie „Nepriklausomybės laužų“ sugrįžtantys karininkai sako, kad naujosios kariūnų kartos taip pat suvokia šio renginio prasmę – jo pagrindinė mintis liko gyva ir plečiasi, sutelkia vis didesnę visuomenės dalį. Karo akademijos absolventai kariūnams linki ir toliau išsaugoti gyvą laisvės dvasią – nepriklausomybę švęsti ir budėti, t. y. ją saugoti, branginti: „Kariūnai yra kariuomenės ateitis, todėl dabar budėdami tą patį darys ir vėliau tapę karininkais – budės ir saugos savo šalį.“

Laužas Karo akademijoje šiais metais sukvietė žinomų Lietuvos atlikėjų. Ievos Budzeikaitės nuotr. (pirmame psl.)