„Dar bakalauro studijų metais pradėjau dirbti audito bendrovėje „Ernst & Young“. Po dviejų metų, kai buvau pakeltas į vyr. konsultanto pareigas, laimėjau žalią kortą ir nusprendžiau keltis į JAV. Kadangi dirbau tarptautinėje kompanijoje, darbovietė leido tęsti pareigas Sakramento mieste, kur dirbu iki šiol“, – savo karjeros istoriją pasakoja audito specialistas V. Matvejevas.
Rinktis antrosios pakopos studijas jį paskatino siekis įgyti kvalifikuoto apskaitininko (CPA) licenciją. Pretenduojantis į šią licenciją kandidatas, be kita ko, turi atitikti JAV keliamus išsilavinimo reikalavimus. „Dėl skirtingų aukštojo mokslo sistemų Europoje ir JAV, man, baigus bakalauro studijas VU VM, trūko studijų kreditų, todėl svarsčiau tęsti mokslus čia, JAV“, – teigia pašnekovas.
Visgi, dėl įtemptų sezoninių audito darbų suderinti studijas vietos universitete buvo sudėtinga. „Būtų laikotarpių, kai neturėčiau galimybės atsiprašyti iš darbo, dalyvauti paskaitose ar vykti į egzaminus. Tuo tarpu nuotolinės studijos suteikia laisvę dalyvauti paskaitose iš bet kurio pasaulio taško“, – paaiškina absolventas. Juokaudamas jis priduria, jog didelis valandų skirtumas, skiriantis JAV nuo Lietuvos, leido jam išlošti papildomo laiko.
„Kai dienos metu Lietuvoje vykdavo egzaminai, Kalifornijoje būdavo vėlus vakaras arba naktis, ir atsiskaitymus galėdavau laikyti iš namų. Be to, sulaukiau geranoriško dėstytojų palaikymo – kai kuriuos egzaminus laikiau savaitgaliais sutartu metu“, – pasakoja magistrantas. Jau šį pavasarį savo diplominį darbą jis taip pat žada gintis iš Kalifornijos, naudodamas bendro teksto pasidalinimo funkciją per „Skype“.
Alternatyva – ir auginantiems vaikus
Tiesa, nuotolines studijas šiandien renkasi ir tie, kurie gyvena bei dirba Lietuvoje. Kaip pasakoja MRU finansų valdymo magistrantė Lidija Iliuk, toks studijavimo būdas leidžia suderinti ne tik darbinius, bet ir šeimyninius grafikus.
„Kadangi dirbu penkias dienas per savaitę pilnu etatu, o atstumas nuo darbovietės iki Vilniaus miesto siekia apie 100 km., tad ir panorėjusi tiesiog fiziškai nespėčiau atvykti į paskaitas ar seminarus, kurie prasideda 18 val. Kita priežastis – auginu vaiką, tad pasitaiko force major atvejų, kai turiu likti namuose, ir tiesiog nėra galimybės nuvykti į universitetą“, – pasakoja absolventė.
Paskaitose bei seminaruose ji teigia dalyvaujanti nuotoliniu būdu, o egzaminus stengiasi laikyti universitete. Tiesa, absolventės požiūriu, net ir paskaitas virtualiai lankantys studentai gali sėkmingai integruotis į universiteto gyvenimą bei bendrauti su dėstytojais ir bendrakursiais.
„Esu komunikabili asmenybė, tad iki studijų pradžios nuogąstavau, kad nuotoliniu būdu studijuodama visai neturėsiu galimybės dalyvauti paskaitose. Tačiau klydau – dėstytojai stengiasi visus, įskaitant ir tuos, kurie paskaitoje dalyvauja virtualiai, įtraukti į studijų procesą. Virtualių paskaitų kokybė labai gera, leidžianti ne tik girdėti vykstančias paskaitas, bet ir matyti vaizdą bei tiesiogiai dalyvauti diskusijoje“, – džiaugiasi nuotolines studijas pasirinkusi L. Iliuk.
Optimali studijų trukmė
MRU Ekonomikos fakulteto dekano, prof. dr. Gintaro Černiaus teigimu, universiteto siūlomų nuotolinių studijų koncepcija nėra tradicinė. „Įprastai studentai, kurie studijuoja nuotoliniu būdu, dirba individualiai su medžiaga, kuri jiems pateikta online. Mes suteikiame galimybę atvykti tiek į paskaitas, kurios vyksta realiu laiku, tiek ir dalyvauti jose už auditorijos ribų“, – pasakoja fakulteto dekanas. Kartu jis priduria, jog galimybe paskaitoje dalyvauti virtualiai dažnai pasinaudoja net ir vilniečiai, kurie dėl ligų ar darbų negali atvykti į universitetą.
Nuotolinių studijų paskaitos bei seminarai yra vykdomi du vakarus darbo dienomis ir kas antrą šeštadienį po 6 – 8 val. Studijų programą galima įgyvendinti per 1,5 – 2 metus (ketvirtasis semestras yra skiriamas diplominio darbo rašymui).
„Anksčiau dirbantiems ir studijuojantiems žmonėms tekdavo aukotis, nes ištęstinės studijos trukdavo ilgus metus ir vykdo labai nepatogiu laiku. Tie, kas 3 – 5 metus sugebėdavo išsėdėti paskaitose vakarais po darbų, galiu pasakyti iš patirties, jie buvo didvyriai. Šiandien džiaugiamės radę būdą, kaip pasiūlyti patogų ir priimtiną studijų laikotarpį gyvų transliacijų dėka“, – teigia G. Černius.
Nuotolinės studijos leidžia neatitolti ir nuo esminės universiteto misijos – gyvų diskusijų, bendravimo. „Žmogus yra sociali būtybė, ir kaip ten būtų, mes savo žinojimą ir patirtį geriausiai perduodame tik komunikuodami vieni su kitais“, – įsitikinęs fakulteto dekanas. „Be to, didelė dalis mūsų dėstytojų yra savo srities praktikai, iš kurių semtis patirties geriausia paskaitų metu“, – priduria jis.
Tiesa, tokio pobūdžio studijos skatina ieškoti ir alternatyvių žinių patikros formų, kurių metu nereiktų baimintis dėl galimo studentų nesąžiningumo – nusirašinėjimo.
„Jau daug metų atsiskaitymas už kursą susideda iš kelių kaupiamojo balo dalių. Tai, viena. Kita, stengiamės daryti tokio pobūdžio egzaminus, kurių metu studentas galėtų naudotis visa turima literatūra, išskyrus internetą ir skambučius draugui. Egzaminą, kurį paprastai sudaro testas, esė ir praktinis uždavinys, galima laikyti tiek atvykus į auditoriją, tiek ir pasijungus su kamera nuotoliniu būdu“, – kintančias egzaminavimo bei studijų vykdymo formas aptaria G. Černius.
