Vasario 20 d. Švietimo ir mokslo ministerijos darbo grupė pagaliau paskelbė tvarkos, kaip sudaroma eilė į valstybės finansuojamas vietas, projektą. Jeigu jam bus pritarta, aukštajeme moksle Lietuvoje įsigalios studento krepšelio principas. Nusižengsiu Olimpiados.lt tradicijai ir šiame straipsnyje išsakysiu savo asmeninę nuomonę apie kelias pagrindines projekto spragas bei privalumus, kaip pavyzdį naudodamas medicinos specialybę. Tikiuosi sukelti šiokį tokį šurmuliuką tarp Olimpiados.lt besilankančių abiturientų ir sulaukti konstruktyvios kritikos bei diskusijų šia šiandien itin aktualia tema.

Pagrindiniai projekto atnešami pokyčiai.

Tam, kad diskusija būtų konstruktyvi siūlau pasigilinti į dabartinius ŠMM darbo grupės pasiūlymus, kuriuos galite rasti ŠMM puslapyje. Nuorodos pateiktos paprastumo tvarka:
2009 metų abiturientams – būsimiesiems pirmakursiams
Studijų krepšelis - kas gaus valstybės finansavimą studijoms?
Trumpas Mokslo ir studijų įstatymo projekto pristatymas
Preliminarios norminės studijų kainos
Kaip keisis studijų finansavimo tvarka
Būsimos studijų paskolos
Studijų finansavimas 2009 m.: preliminarūs duomenys
Dažniausiai užduodami klausimai pagal ŠMM
Faktas I: 2009 m. į valstybės finansuojamas bakalauro studijas universitetuose planuojama priimti apie 11 tūkst. studentų. Į profesinio bakalauro studijas kolegijose apie 10 tūkst. (11 proc. daugiau nei 2008 m.).  2008 m. į valstybės finansuojamas universitetines ir kolegines bakalauro (profesinio bakalauro) studijas priimtų studentų skaičius buvo apie 23 tūkst. (pilnai finansuojami studentai ir studentai mokėję studijų įmoką), kai 2005 m. 26 tūkst. studentų. Bakalauro studijas aukštosiose mokyklose pradėsiančių studentų tarpe jau nebus grupės studentų, kurie mokėtų dalį kainos. 2008 metais brandos egzaminus laikė daugiau nei 48 tūkst abiturientų. 2008 m. į universitetų pirmą kursą buvo priimta apie 14 tūkst. studentų, tuo tarpu 2005 m. - 16,7 tūkst, o į kolegijų - 9 tūkst. Valstybė finansavo (arba dalinai finansavo) beveik 26 tūkst. – pirmos pakopos pirmo kurso studijų vietas.
Komentaras: Iš turimų šaltinių galima susidaryti įspūdį, kad pilnai bus finansuojami beveik visi (kaip ir anksčiau) kolegijų ir keletu tūkstančiu mažiau universitetų studentų. Būsimų finansuojamų studentų skaičiaus, deja, neradau, bet panašu, kad jis nedaug skirsis nuo pernai vf ir dvf studijų. Tačiau matome, kad pirmosios pakopos studentų skaičius ir taip mažėja dėl mažėjančios populiacijos.
Faktas II: Bus skaičiuojami studijų kryptį (vieną iš šešių: humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos, technologijos mokslų ir menų), į kurią stojantysis įstojo, atitinkančių keturių dalykų vertinimai: trijų mokomųjų dalykų brandos egzaminų (valstybinių arba mokyklinių) pažymiai + ketvirto dalyko, nesikartojančio su dalykais, kurių įskaitomi brandos egzaminai, metinis pažymys. Stojančiojo balas priklausys nuo egzaminų ir atitinkamo A lygio dalyko įvertinimo:
  1. Valstybinio egzamino pažymiai perskaičiuojami į dešimtbalę skalę ir prie jų pridedama 13 balų;
  2. Prie mokyklinio brandos egzamino pridedami 3 balai;
  3. Šalies ir tarptautinių olimpiadų I-III (ir atitinkamų sporto ir meno konkursų) vietų laimėtojai gauna papildomai po 5, 3 arba 2 balus;
  4. Anksčiau baigusiųjų absolventų rezultatai perskaičiuojami taip, kad atitiktų šiais metais baigusiųjų įvertinimus.
Komentaras: Taigi labiau apsimoka gauti 1% už valstybinį egzaminą nei 10 balų už mokyklinį.  Dėl to nukentės abiturientai,  šiemet pasirinkę tik du valstybinius egzaminus (pavyzdžiui, kai kurie ketinę stoti į KMU mediciną ar odontologiją). Neaišku dėl būsimo studijų balo atskiroms specialybėms sudarymo. Dėl to darau prielaidą, kad gali reikėti keisti reikalaujamus dalykus nemažam skaičiui specialybių, jeigu dalykai bus reikalaujami pagal studijų kryptį, arba tik dviejų egzaminų reikalaujančioms specialybėms prašyti trečio (jei bus lyginami į tą pačią kryptį pretenduojančių studentų skirtingų egzaminų pažymiai).
