Sustojus prie esminio pasirinkimo slenksčio – ką veikti gyvenime pabaigus mokyklą, sprendimą priimti nėra taip lengva. Ką apie jauno žmogaus norus mano tėvai, ką sako mokykla, kokios specialybės madingos to meto visuomenėje, kur stoja draugai, kokių žinių ir asmeninių savybių reikia norimai profesijai, kokios profesijos bus paklausios ateityje? Be galo nedėkingas klausimų rinkinys.
„Baigdamas mokyklą svajojau skraidyti. Net sapnuose skrisdavau. Bet tėvai tik šypsojosi ir pasakojo visiems, koks esu fantazuotojas. Baigdamas mokyklą išgirdau nuomonę, kad pilotu tapti Lietuvoje buvo be galo sunku – reikės labai ilgai mokytis, o kasmet priimdavo labai nedaug pirmakursių. Nuėjau studijuoti muzikos...“, – savo istoriją pradeda keturiasdešimtmetis Martynas, sėdėdamas prie kompiuterio su skrydžio simuliavimo programa.
Šiuo metu Martynas rengiasi tapti pilotu. „Mano svajonė per dvidešimt metų niekur nedingo! Šiandien supratau, kad turiu darbą, gaunu atlyginimą, bet dirbu ne tai. Tiesiog anuomet pritrūko ryžto eiti mokytis tos specialybės, į kurią linko visos mintys“, – sako Martynas.
Čia pat jis priduria, kad mokytis lėktuvo pilotavimo daug paprasčiau ir lengviau, nei kad jam kadaise buvo pasakojama.
„Iš tiesų neretai atsitinka taip, kad iš pirmo žvilgsnio sudėtingi tikslai pasiekiami gana nesunkiai. Manau, bet kokiu atveju svarbiausia yra tvirtai nuspręsti, kuo nori tapti, ir ryžtingai bei nuosekliai siekti šio darbo. Tuomet nereikės sugaišti keliolikos metų, kaip atsitiko man“, - tvirtina pašnekovas.
Lėktuvo pilotas Donatas, būdamas 29 metų, šiandien jau turi orlaivio vado kvalifikaciją ir pats dirba instruktoriumi pilotus rengiančioje akademijoje „Baltic Aviation Academy“.
„Iki šiol vyravo nuostata, kad lėktuvo pilotas yra be galo prestižinė, daug ilgų studijų reikalaujanti profesija. Man teko baigti aukštąją mokyklą, tuomet papildomai mokytis praktinių dalykų, kad gaučiau teisę skraidinti keleivius“, – pasakojo Donatas.
Vėliau jis sužinojo, kad pasaulinė praktika yra daug paprastesnė – pilotuoti lėktuvui reikia gauti licenciją, o ją galima įgyti per dvejus-trejus metus. Tam visai nebūtinos universitetinės studijos. Šiemet pirmą kartą ši praktika pritaikyta ir Lietuvoje - tie žmonės, kurie šiandien tvirtai žino, kad nori dirbti pilotais, išsvajotą profesiją gali įgyti kur kas paprasčiau ir greičiau nei iki šiol.
Mintis pakviesti abiturientus mokytis piloto profesijos ir suteikti jiems licenciją gimė pastebėjus, kad į akademiją dėl tolesnių studijų kreipiasi aukštuosius inžinerinius aviacijos mokslus baigę jaunuoliai.
„Žmogus turi aukštojo mokslo diplomą, bet negali skristi, nes aviacija reikalauja griežtai nustatytų praktinių įgūdžių. Tuomet jiems dar tenka ateiti pas mus ir tęsti aviacijos mokslus. Dėl šios priežasties parengėme tokią mokymų programą, kuri leidžia per trejus metus tapti orlaivių pilotu“, – paaiškino „Baltic Aviation Academy“ pradinio pilotų rengimo projektų vadovė Indrė Šveistrytė.
Jos teigimu, pilotui nereikia aukštojo mokslo diplomo – tai yra įprasta pasaulinė praktika, tik kol kas nauja Lietuvoje.
Šiemet dvyliktokų laidą į gyvenimą išleidžianti mokytoja Anelė Pratkauskienė atsiduso, kad jos auklėtiniams išties labai nelengva pasirinkti, kur stoti mokytis. „Įsigalėjusi nuostata, kad yra „garbingos“ profesijos – konkursai į šias specialybes didžiuliai. Savo mokiniams nuolat pabrėžiu – gerai įvertinkite, o ką gi veiksite baigę studijas? Neretai jaunas žmogus nueina mokytis ten, kur pataria tėvai ar aplinka. O paskui, po daugelio metų žmonės grįžta prie savo svajonių“, – dalijasi mintimis mokytoja.
