Gabiausių moksleivių emigracija svetur ir studijų tęsimas užsienyje tapo beveik savaime suprantamu reiškiniu. Su tuo nesutinka prezidentės patarėja Virginija Būdienė, vadovaujanti Švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų grupei. Anot jos, net 81 % tų, kurie surinko šimtukus per valstybinius brandos egzaminus, įstojo į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Nepamiršti liko ir olimpiadų dalyviai: „Iš 252 gavusiųjų papildomus balus už olimpiadas 222 pasirašė studijų sutartis su Lietuvos universitetais.“ „Mokyklos Frontas“ šį kartą nusprendė pasidomėti, kodėl kai kurie „šimtukininkai“ pasiliko Lietuvoje, o kiti vis tik išskleidė sparnus svetur.
Abejonės užsienio kalbos gebėjimais
Savo aukštais pasiekimais abitūros egzaminų metu sutiko pasidalinti Vilniaus universiteto (VU) medicinos studijų antrakursė Milda, kuri baigiamojo matematikos egzamino metu surinko 96 %, lietuvių kalbos – 97 %, anglų kalbos – 98 %, o istorijos – 99 %. Paklausta, ar kada nors svarstė galimybę studijuoti svetur, Milda atsakė, jog apie tai niekada rimtai negalvojo. 98 % anglų kalbos egzamine surinkusi buvusi abiturientė sakė: „Manau, kad studijuoti šią discipliną, tarkim, anglų kalba, yra daug sunkiau, nei bet kurią kitą. Suabejojau, ar mano anglų kalbos žinios yra pakankamos.“ Nors pašnekovė ir teigė, jog medicinos studijos VU ne itin stipriai nusileidžia studijoms užsienio universitetuose, ji vis tik svarsto galimybę tęsti rezidentūros studijas svetur. Paklausta, ar dabar būdama abituriente ji keistų savo apsisprendimą studijuoti Lietuvoje, ji atsakė, kad ne.
Nepakankamas informavimas apie studijas
Trečiakursis VU finansų ir draudimo matematikos studentas Mindaugas papasakojo apie savo gautą šimtuką už matematikos valstybinį egzaminą. Nors pernai jis ir dalyvavo studentų mainų programoje „Erasmus“ ir studijavo Vokietijoje, Mindaugas teigė, kad būdamas abiturientu nesvarstė galimybės studijuoti užsienyje: „Tiesiog apie tai negalvojau. Mano mokykloje nebuvo informuojama apie galimybę studijuoti užsienyje. Kitaip tariant, aš nenusprendžiau likti Lietuvoje, tiesiog mano akiratis buvo pernelyg siauras ir aš neturėjau kitų pasirinkimų.“ Mindaugas teigė, kad mokslo sąlygos Vokietijoje yra geresnės, ten geriau išplėtota aukštojo mokslo struktūra, studijų procesas labiau integruotas į visuomenę. Tačiau jis taip pat nelinkęs nuvertinti VU: „Vilniaus universitete yra tikrai atsidavusių dėstytojų, studijų kokybė tikrai nenusileidžia Vokietijos universitetams, nes programos nuolat tobulinamos.“ Paprašytas palyginti studijas Lietuvoje ir Vokietijoje, Mindaugas kūrybingai atsakė: „Negalima taip papratai lyginti universitetų. Tai būtų tas pats, kaip lyginti nuskintus obuolius Vokietijoje ir Lietuvoje – vienas užaugintas modernioje plantacijoje su naujausiais pesticidais ir nuskintas dar naujesniu kombainu, o kitas – užaugintas Lietuvoje – buvo tręštas mėšlu ir nuskintas rankomis. Kuris geresnis? Sunku pasakyti, juk jų skoniai labai panašūs. Manau, kad taip yra ir su universitetais.“
Praktiškesnės specializuotos magistro studijos
Būsimasis Lietuvos teisininkas, ketvirtakursis VU teisės studentas Justinas gali pasigirti gavęs šimtuką už lietuvių kalbos egzaminą. Jo, kaip ir daugelio studentų, neaplenkė noras ir pasiūlymai studijuoti užsienyje: „Baigdamas gimnaziją gavau pakvietimą važiuoti laikyti stojamųjų egzaminų į SSE Rygą. Tada daug svarsčiau ir nusprendžiau savo ateitį sieti su teisės studijomis. Taip Rygą išmainiau į Vilnių. Teisę studijuoti užsienyje, galvojant apie darbą Lietuvoje, būtų visai nepraktiška, užsienio universitete parankiau pasirinkti specializuotas magistro studijas. Tad, siekdamas kuo naudingiau išnaudoti laiką, pasirinkau studijas Lietuvoje.“ Nepaisant to, Justinas vis tik ketina „pavarstyti taip pat ir užsienio universitetų duris“.
