Didžioji dalis Šiaulių valstybinės kolegijos dėstytojų ir dalis studentų yra turėję vienokios ar kitokios nuotolinio darbo patirties, bet tikriausiai retas iš jų buvo išbandęs, ką reiškia visiškas mokymo(si) veiklos perkėlimas į virtualią erdvę.
Dėstytojų pasirinkimui – technologijų galimybės
Reabilitacijos katedros vedėja Eslanda Mockevičienė teigia, kad šio laikotarpio iššūkis – labai sparčiai reaguoti ir labai greitai adaptuotis, nes pats elektroninėje erdvėje vykstantis studijų procesas yra labai intensyvus. Svarbu gebėti pasinaudoti jau turima patirtimi ir būti atviram naujovėms.
Darbo metodai, kuriuos nuotolinio darbo metu renkasi dėstytojai, priklauso nuo jų įdirbio ir dėstomo dalyko specifikos. Pavyzdžiui, Verslo ir apskaitos katedros lektorė Aistė Padgureckienė nuotoliniu būdu dėsto daugiau nei 5 metus. Per tuos metus keitėsi nuotolinio dėstymo būdai, formos, išbandytos naujos technologijos. Dažniausiai dėstytoja dirba Moodle mokymo(si) aplinkoje. Dalykų medžiagą ji yra įkėlusi į Google Classroome, konsultuoja el. paštu. Esant šiandieninei situacijai, darbui su studentais, praverčia ir programėlė zoom.us. Aistė teigia karantino metu atradusi naują nuotolinio mokymo(si) formą: darbą su studentais virtualiose (vaizdo) paskaitose. Jos kolegė Vaiva Pranevičienė konstatuoja, kad šiandienos situacija privertė naudoti ne tik programas Moodle, Skype, bet ir ieškoti naujų nuotolinio mokymosi būdų. Pavyzdžiui, paskaitoms labai tinka programa Zoom, kuri leidžia ne tik skaityti paskaitą realiu laiku, bet ir demonstruoti skaidres, diskutuoti, visą medžiagą įrašyti. Praverčia ir pats seniausias nuotolinio konsultavimo būdas – elektroninis paštas. Testams ir egzaminams laikyti, dėstytojos nuomone, tinkama programa Moodle.
Statybos ir aplinkos inžinerijos katedros dėstytojai nuotoliniam darbui naudoja įvairias programas (Zoom, Classroom ir kt.), daug bendraujama su studentais el. paštu, telefonu, socialiniame tinkle Facebook. Trečio kurso sudentai nuotoliniu būdu pristatė kursinius darbus. Didžiausias iššūkis – baigiamojo kurso studentai, nes jie rengia baigiamuosius projektus. Studentams kyla daug klausimų ir neaiškumų. Katedros dėstytojai stengiasi padėti, patarti. Problemos sprendžiamos el. paštu, programoje Messenger, telefonu ir t. t.
Biomedicinos mokslų sritis išskirtinė tuo, kad čia studijos negali vykti nei ištęstine, nei neakivaizdine ar dar kokia nors kita forma, kai yra mažinama arba išvengiama „gyvo“ kontakto. Galimos tik dieninės, nuolatinės studijos. Biomedicinos katedros lektorė Vilija Vaikasienė papasakojo, kad Bendrosios praktikos slaugos studijų programos ir kitų programų studentus nuotoliniu būdu dažniausiai tenka konsultuoti, pavyzdžiui, dėl baigiamojo ar kursinio darbo rengimo, klausimų, susijusių su praktikos organizavimu, ir pan. Paskaitos nuotoliniu būdu tikrai nėra „kasdienybė“ dėl studijų programos išskirtinumo ir siekiamų studijų rezultatų. Konsultuojant studentus pasitelkiamas elektroninis paštas, telefonas, socialiniai tinklai (pvz., Messenger), esant reikalui ir nuotolinio mokymo platformos. Studentams, dėstytojos Vilijos nuomone, labai patogu ir priimtina yra socialiniai tinklai (nes jauni žmonės visada online), taip pat elektroninis paštas.
Virtualioje erdvėje sprendžiami ir kiti Šiaulių valstybinės kolegijos darbo klausimai. Sveikatos priežiūros fakulteto prodekanė Laima Leščinskienė papasakojo, kad fakultete posėdžiai ir pasitarimai organizuojami realiu laiku: vyksta vaizdo konferencijos, jos įrašomos į Google diską, naudojama platforma Google Meet. Taip pat vyksta ir katedrų posėdžiai.