Faktas III: Pirmosios pakopos dieninės formos studijų krepšelio maksimalus dydis universitetuose svyruos nuo 4 031 Lt (humanitarinių, socialinių mokslų studijos) iki 18 854 Lt (transporto inžinerijos (pilotai), muzikos studijos). Normines studijų kainas nustato ŠMM, tuo tarpu individualias studijų kainas nustato universitetai.
Komentaras: Taigi pagal KMU Studentų priėmimo taisyklės suskaičiuojame, kad už mokslus mokančiam medicinos studentui 6 kursai KMU kainuos 4 * 9,456 Lt (I-IV kursams) + 2 * 14,821 Lt (V-VI kursams) + 2 (arba 3) * 20,275 Lt (rezidentūrai) = 108, 061 Lt (arba 128,336 Lt). Aišku, tai bus tuo atveju, jei kainos nesikeis. Be to, greičiausiai čia reikėtų minusuoti išlaidas rezidentūrai, tikintis, kad konkursas į rezidentūrą vyks iš naujo pagal savo parodytas pastangas ir pažymius galės pretenduoti į studijų krepšelį. Kol kas ŠMM planuose studijų paskolos, deja, neviršija 50 tūkst. litų. Be abejo, dėl jaunų, paskolas begrąžinančių gydytojų, turėtų gerokai kilti sveikatos apsaugos  paslaugų kainos. Kita vertus, mano duomenimis, iš daugiau nei 300 šiemet į KMU mediciną priimtų medikų, beveik 60 jau mokėjo pilną studijų kainą.
Faktas IV: Studijų krepšelį turinčių studentų vidurkiai po dvejų metų bus lyginami su bendramokslių rezultatais. Bus vykdomi du atskiri procesai:
  1. Jei studijų krepšelį gavusių studentų vidurkis bus 20% (2 balais) mažesnis už bendrą visų tos studijų krypties studentų vidurkį, iš jo bus atimamas studijų krepšelis, kuris pasiliks aukštojoje mokykloje. Tokiam studentui bus suteikiama paskola ir už tolesnes studijas jis mokės pats.
  2. Jei po dviejų metų studijų krepšelio neturintys studentai mokysis geriau už kitus tos pačios studijų krypties studentus, daliai jų (ne daugiau nei 10% nuo studijų krepšelį gaunančių studentų) bus kompensuojamas mokestis už studijas.
Komentaras: Kitaip sakant, studijų krepšelio prarasti bus beveik neįmanoma, tuo tarpu jeigu itin gerai mokysies, nors nebūsi jo gavęs pirmame kurse, už dviejų metų jis tau bus suteiktas. Tai turėtų reikšti, kad atsiras didesnis procentas studentaujančių nei anksčiau. Teigiama, kad tai sumažins poreikį korupcijai rašant palankius arba nepalankius pažymius. Vis dėlto medicinai korupcijos mažinimui tai neturės didesnės rekšmės, nes pažymiai bet kuriuo atveju didžiąja dalimi lems patekimą į tam tikrą rezidentūros sritį.
Faktas V: Informacija apie tvarkos, kaip sudaroma eilė į valstybės finansuojamas vietas, projektą buvo paskelbta vasario 20 dieną. Brandos egzaminus abiturientai galėjo pasirinkti iki vasario 27 dienos. Šiandien (vasario 25 dieną) egzaminų pasirinkimo laikas abiturientams pratęstas iki kovo 10 dienos.
Komentaras: Labai teisingas ŠMM sprendimas (vienas esminių), tik mažiau nei tris  valstybinius gzaminus ketinę laikyti abiturientai vis tiek nukentės, greičiausiai nedaug gavę už  papildomą egzaminą, kuriam visiškai nesiruošė paskutinius dvejus mokyklos metus. Iki egzaminų daugeliui nusimato nemažai nenumatyto streso, kuris, tikiuosi, nepakenks kitų egzaminų rezultatams.
Faktas VI: Numatoma, kad valstybė teiks socialines stipendijas studijuojantiems ir valstybinėse, ir privačiose aukštosiose mokyklose. Geriausiai studijuojantieji galės pretenduoti į gerokai didesnes nei dabar skatinamąsias stipendijas. Su nauja sistema Lietuvos universitetuose (bent KMU ir VU tikrai) pirma už stipendijas skirtus pinigus bus išmokamos socialinės stipendijos ir tik likę pinigai bus skiriami skatinamosioms.