Gyvenimas ir darbas tėvynėje – vertybė
Paskutinę priežastį, dėl kurios net ir aukščiausiais balais išlaikius valstybinį egzaminą verta likti Lietuvoje, įvardino VU tarptautinių santykių ir politikos mokslų pirmakursė Laura. Lietuvių kalbos egzamine ji surinko šimtuką. Jos manymu, studentai išvažiuodami mokytis į užsienį „uždaro“ kelią dirbti ir gyventi tėvynėje, o tai yra vertybė. „Juk ką tik mokyklas baigę abiturientai, išvažiavę tiesiai iš tėvų namų, neturi nei savo užgyvento turto, nei kas sietų juos su tėvyne, nei darbo patirties, todėl jie pradeda leisti šaknis svetimoje šalyje.“ Nors Laura ir svarstė galimybę mokytis svetur, ji teigia, jog savo apsisprendimo nesigaili: „Esu patenkinta savo studijomis, jų kokybe ir man suteikiamo išsilavinimo plačiu spektru.“ „Mokyklos Fronto“ kalbinta „šimtukininkė“ vis tik prasitarė, kad svarsto galimybę magistro arba antro bakalauro studijas tęsti svetur: „tačiau tik tuomet, kai galėsiu būti ekonomiškai nepriklausoma nuo tėvų bei labiau šaknis įleidusi čia, Lietuvoje“.
Perspektyvų gausa prieš nemotyvuotą požiūrį
Ir vis tik ne visi gabiausieji lieka Lietuvoje. Savo studijų patirtimi Lietuvoje ir Dundee su „Mokyklos Frontu“ sutiko pasidalinti verslo ekonomikos ir marketingo bei politikos studentė Gintarė. Metus Mykolo Romerio (MRU) universitete pastudijavusi verslo informatiką, Gintarė išvyko nusivylusi tiek dėstytojų, tiek studentų požiūriu į mokymąsi: „Norėjau daugiau žinių apie verslą. Kita blogybė buvo ta, kad tokią studijų programą siūlė tik MRU, o jos dėstytojai pareiškė, kad „ši programa Lietuvoje praktikuojama tik pirmus metus, todėl mes nežinome, ko mokyti. Taip pat Lietuvoje daug kas stoja į universitetus dėl būtinybės įstoti, nesvarbu kur. Tuomet tenka mokytis vidutiniu lygiu, o ne rimtai.“ Kalbintos studentės nuomone, nematyti, kad Lietuvos universitetams iš viso reikia talentingų moksleivių: „Panašiau, kad jiems reikia pinigų, gaunamų iš tų talentų, o ne jų pačių ar jų proto ir žinių.“ Pasak jos, studijos užsienyje yra žymiai perspektyvesnės, nes jos siūlo daugiau praktinio mokymosi ir daugiau garantijų jas baigus. Dar viena jos įžvelgiama blogybė yra nereikalingų paskaitų kiekis: „Studentams neverta į galvas kišti šimtus nereikalingų paskaitų. Jei jis pasirinko matematiką, tegul ją ir studijuoja, o ne psichologiją...“ Nepaisant visko, Gintarė nėra kategoriška Lietuvos universitetų atžvilgiu ir pataria prieš apsisprendžiant mokytis svetur „bent metus pastudijuoti Lietuvoje. Jei nepatiks, tas užsienio universitetas jus priims ir kitais metais.“
Ar „olimpiadininkai“ ir „šimtukininkai“ yra gabiausi?
„Mokyklos Fronto“ pašnekovai pasidalino mintimis ir apie „gabiausiojo“ terminą, ar jis būtinai apibūdina „šimtukininkus“ ir „olimpiadininkus“? „Tikrai ne!“− komentavo Mindaugas. − Kadangi šimtukas priklauso nuo begalės kintamųjų, mano nuomone, jis neturi nieko bendra su pačiais gabiausiais moksleiviais. Žinau begalę pavyzdžių, kai moksleiviai, gavę šimtukus, neišlaikydavo egzaminų per sesiją universitete.“ O Justinas akcentuoja, kad gebėjimas svajoti ir darbštumas yra kelias į sėkmę: „Šios savybės yra daug svarbesnės nei tik gabumai. Savo darbu kiekvienoje srityje galima pasiekti daug daugiau nei gabumai gali duoti. Ir tai turi suprasti kiekvienas abiturientas.“ Apibendrindama Milda sakė, kad „tarp „šimtukininkų“, ko gero, yra daugiau darbštesnių ir labiau motyvuotų moksleivių“.
Izabelė Pukėnaitė
"Mokyklos Frontas"