Studentai mokosi planuoti laiką
Studentų nuotolinio mokymosi patirtys kiek mažesnės. Yra tokių, kurie mokykloje dėl asmeninių aplinkybių dalį laiko turėjo mokytis iš namų, bet daugiausia studentų su tokio tipo studijomis, kai absoliučiai visus dalykus reikia studijuoti nuotoliniu būdu, susiduria pirmą kartą. Kalbinti vaikinai ir merginos pripažįsta, kad, mokantis nuotoliniu būdu, krūvis yra gerokai didesnis. Kai kuriems netgi atsirado naujų baimių, pavyzdžiui, vienas iš kalbintų studentų papasakojo, kad bijo praleisti svarbų laišką, pražiopsoti darbo atlikimo terminą. Studentams labiausiai patinka paskaitos, kuriose jie mato vaizdą, dėstytojas bendrauja su studentais per kamerą, gyvai rodo, kaip reikia atlikti užduotis. Kadangi visi studentai yra įpratę prie gyvo bendravimo, elektroniniu būdu konsultuotis irgi reikia priprasti. Kalbinti Studentų atstovybės nariai papasakojo, kad patiems studentams, prasidėjus nuotolinėms studijoms, reikėjo išmokti labiau planuoti savo laiką, nes namuose yra daugiau pagundų, kurios blaško dėmesį: TV, telefonai, bendravimas su šeimos nariais, namų ruošos darbai. Kalbintų Socialinio darbo studijų programos pirmakursių nuomone, viskas yra suderinama, tiesiog reikia planuoti studijoms skirtą laiką taip, kad nenukentėtų šeima.
Kolegija – nuolat besimokanti bendruomenė
Ko buvo išmokta ir dar tebesimokoma per karantino ir su juo susijusio nuotolinio darbo laikotarpį? Tiek dėstytojai, tiek studentai pripažįsta, kad, nelygu nuo jau turimos patirties, nuotolinės studijos užima daugiau laiko ir reikalauja daugiau įgūdžių, todėl viena iš svarbesnių šio laikotarpio pamokų – gebėjimas planuoti laiką, neatidėlioti darbų kitai dienai. Dalis studentų papasakojo, kad apsidžiaugė atradę savo gebėjimą dirbti savarankiškai, nes iki šiol jiems atrodė, kad produktyviam darbui būtinas dėstytojo buvimas šalia. Tie, kurie buvo skeptiškai nusiteikę informacinių technologijų atžvilgiu, pripažįsta supratę, kad viskas priklauso nuo jų pačių noro – reikia tik domėtis šia sritimi, bandyti ir dirbti.
Dėstytojai ir studentai vieni kitiems turi patarimų, kad bendras darbas būtų dar produktyvesnis. Studentai norėtų, kad dėstytojai nurodytų tikslesnį virtualaus bendravimo laiko. Dėstytoja Aistė Padgureckienė linki dar labiau bendradarbiauti su dėstytoju, ieškoti tinkamiausių nuotolinio mokymosi būdų, planuoti laiką. Biomedicinos mokslų katedros dėstytoja Vilija Vaikasienė konstatuoja, kad, jos nuomone, studentai yra pasirengę mokytis nuotoliniu būdu. Tokią nuomonę lemia laiku atliekamos užduotys, užduodami klausimai, aktyvus dalyvavimas konsultuojantis ir kt. Šiuo išskirtiniu karantino metu studentai puikiai tvarkosi su iškilusiu nerimu, stresu dėl susidariusios situacijos ir stengiasi kuo geriau tęsti studijas, atlikti jiems paskirtas užduotis. Dėstytoja Vilija pabrėžia, kad svarbiausia yra atrasti priimtiniausią nuotolinio mokymo(si) formą tiek pačiam dėstytojui, tiek studentui, tuomet nuotolinis mokymas taps studijų proceso dalimi, puikiai padedančia siekti ir įtvirtinti studijų rezultatus.
Visi kalbinti studentai ir dėstytojai minėjo tuos pačius įprastinės kasdienybės momentus, kurių trūko ir tebetrūksta karantino laikotarpiu: gyvą bendravimą, komunikaciją palengvinančią kūno kalbą, pajuokavimus pertraukų metu. Reikia tikėtis, kad karantino laikotarpis greitai baigsis, virtualų bendravimą pakeis gyvas, o studentai, dėstytojai ir visi kiti Šiaulių valstybinės kolegijos darbuotojai iš karantino laikotarpio išeis labiau pasitikėdami savo jėgomis ir gebėjimais, išmokę vertinti tai, kas dar prieš kelias savaites atrodė savaime suprantami dalykai. Ne veltui ne vienas pašnekovas teigia, kad pirmąją po karantino darbo dieną jis įsivaizduoja kaip šventę.
