Primenama, kad prekybos vietose jau galite rasti naujausią žurnalo „Kur stoti“ numerį, kuriame begalės naudingos informacijos tiems, kuriems stojimo į aukštąsias mokyklas klausimai – itin aktualūs.

Šių metų temos

Visiems kandidatams buvo pateiktos keturios užduotys – dvi samprotavimo ir dvi literatūrinio rašinio – iš kurių vieną jie ir rinkosi atlikti. Valstybiniame brandos egzamine kandidatai samprotauti galėjo šiomis temomis: Ką gali pakeisti vienas žmogus? (Bronius Krivickas, Marius Ivaškevičius) ir Svarbiau mylėti ar būti mylimam? (Juozas Tumas-Vaižgantas, Vincas Krėvė). Literatūriniam rašiniui buvo pateiktos šios dvi temos: Gyvybės vertė literatūroje (Balys Sruoga, Sigitas Geda) ir Susvetimėjimo problema literatūroje (Antanas Škėma, Jurgis Kunčinas).

Mokykliniame egzamine kandidatai galėjo samprotauti šiomis temomis: Ar žmogus yra savo likimo kalvis? (Motiejus Kazimieras Sarbievijus, Vincas Mykolaitis-Putinas) ir Kas savam krašte geriau nei svetur? (Adomas Mickevičius, Antanas Škėma). Literatūriniam rašiniui buvo pateiktos šios dvi temos: Istorinės asmenybės literatūros kūriniuose (Jonas Radvanas, Vincas Krėvė) ir Požiūris į gimtąją kalbą literatūros kūriniuose (Mikalojus Daukša, Justinas Marcinkevičius). Mokykliniame brandos egzamine prie visų temų pateikti ir nukreipiamieji klausimai.

Rinkosi tik vieną iš rekomenduojamų autorių

„Laikiau valstybinį lietuvių kalbos brandos egzaminą. Rinkausi literatūrinį rašinį, nes rašydamas jį jaučiuosi užtikrinčiau. Esu rašęs ir samprotavimo pobūdžio rašinius, jie sekėsi irgi gerai. Rašiau tema „Gyvybės vertė literatūroje“, rėmiausi Baliu Sruoga ir Francu Kafka. Pasirinkau tik vieną iš rekomenduojamų autorių“, – portalui kurstoti.lt pasakojo  Laurynas Maciulevičius.

Vaikinas egzamino metu pasinaudojo kompiuteriu, prisiminė kūrinių detales, bandė skaityti Gedos poeziją, bet juo nesirėmė. „Temos buvo padorios, nebuvo labai sudėtingos. Norėčiau, žinoma, 100-tuko, bet tai labai priklausys nuo vertinimo. Kalbėjau su savo lietuvių kalbos mokytoja, pasakė, kad pasirinkau tinkamus teminius aspektus“, – pasakojo jaunuolis, kuris palankiai vertino naują tvarką ir tikėjosi, kad tokia liktų ir ateityje.

Sutapo su kalbėjimo tema

„Laikiau valstybinį egzaminą ir rinkausi samprotavimo rašinį, nes iš dalies buvo mano kalbėjimo tema. Todėl natūralu, kad man tai buvo priimtinesnis variantas. Bendru sąrašu neteko remtis, nes su kūriniais esu gan glaudžiai pažįstam: ne su visais, bet su dauguma. Kompiuteriu nesinaudojau, nes man atrodo tiesiog laiko švaistymas, nebent nori kokių citatų prisirinkti. 3/20 gal pasinaudojo kompiuteriu mūsų klasėje“, – pasakojo Karolina Adelė Verbickaitė.

Anot abiturientės, egzaminas nebuvo labai sunkus, visos temos gan aiškios, tad ji įsitikinusi, kad tikrai bus daug išlaikiusių: „Bent jau to linkiu tiek sau tiek kitiems! Neįsivaizduoju kokio įvertinimo tikėtis asmeniškai, nes pirmą kartą tokia tema rašinį rašau, bet aišku, tikiuosi visko ko geriausio“, – kalbėjo Karolina Adelė.