Komentaras: Čia nieko blogo nematau - socialiai teisinga. Nebent tie, kurie gerai mokėsi  tik dėl stipendijos, turės dar labiau pasistengti.
Faktas VII: Studentams bus sudarytos realios galimybės gauti valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas. Paskolos teikiamos lengvatinėmis sąlygomis, numatomi palankūs paskolų grąžinimo terminai, suteikiama valstybės garantija, todėl nereikia užstatyti turto ar gauti laidavimo. Būtų teikiamos 4 rūšių paskolos: studijų kainai sumokėti, gyvenimo išlaidoms, dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis ir studijų įmokoms. Siūloma paskolos gyvenimo išlaidoms dydį metams padidinti iki 60 bazinių socialinių išmokų (BSI), arba 7 800 Lt. Iki šiol maksimalus šios paskolos dydis metams buvo 36 BSI, arba 4 680 Lt.
Komentaras: Viskas labai logiška, tik bus suteikiamos dar didesnės gyvenimo išlaidų paskolos. Jeigu sąlygos išliks tokios pat kaip dabar, paskolos su 5% palūkanomis, kurios bus pradedamos skaičiuoti tik praėjus metams ar dviems po studijų baigimo tiesiog bus nelogiška neimti. Ypač esant beveik 10% infliacijai ir ypač tiems, kurie pinigus ketina investuoti (bankai siūlo iki 10% metinių palūkanų). Taigi studentams suteikiama galimybė užsidirbti nieko neveikiant.
Reziume

Pradėjęs rašyti straipsnį buvau gan skeptiškai nusiteikęs studijų reformos atžvilgiu, tačiau greičiausiai daugelis skeptiškumo kyla iš nežinojimo. Tikiuosi, kad jums perskaičius šį straipsnį (ir ypač duotas nuorodas) taip pat viskas pasidarė daug aiškiau. Tikiu, kad ŠMM ir naujasis ministas yra linkę įsiklausyti į kritiką ir atitinkamai priims geriausius sprendimus. Taigi kol kas įžvelgiu keletą spragų, kurias pakartosiu:
  1. Nukentės abiturientai, ketinę pasirinkę tik du valstybinius egzaminus.
  2. Dėl rotacijos nebuvimo atsiras didesnis procentas studentaujančių nei iki šiol.
  3. Kai kurios specialybės kainuos neproporcingai daug, turint galvoje dabartinę studijų kokybę (kuri bent teoriškai privalės ženkliai gerėti).
  4. Kai kurios ne tokios populiarios (nors kartais visuomenei labai reikalingos) specialybės, kaip VU branduolinės energetikos fizika (tikriausiai gali būti ir geresnių pavyzdžių) nesurinks pakankamai studentų.
Vis dėlto problemos visada yra išsprendžiamos ir tai turėdamas omenyje matau nemažai pliusų. Keletas jų:
  1. Kiek studijų krepšelių „ateis“ į universitetus ir kolegijas, spręs šiandieniniai abiturientai. Jie rinksis geriausias aukštąsias mokyklas. Norėdamos pritraukti daugiau valstybės lėšų ir studentų, mokyklos visomis išgalėmis stengsis gerinti studijų kokybę.
  2. Aukštosios mokyklos galės laisvai skirti dėstytojams atlyginimus ir taip pasikviesti žymiausius mokslininkus. Orų atlygį gaunantiems dėstytojams nereikės plėšytis per kelias mokyklas ir darbus.
  3. Turėtų atsirasti daugiau jaunų ir perspektyvių dėstytojų, kurie anksčiau net nesvarstydavo edukacinio darbo dėl atlyginimo, kuris iki tol buvo švelniai tariant "neadekvatus".
  4. Sumažės neproporcingai didelis universitetų ir jų aukštojo mokslo "studentų" skaičius. Kai kurios paskutinio-pasirenkimo ir rinkoje paklausos neturinčios specialybės išvis išnyks.
  5. Galų gale prie pabaigos priartės Aukštojo mokslo reforma, apie kurią buvo pradėta kalbėti dar 1990-aisiais.
Tačiau šio straipsnio tikslas ne atsakyti į klausimą, kas geriau, o kas blogiau, bet pateikti potencialius argumentus abiems pusėms, be abejo, žvelgiant kritiškai. Tikiuosi, kad jis paskatino jus pažiūrėti plačiau ir labiau įsigilinti į siūlomą sistemą.
 Rytis Masiliūnas, olimpiados.lt