Vaistininkai taip pat gali kvalifikuotai pakonsultuoti apie saugų vaistų vartojimą, šalutinį poveikį, suderinamumą – tai yra, suteikti visavertę farmacinę paslaugą.
Įvairūs tyrimai rodo, kad konsultacijų gyventojams išties reikia: Lietuvos žmonės susiduria su tokiomis problemomis, kaip polifarmacija, augantis vaistų vartojimas, neteisingas vaistų vartojimas, augantis nepageidaujamų vaistų poveikių skaičius.
Tad vaistininkui tenka ne tik konsultuoti, bet neretai ir sudrausti nederama savigyda užsiimančius asmenis, atskleisti galimas piktnaudžiavimo medikamentais pasekmes. Laimei, į vaistininko žodį daugelis iki šiol bent kiek įsiklauso: tai gerbiama, autoritetinga profesija, o ir vaistinė – pirmoji, greičiausiai pasiekiama sveikatos apsaugos įstaiga.
„Vaistininką pasiekti lengviau, nei gydytoją, o jo konsultacija – ne mažiau kvalifikuota ir patikima“, – pastebėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto Klinikinės farmacijos katedros lektorė, biomedicinos mokslų daktarė Rima Minkutė.
Šalutinį poveikį turi visi vaistai
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net pusė vaistų pasaulyje vartojami nederamai. Lietuviai taip pat nepasižymi drausme vykdant gydytojo paskyrimus. Problemos mastą atskleidžia ir LSMU studentų atliktos apklausos: dažnai vartojama didesnė dozė ar net keletas to paties poveikio vaistų (pavyzdžiui, receptinis ir nereceptinis), tad gydymas tampa „dvigubas“.
Arba – nesilaikoma nurodyto režimo, dažnio, vaistų išgeriama per daug ar, pradingus simptomams, juos nustojama vartoti visai. Dėl to gali kilti šalutinio vaistų poveikio pavojus, lieka ne visiškai išgydyta liga.
Niekur neišnyko ir atsparumo antibiotikams problema. Gydytojui skyrus tokius vaistus, svarbu suvartoti visą jų kursą, net jei po kelių dienų ligos simptomų nebeliko – nes būtent tada, kai namuose užsilikę antibiotikai vartojami kitų ligų simptomams slopinti, tarkime, peršalus, dažniausiai ir vystosi organizmo atsparumas antibiotikams.
„Kai per apklausas gyventojų klausiama, ar laikosi gydytojo paskyrimo, dažnas patvirtina – bet pasigilinus paaiškėja, kad skirti medikamentai vartojami visiškai ne taip, kaip reikėtų. O juk vienus vaistus geriau gerti ryte, kitus – vakare, vienus – prieš valgį, kitus – po valgio“, – pastebi pašnekovė.
Daug klaidų padaroma ir savo nuožiūra be saiko perkant nereceptinių vaistų. Jų įsigyti šiandien paprasta prekybos centruose, degalinėse – tačiau pasitarti ten nėra su kuo, o preparatas, kuris tiko vienam žmogui, gali visai netikti kitam.
„Priežasčių, kodėl, tarkime, ką nors skauda, gali būti ne viena; tai gali būti rimtesnės problemos simptomas arba kito vartojamo vaisto šalutinis poveikis. Tokia savigyda iš esmės nėra gerai.
Bet jei jau nusprendėte, jog reikia vieno ar kito vaisto, derėtų atidžiai perskaityti vaistų pakuotės informacinį lapelį ir vaistą vartoti kuo trumpesnį laiką. Simptomams neišnykus, būtina kreiptis į gydytoją. Visi vaistai turi šalutinį poveikį – netgi nereceptiniai“, – pabrėžė dr. R. Minkutė.
Kad galėtų suprantamai paaiškinti pacientui apie vaistą, jo vartojimą, vaistininkas privalo turėti ne tik profesinių žinių bei įgūdžių, bet ir gebėjimą išklausyti, patarti, padėti žmogui.
Kaip parengti ateities vaistininką?
Kita vertus, dirbti vaistininku – tik viena iš farmacijos studijas baigusio specialisto veiklos sričių – o galimybių baigusiesiems žinomiausią Lietuvos farmacijos specialistų kalvę atsiveria itin daug.
Vaistininkai gali kurti, gaminti, analizuoti vaistus, organizuoti jų gamybą. Jauni specialistai dirba didmeninės vaistų prekybos ir tiekimo įmonėse, farmacijos pramonės įmonėse, farmacijos mokslo paslaugas teikiančiose įmonėse, valstybinėse sveikatos sistemos įstaigose, vadovauja farmacijos kompanijoms, renkasi perspektyvų mokslininko tyrėjo, inovatyvių vaistų kūrėjo kelią.