Temos pasirodė lėkštos ir neįdomios

Karolina Burakovaitė po egzamino pasakojo, kad rinkosi laikyti valstybinį egzaminą. Šeštadienį pašnekovė nusprendė rašyti literatūrinio tipo rašinį, nes tema buvusi palanki, o ir pasirodė jai asmeniškai įdomi. „Sunkesnę temą yra lengviau atskleisti, išnagrinėti, nes likusios pasirodė lėkštos ir neįdomios. Prie mano temos buvo nurodyti autoriai – Škėma ir Kunčinas. Būtent jie yra mano mėgstamiausia autoriai. Rašant rėmiausi ir kitais programiniai autoriais, jų pjesėmis, kultūrine patirtimi, nes daug skaitau“, – portalui kurstoti.lt pasakojo mergina.

Karolina džiaugėsi, kad egzamino metu pavyko panaudoti Kamiu ir Džordžo Orvelo distopiniu romanu. Tema apie susvetimėjimą merginai pasirodė plati ir labai patiko. „Kompiuteriu nesinaudojau, nes absoliučiai visą kursą mokėjau. Realiai mano gyvenimo tikslas yra realizuoti save literatūroje. Iš kolegų klasėje keli mokiniai iš dešimties pasinaudojo: manau, kad čia labai paranku tiems, kurie galbūt mažiau mokosi, šiek tiek gali „pacheatinti“, – kalbėjo abiturientė. Paklausta, o kokios rezultato mergina tikisi, ji atviravo, kad jai nelabai svarbus balas, nes stoja į užsienį. Karolina džiaugėsi, kad nauja lietuvių kalbos ir literatūros egzamino tvarka – pasitvirtino ir ji liko patenkina.

Pasinaudojo tik žodynu

„Laikiau valstybinį egzaminą ir rašiau literatūrinį rašinį. Visada rašydavau literatūrinius rašinius, tai neteko ilgai spręsti renkantis, o kokį rašyti. Rašinio tema – „Gyvybės vertė literatūroje“. Rekomenduojami autoriai buvo Balys Sruoga ir Sigitas Geda. Rėmiausi Sruoga ir Krėve“, – pasakojo Danielius Čekas.

Danielis vienas iš nedaugelio, kuris nesinaudojo kompiuteriu. Vaikinas egzamino metu prašė tik žodyno. „Manau, kad temos nebuvo labai sunkios, iš egzamino tikiuosi daugiau nei 50 proc. Manau, kad nauja egzamino tvarka pasiteisino, kadangi net ir dabar nežinau, ką Geda parašė“, – prisipažino Danielius.

Temos buvo įkandamos kiekvienam

Jonė Rylaitė kaip ir kiti kalbinti portalo kurstoti.lt rinkosi samprotavimo rašinį. Mergina pasirinko temą „Svarbu būti mylimai ar mylėti?“. „Buvo nurodyti Juozas Tuma-Vaižgantas bei Vincas Krėvė, tačiau rėmiausi tik vienu iš rekomenduojamu, o antrą rinkausi iš bendro sąrašo. Naudoti kompiuteris teko, nes reikėjo prisiminti kiekvieną veikėją, o tam, kad kažko nesusimaišyti, tas labai pagelbėjo. Aišku sėdėjau gal 5 minutes ir nedaugiau, bet manau tikrai buvo naudingas laikas, nes negalime prisiminti visko nuosekliai. Iš kolegų taip pat daug kas pasinaudojo šia galimybe“, – pasakojo abiturientė.

J.Rylaitė  atviravo, kad šių metų egzaminą vertina gerai, kad temos buvo įkandamos kiekvienam, o egzaminų nauja tvarka, ar pasitvirtino negalinti pasakyti, kadangi ir vertinimas sudėtingesnis: bendra taškų suma yra 100, o išlaikymo riba – 30 taškų. „Bus aišku, ar pasitvirtino tik tuomet, kai gausim rezultatus, o kiek tikiuosi gauti, tai tikrai nenutuokiu“, – juokėsi abiturientė.

Siūlo geriau rašyti diktantą arba rašinį

Portalo kurstoti.lt kalbintas Arvydas Katkus rinkosi valstybinį egzaminą ir samprotavimo rašinį. „Bent kažkiek tada laisvės gauni rašydamas. Prie temos buvo siūlomi Bronius Krivickas ir Marius Ivaškevičius, o aš pasirinkau pastarąjį ir Putiną. Egzamino metu naudojausi kompiuteriu, bet nieko naudingo neradau. Manau, kad buvo naudinga tik tiems, kas rėmėsi poezija“, – pasakojo jaunuolis.

