„Šiuolaikinių žmonių akys skęsta vaizduose, todėl istorijos pasakojimas yra efektyviausias skaitmeninio amžiaus būdas ne tik patraukti dėmesį, bet ir išlaikyti gautą informaciją“, – įsitikinęs Jaapas Versluis. Pasak J. Versluiso, tai ne tušti žodžiai, bet moksliškai įrodyti faktai, kuriuos patvirtino neuro mokslininkų atlikti smegenų tyrimai. „Pateikus vien tik sausus faktus ar statistiką suaktyvinamos tik dvi klausytojų smegenų vietos. Tokia informacija pasiekia centrus, kuriuose išgirstų žodžių prasmės yra dekoduojamos į reikšmes. Taigi tik tiek, nieko daugiau, – sako Jaapas. – O štai išgirsta istorija iškart suprantama ir įsimenama, nes į šį procesą įsijungia ne tik informacijos apdorojimo, bet ir kiti septyni smegenų centrai“.
Pasak docento, dar didesnis efektas pasiekiamas, kai klausytojas turi galimybę pats įsitraukti į pasakojamą istoriją, būna jos dalyviu ar gali panaudoti asmeninę patirtį, nes tuomet žmogaus smegenys kokybiškiau interpretuoja faktus. „Pagalvokite, kokią informaciją geriau įsimenate: perskaitytą istorijos vadovėlyje ar įvykį, atsitikusį keliaujant?“, – klausia J. Versluisas.
Pasak pašnekovo, gerai istorijai labai svarbus tam tikrų kultūrinių, socialinių elementų ir identiteto fiksavimas bei emocinis susitapatinimas.
„Ir paprastų žmonių istorijos, ir režisieriaus Oskaro Koršunovo „Hamleto“ interpretacija duoda tos pačius universalius egzistencinius atsakymus, kas aš esu, kodėl aš esu ir kuo aš būsiu ateity. Bet, tarkim, toks paprastas faktas, kad Vilniuje nėra „Starbucks“, bet populiarus „McDonald“ nemažai pasako apie miestą ir jo gyventojus ir gali būti sėkmingai panaudoti istorijos pasakojime“.
Jaapas Versluisas siūlo nepamiršti ir mus supančių religijos ar kultūros simbolių. Jis pastebi, kad net jei neidentifikuojame savęs su jais dar nereiškia, kad nesame jos paveikti ar savęs su jais netapatiname. „Net ir šiandien parodžius Babelio ar Nojaus arkos istorijas pasakojančius paveikslus, jaunimas gana detaliai gali atpasakoti šias Senojo Testamento istorijas. Taigi, tai istorijos, kurios tarsi įaugusios į jų sąmonę, identitetą“. Pašnekovas prisiminė Vilniuje bendravęs su tatuiruočių salono darbuotoju. „Tarp jo parodytų populiariausių tatuiruočių pavyzdžių – Geležinio vilko ir Trys kryžių motyvai“.
Jaapas Versluisas sako, kad norint papasakoti įtraukiančią istoriją, galima pritaikyti trijų žingsnių modelį. „Pirmiausia pradėčiau nuo priešistorės ir ją su dabartimi jungiančiu svarbiu įvykiu, – sako J.Versluisas. – Antrame istorijos pasakojimo etape turėti įvyksta kažkokia akistata, susidūrimas ar tam tikros problemos iškėlimas. Trečiame situacija išsprendimu su kulminacija. Taigi gerai suplanuota struktūra ir skirtingoms klausytojų ar žiūrovų grupėms tinkamai parinkti elementai yra bet kurios gerai papasakotos istorijos esmė ir sėkmės priežastis“.