„Farmacijos sritis – itin dinamiška, konkurencinga ir labai priklauso nuo naujausių mokslinių tyrimų ir technologijų. Tad šiuolaikinis farmacijos specialistas turi būti išmokęs naujausių farmacijos mokslo žinių, metodų, gebėti juos taikyti praktikoje, suprasti sveikatos politiką, koordinuoti teikiant farmacines paslaugas, būti pasirengęs dirbti mokslinį darbą“, – sako LSMU Farmacijos fakulteto dekanė profesorė Ramunė Morkūnienė.
LSMU Farmacijos fakultetas, garsėjantis inovatyviais mokslo laboratorijų produktais, tarptautiniais naujų vaistų patentais, pastaruoju metu susitelkė ugdyti kūrybišką, plačių gebėjimų farmacijos magistrų pamainą. Kadangi fakultetas funkcionuoja kaip dalis Naujausių farmacijos bei sveikatos technologijų centro bei mokslo ir verslo slėnio „Santaka”, būsimiesiems farmacijos specialistams atviros moderniausios laboratorijos ir studijų erdvės.
Naujoje mokomojoje vaistinėje būsimieji vaistininkai jau šiandien rengiami, kad gebėtų bendrauti su pacientu, konsultuoti jį apie vaistų sudėtį ir suderinamumą, žinotų, kodėl vienas ar kitas vaistas nedera su kai kuriais maisto papildais, produktais ar vitaminais. Studijų metu jie gauna žinių apie žmogaus fiziologiją, išmoksta atpažinti daugelį simptomų ir pagal tai parinkti tinkamą vaistinį preparatą, išmoksta vertinti, kas atsitinka vaistui patekus į organizmą, kaip jis skyla, rezorbuojasi, pasišalina ir t. t.
Universiteto parengti vaistininkai glaudžiai bendradarbiauja su gydytojais, teikia farmacinės rūpybos paslaugas sprendžiant su vaistinių preparatų vartojimu susijusias sveikatos problemas. Netrukus įgiję papildomą licenciją, vaistininkai teiks ir vakcinacijos paslaugą.
Vaistų sąveika: įmanoma patikrinti!
Grįžtant prie pernelyg gausaus vaistų vartojimo, jis ypač pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms, kurie turi gretutinių ligų, vartoja daug skirtingų vaistų. Tyrimai rodo, kad vartojantiems penkis ar daugiau vaistų (vadinamoji polifarmacija) dažniau kyla įvairių nepageidaujamų poveikių – atsinaujina lėtinės ligos, kamuoja skausmai, dusulys, sutrinka virškinimas, svaigsta galva, ir pan.
Pasak dr. R. Minkutės, Lietuvoje dar nėra sistemos, kad gydytojai matytų visą informaciją apie kitų specialistų pacientui skirtus vaistus ar papildomai įsigytus nereceptinius medikamentus. Bet daugumoje vaistinių įdiegtos programos, kuriose suvedus vartojamų vaistų pavadinimus, galima sužinoti, ar kurių nors vaistų sąveika gali būti netinkama.
„Kuo daugiau vaistų vartojama, tuo daugiau problemų kyla dėl jų sąveikos – ir tuo dažniau reikia konsultacijų, nes pridėjus tik vieną, kad ir nereceptinį preparatą, „išsiderina“ anksčiau suderinti vaistai. Įvairių vaistų sąveikų išvengti neįmanoma, tik jos ne visada žalingos, o kartais net reikalingos. Ar ši sąveika svarbi, ar pavojinga, o gal reikia koreguoti dozavimą – visa tai kompetentingas įvertinti vaistininkas“, – pastebėjo pašnekovė.
Nederėtų piktnaudžiauti ir maisto papildais. Nors jie – ne vaistai ir negali būti vartojami gydymui, tačiau maisto papildas yra koncentruotas tam tikrų medžiagų preparatas, kuris taip pat gali turėti poveikį organizmui. Kai kurie papildai gali turėti įtakos vaistų poveikiui, tad konsultuojantis su vaistininku ar gydytoju reikėtų paminėti, jei juos vartojate.
Netinkamai, savo nuožiūra vartojant, galima apsinuodyti – netgi tokiais įprastais vaistais, kaip paracetamolis, kurie vartojami nuo skausmo, ir slopina peršalimo ar gripo simptomus. Išgėrus šių tablečių, tarkime, nuo galvos skausmo, po to – dar keletą pakelių karšto gėrimo nuo peršalimo – suvartota per didelė paracetamolio dozė gali apnuodyti.
„Kilus menkiausiai abejonei dėl vaisto vartojimo ar savijautos, visada geriau pasikonsultuoti bent jau vaistinėje – o vaistininkas turi kompetencijos nuspręsti, ar pakaks nereceptinio vaisto, ar geriau kreiptis į gydytoją ir užkirsti kelią rimtai ligai“, – apibendrino LSMU Farmacijos fakulteto Klinikinės farmacijos katedros lektorė, biomedicinos mokslų daktarė Rima Minkutė.