Vaikinas prisipažino bijąs egzamino neišlaikyt, nes aš tiesiog nemoka rašyti įspraustas į rėmus ir su kažkokia struktūra, tačiau yra įsitikinęs, kad šiaip egzaminas nebuvo sunkus. „Vis tik pridurčiau, kad man asmeniškai būtų nuostabu, kad duotų pasirinkti rašyti diktantą arba rašinį, nes ne visi gali būti rašytojai, o raštingumas juk yra svarbiausias“, – kalbėjo abiturientas.

Kompiuteriu pasinaudojo iš smalsumo

Tomas Zabelavičius rinkosi valstybinį brandos egzaminą, o jame nusprendė savo lietuvių kalbos ir literatūros žinias pademonstruoti, rašydamas samprotavimo apie meilę temą. Kodėl vaikinas rinkosi būtent šią temą? „Rinkausi, nes kita tema nebuvo labai aiškiai suprantama ir kiekvienas ją galėjo interpretuoti savaip. Mano manymu, pasirinkau lengvesnę. Rašydamas nesinaudojau nei vienu rekomenduojamu autoriumi, o rėmiausi Škėma bei Biliūnu“, – portalui pasakojo abiturientas.

Klasėje daugelis žmonių išbandė naujovę – pasinaudoti kompiuteriu. Vaikinas prisipažino, kad pats pasekė kitų pėdomis, tačiau tik iš smalsumo, nors jam to nereikėjo. Tomas samprotavo, galbūt tai gali būti naudingas dalykas, jei pamiršai kokį vardą. T.Zabelavičius – atviras: „Nesu lietuvių kalbos mėgėjas, todėl ir labai daug nesitikiu. Manau, kad apie pusę balų bus.“ Paklaustas, o kaip vertina naują tvarką, jis be ilgos pauzės atsakė, kad naujovės jį išgelbėjo, nes galėjo rinktis ne tuos autorius, kurie duoti, o tuos, kuriuos žinojo.

Egzaminą vertina dviprasmiškai

Kastytis Šavalinskas kaip ir daugelis jo kolegų rinkosi valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Vaikinas rašė literatūrinį rašinį „Susvetimėjimo problema literatūroje“ tema. „Buvo nurodyti A.Škėma ir J.Kunčinas, iš šių autorių ėmiau Škėmą ir iš bendro sąrašo ėmiau M.Ivaškevičių“, – pasakojo Kastytis.

Vaikinas yra vienas iš daugelio, kuris naudojosi kompiuteriu. „Teko naudotis ir 20 minučių padėjo, nes buvo galimybė pasitikslinti dėl citatų rašymo. Cituoti reikia tiksliai kaip nurodyta kūriniuose. Be to, tai padėjo sugeneruot daugiau idėjų, nes tas 20 minučių išnaudojau iškart, kai buvo leidžiama“, – pasakojo abiturientas. Jis vis dėl to egzaminą yra linkęs vertinti dviprasmiškai, nes temos buvo palankios, bet buvo galima lengvai paslysti, nukrypti nuo temos. „Todėl nežinau, kiek tikėtis, bet meldžiuosi, kad nors išlaikiau. Pabaigai vis dėl to manyčiau, kad pasitvirtino nauja tvarka, nes suteikė daugiau laisvės, tik reikėjo mokėti, kaip ja pasinaudoti“, – įsitikinęs K.Šavalinskas.

Galvojo rašyti literatūrinę temą, bet pasirinko samprotavimo

Po egzamino kalbinta Božena Vereško pasakojo, kad laikė valstybinį egzaminą ir rinkosi rašyti samprotavimo rašinį. „Galvojau rašyti literatūrinį, bet pasirinkus šį rašinio tipą negalėčiau atskleisti pilnai savo minčių. Rinkausi antrą samprotavimo temą – „Svarbiau mylėti ar būti mylimam?“. Šiai temai rašyti buvo rekomenduojama remtis Juozu Tumu-Vaižgantu ir Vincu Krėve. Rėmiausi J.Tumo-Vaižganto „Dėdės ir dėdienės“ ir iš bendro sąrašo Vinco Mykolaičio-Putino romanu „Altorių šešėly“, – pasakojo abiturientė.

