Nors Kaunas tebesivadina studentų miestu, jų skaičius miesto aukštosiose mokyklose pastaraisiais metais mažėja. Todėl Kaunui būtina ieškoti iniciatyvų, padėsiančių didinti miesto patrauklumą studentijai ir visam jaunimui, įsitikinęs profesorius Pranas Žiliukas - Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas, Kauno technologijos universiteto studijų prorektorius.
Kalbėdamas Kauno miesto savivaldybėje pirmadienį surengtoje diskusijoje apie aukštojo mokslo reformos ir priėmimo pokyčių galimą poveikį Kauno regionui, profesorius prisiminė vienos užsienio televizijos laidą "Gimę katastrofoje" ir pasakė: "Daugelį pastaruoju metu Lietuvoje priimamų sprendimų, tarp jų - ir dėl aukštojo mokslo reformos, galima pavadinti "gimusiais katastrofoje".
Tiek universitetų bendruomenės, tiek rektorių konferencija ar studentų organizacijos ne kartą išsakė daugybę pastabų bei pasiūlymų reformos autoriams. Iš pradžių kritiškai buvo sutikta idėja dėl studentų "krepšelio" įvedimo, dabar jai pritariama. Tačiau, anot prof. P. Žiliuko, jei priėmimo metu aukštoji mokykla negali pasakyti stojančiajam, ar jis gaus valstybės skirtą "krepšelį" - lėšų studijoms, tai ji negali tinkamai organizuoti ir priėmimo konkurso. Be to, iki šiol neaišku, kaip bus užtikrinta kokybė (ir studijuojančių kiekybė) meno ar sporto profilio studijose, kas prisiims atsakomybę už tai, kad nebus patenkintas ūkio poreikis gauti tam tikrų specialistų, jei tos krypties studijų programos nebus populiarios.
Praėjusį rudenį į Vilniaus aukštąsias mokyklas įstojo 16 646 pirmakursiai, Kaune - dvigubai mažiau. Į Kauną iš kitų apskričių studentų atvyko mažiau nei iš Kauno išvyko studijuoti į Vilnių. Aukštųjų mokyklų vadovai ir pedagogai susirūpinę: jei šis procesas ir toliau taip tęsis, padėtis bus katastrofiška.
Tačiau ne tik gera aukštojo mokslo reforma visuomenei, aukštųjų mokyklų bendruomenėms, darbdaviams padėtų išspręsti tokią ar panašias problemas. Dar reikalinga ir gera regioninė politika, kurios kol kas Lietuvoje trūksta.
Miesto meras Andrius Kupčinskas į diskusiją susirinkusiems universitetų, kolegijų vadovams, politikams tradiciškai sakė: esame atviri visiems pasiūlymams, stengsimės būti paslaugūs universitetams ir panašiai.
O kai diskusijoje dalyvavusi Seimo narė Birutė Vėsaitė atvirai kritikavo įstatymo projektą dėl aukštojo mokslo reformos, kuris "neatitinka partijų susitarimų nuostatų, kurio dalis punktų neatitinka Universitetų chartijai".
Šios Seimo narės žodžiais tariant, valstybė pasmerkia išsilavinusį jaunimą vėlyvai motinystei ir tėvystei, nes daugeliui pirmiausia reikės galvoti, kaip atiduoti bankams skolas už studijoms gautas lėšas. B. Vėsaitės nuomone, bankai iš šito proceso turėtų būti "išstumti" - valstybei privalu sugalvoti kitokį studijų finansavimo modelį, jei "krepšelio" lėšų studentas negali gauti.
"Nesu kategoriškai už naują Mokslo ir studijų įstatymą, - teigė parlamentaras Vydas Gedvilas, - bet jis turi būti viešai svarstomas ir priimtas tik tada, kai bus bendras sutarimas. Nes neturėdami bendros nuomonės, tęstinumo, atsidursime nepavydėtinoje situacijoje, kai reikės urmu priiminėti šio įstatymo pataisas".
Pasak Seimo nario V. Gedvilo, prognozuojama, kad 40 procentų sumažės studentų Lietuvos aukštosiose mokyklose, ir daugelis gerą vardą turinčių aukštųjų mokyklų susidurs su opia išlikimo problema.
Šiuo metu Kauno aukštosiose mokyklose studijuoja 42 274, kolegijose - 11 678 studentų. Daugiausiai jų turi Kauno technologijos universitetas (17 124) ir Kauno kolegija (8646). Beje, anot profesoriaus P. Žiliuko, Lietuvos ūkio subjektų užsakymų Kauno technologijos universitetas vykdo daugiau nei visi kiti miesto universitetai kartu sudėjus.
