„Tai, kas siūloma projekte, nėra nauja egzaminų reforma.Šiuo projektu siūlome patobulinti dabartinius egzaminus. O kad juos reikia tobulinti, sutaria ir savivaldybių atstovai, ir pedagogų bendruomenė, nes per kelerius metus, praėjusius nuo egzaminų reformos pradžios, susikaupė ir problemų. Būtent šias problemas: pakartotinės sesijos, mokyklinių egzaminų, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo neapibrėžtumo, mokyklos darbo sutrikdymo sesijos metu, apeliacijų teikimo, vertinimo bei užduočių kokybės ir kt. siūlome spręsti šiuo projektu, - sako Arūnas Plikšnys, Švietimo ir mokslo ministerijos bendrojo ugdymo departamento direktorius. "Siūlome atsisakyti mokyklinių egzaminų ir pakartotinės sesijos. Mokyklinių egzaminų patikimumas mažas, vienose mokyklose rezultatus pervertina, kitose - nuvertina. Šių egzaminų nepripažįsta aukštosios mokyklos“.
Atskirti, ko reikia brandos atestatui gauti, ir ko –atrankai į aukštąsias mokyklas
Dvyliktokams, kurie norės gauti brandos atestatą, užteks turėti visų dalykų teigiamus metinius įvertinimus, išlaikyti privalomą lietuvių kalbos egzaminą ir apsiginti brandos darbą. O tie, kurie norės studijuoti aukštosiose mokyklose, – dar turės išlaikyti pasirinktus brandos egzaminus. Juos galės pasirinkti savo nuožiūra,pagal planuojamas studijas. Pasirenkamųjų brandos egzaminų rezultatai turėtų būti įrašomi į brandos atestato priedą. Pasirenkamieji egzaminai būtų rengiami, administruojami taip pat, kaip dabartiniai valstybiniai egzaminai. Pakartotinė sesija būtų organizuojama tik tiems, kurie dėl svarbių priežasčių negalėjo laikyti pasirenkamojo egzamino pagrindinės sesijos metu. Siūlomi tokie pasirenkamieji egzaminai: matematikos, istorijos, užsienio kalbų, fizikos, chemijos, biologijos, informacinių technologijų. Galėtų atsirasti ir nauji: lietuvių kalbos (filologinėms studijoms), geografijos ir technologijų.
„Dvyliktoje klasėje norime atskirti sertifikavimą, tai yra, koreikia, kad abiturientas gautų brandos atestatą, ir ko - tolimesnėms studijoms, pastarąją atrankos funkciją atliktų pasirenkamieji egzaminai“,- paaiškina A. Plikšnys.
Privalomąjį lietuvių kalbos egzaminą siūloma organizuoti gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje, o pasirenkamuosius –birželį. Taip mažiau trikdytųsi mokyklos darbas. Brandos atestatai galėtų būti išduodami net ir nesulaukus pasirenkamųjų egzaminų rezultatų. Dar viena svarbi naujovė ta, kad kiekvienas abiturientas galės pamatyti privalomojo ir pasirenkamųjų egzaminų elektronines kopijas bei įvertinimą internete. Jei su įvertinimu nesutinka, kaip ir dabar, jis galės paduoti apeliaciją visam darbui arba atskiroms užduotims.
Baigiamasis brandos darbas
Projekte numatyta, kad visi dvyliktokai per brandos sesiją turės apsiginti visus metus rengtą baigiamąjį darbą iš savo pamėgtos srities: fotografijos, dizaino, ekonomikos, fizikos, gimtųjų kalbų literatūros, menų, technologijų ir pan. Tautinių mažumų mokyklų mokiniai galės rinktis rusų, lenkų, baltarusių literatūros, istorijos ar panašias, su tautos kultūra, kalba susijusias temas. Šių mokyklų mokiniai darbus galės rašyti savo gimtąja kalba, tačiau apibendrinimas turės būti parašytas valstybine kalba. "Šis brandos darbas nėra kokia ypatinga naujovė, kai kurių mokyklų, gimnazijų mokiniai ir dabar rengia panašius darbus, o tarptautinio bakalaureato klasėse toks darbas yra privalomas“, - sako A. Plikšnys.
Brandos darbo vertinimui bus parengti bendri kriterijai: kokia turi būti struktūra, kiek teorijos, kiek praktikos dalies ir pan. Abiturientų darbus vertins patys mokytojai. Prieš tai jie bus mokomi, kaip vertinti tokį darbą. Brandos darbas neturės įtakos stojimui į aukštąsias mokyklas. Jis bus reikalingas brandos atestatui gauti. Pirmuosius privalomus brandos darbus turėtų gintis 2011 metų abiturientai.
Privalomi egzaminai dešimtokams
Pagal siūlomą projektą, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas dešimtokams būtų privalomas ir vertinamas centralizuotai. (Jau dabar pasiekimų patikrinime dalyvauja apie 90 proc. dešimtokų, kurie laiko lietuvių kalbos, matematikos, o tautinių mažumų mokyklų mokiniai – gimtosios kalbos testus). 10 klasėje būtų organizuojami trijų dalykų egzaminai: lietuvių kalbos (gimtosios ir valstybinės kalbos), matematikos, istorijos bei pilietiškumo pagrindų, o tautinių mažumų mokyklų mokiniams – gimtosios kalbos. Neatsiejama ugdymo proceso dalimi galėtų taptikompiuterinio raštingumo įskaita, kurią laikytų visi dešimtokai 2011m. (dabartiniai septintokai, kurie mokosi informacinių technologijų). Dešimtokai egzaminus laikytų birželio mėnesį. Jei mokinys kurio nors egzamino neišlaikytų, galėtų mokytis 11 klasėje, tačiau neišlaikytą egzaminą privalėtų perlaikyti.
Jei projektas sulauktų pritarimo, egzaminų sistemos pakeitimai atsirastų tik nuo 2011 metų. 2008 m. pavasarį. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas ir brandos egzaminų sesija bus organizuojama taip pat, kaip ir šiemet, tik lietuvių gimtosios kalbos egzaminas bus vienas, o ne dviejų dalių, kaip iki šiol.
info: mokyklos žinios