Merginai teko naudotis kompiuteriu, bet ji prisipažino, kad iš 20 minučių pilnai užteko 14-kos. Božena pasakojo, kad ši naujovė buvo naudinga, nes patogu, kai tiksliai neatsimeni žodžių, o nori pacituoti. „Kolegos irgi naudojosi. Vieni sakė, jog padėjo, tuo tarpu kiti sakė, kad atėmė daug laiko, nes kūriniai nebuvo sutrumpinti, o buvo pilnos versijos. Egzamino temos šiais metais buvo palankios, net galėčiau pasakyti, kad lengvos. Naujovės, mano nuomone, pasitvirtino. Vertinu šį egzaminą teigiamai ir tikiuosi kuo geresnio rezultato“, – kalbėjo B.Vereško.

Naujovės egzamine

Kaip ir ankstesniais metais, mokiniai turėjo parašyti rašinį, pasirinkę vieną temą iš siūlomų keturių: dviejų samprotaujamųjų ir dviejų literatūrinių. Per egzaminą prie kiekvienos temos buvo pateikti du autoriai, tačiau jie buvo tik rekomenduojami. Reikalavimas remtis bent vienu privalomu autoriumi išliko, bet mokiniai jį galėjo rinktis ne tik iš tų, kurie nurodyti prie temos, bet iš visų 36 šio dalyko bendrojoje programoje nurodytų privalomų autorių, kurie buvo pateikti ir užduoties sąsiuvinyje.

Buvo galima naudotis kompiuteriais

Šiais metais per lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą mokiniai galėjo naudotis suskaitmenintais privalomų programos autorių kūriniais kompiuteryje, atjungtame nuo interneto tinklo. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad naudotis kompiuteriu nebuvo būtina. Ši naujovė, viena vertus, yra pagalba mokiniui, antra vertus, – tam tikras laiko planavimo iššūkis, nes juk egzamino trukmė nepailgėja.

Iš viso per šį brandos egzaminą kompiuteriu buvo galima naudotis 20 minučių (šį laiką išnaudojant vienu prisėdimu arba du kartus po 10 minučių), o iki egzamino pabaigos likus pusantros valandos, kompiuteriu buvo galima naudotis tik 10 minučių, jei laukė kiti mokiniai. Vienu kompiuteriu naudojosi ne daugiau kaip septyni mokiniai.

Šiais metais per visus brandos egzaminus mokiniai turėjo rašyti juodai rašančiais tušinukais. Tai turėtų užtikrinti skenuotų atsakymų lapų vaizdų, kuriuos mokiniai mato skelbiant egzamino rezultatus, kokybę. Tą patvirtina jau įvykę egzaminai – šiais metais skenuotų vaizdų kokybė kur kas geresnė. Todėl eidamas į egzaminą mokinys turi dar kartą pasitikrinti, ar jo rašymo priemonė – juodai rašantis tušinukas – pakankamai gerai rašo.

Praėjusių metų rezultatai

Praėjusiais metais valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikė 18 525 kandidatai. Iš jų 17 559 kandidatai mokėsi mokyklose, kuriose mokoma lietuvių kalba, o 966 kandidatai – mokyklose, kuriose mokoma tautinių mažumų kalbomis.

Egzaminą išlaikė 89,04 proc. visų: iš jų 89,50 proc. abiturientų, kurie mokėsi mokyklose lietuvių mokomąja kalba, 80,74 proc. besimokiusiųjų mokyklose tautinių mažumų. Šimto balų įvertinimą gavo 0,71 proc. visų laikiusiųjų: iš mokyklų, kuriose mokoma lietuvių kalba, šimto balų įvertinimą gavo 0,7 proc. kandidatų, o iš mokyklų, kuriose mokoma tautinių mažumų kalbomis – 0,2 proc. kandidatų. Visi mokiniai, gavę šimto balų įvertinimą, mokėsi išplėstiniu kursu, 81,75 proc. jų pirmame pusmetyje turėjo 9-10 balų įvertinimus. Didžiąją šio egzamino šimtukininkų dalį sudarė merginos (89,79 proc.). Taip pat jų egzamino išlaikymo procentas, gautų taškų vidurkis geresnis negu vaikinų.