Mokslui reikia padaužų

Remiantis „Europeans, Science & Technology“ tyrimu, Lietuvoje mokslu domimasi mažiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių. Paskatinti šių nedžiuginančių duomenų vasario 10 dieną VDU mažojoje salėje susirinkę mokslo mylėtojai sprendė klausimą „Kaip sudominti mokslu?“. Profesoriai, mokslininkai, mokytojai, moksleiviai ir studentai nagrinėjo mokslo bei jo sklaidos problemas Lietuvoje.

Nebūtina kiekvienam tapti mokslininku
Jurgis Pralgauskis, vienas šios konferencijos organizatorių ir koordinatorių, teigė, kad Lietuvoje yra žmonių, kurie suvokia mokslo populiarinimo svarbą. Konferencijos tikslas – suburti mokslo populiarinimo entuziastus, suvienyti pavienes epizodines jų iniciatyvas. „Siekiame plėsti Mokslo populiarinimo draugiją. Tai yra pilietinė iniciatyva „iš apačios”, kuri reiškia kvietimą prie jos jungtis,“ – teigė J.Pralgauskis. 
Vertinant mokslo populiarinimo padėtį Lietuvoje, tampa akivaizdu, kad ši veikla yra nepakankama. Todėl Mokslo populiarinimo draugijos steigėjams kilo idėja surengti šią praktinę, idėjinę konferenciją. Profesorė Vida Mildažienė teigia, kad apie tokios konferencijos reikalingumą kalbėjo jau keturis metus ir viliasi, kad tai taps kasmetinės tradicijos pradžia. „Visai nebūtina, kad visi studentai taptų mokslininkais. Tačiau labai svarbu, kad universitetai visiems studentams įskiepytų pagarbą mokslo pasauliui ir norą nuolat domėtis mokslo atradimais“, – pasakojo profesorė. 
Jurgis Pralgauskis, vienas šios konferencijos organizatorių ir koordinatorių, teigė, kad Lietuvoje yra žmonių, kurie suvokia mokslo populiarinimo svarbą. Konferencijos tikslas – suburti mokslo populiarinimo entuziastus, suvienyti pavienes epizodines jų iniciatyvas. „Siekiame plėsti Mokslo populiarinimo draugiją. Tai yra pilietinė iniciatyva „iš apačios”, kuri reiškia kvietimą prie jos jungtis,“ – teigė J.Pralgauskis. Vertinant mokslo populiarinimo padėtį Lietuvoje, tampa akivaizdu, kad ši veikla yra nepakankama. Todėl Mokslo populiarinimo draugijos steigėjams kilo idėja surengti šią praktinę, idėjinę konferenciją. Profesorė Vida Mildažienė teigia, kad apie tokios konferencijos reikalingumą kalbėjo jau keturis metus ir viliasi, kad tai taps kasmetinės tradicijos pradžia. „Visai nebūtina, kad visi studentai taptų mokslininkais. Tačiau labai svarbu, kad universitetai visiems studentams įskiepytų pagarbą mokslo pasauliui ir norą nuolat domėtis mokslo atradimais“, – pasakojo profesorė. 

Astrologija – mokslas?
„Mokslui reikia nestandartinio mąstymo žmonių, fantazuotojų, instrukcijų nesilaikančių padaužų, kuriems atsitinka netikėtų dalykų,“ – teigė V.Mildažienė. Ji nemano, kad mokslininkais pirmiausiai tampa mokyklų pirmūnai, olimpiadų nugalėtojai ar vien dešimtukais besimokantys studentai. Profesorė pasakojo, kad do- misi būdais, kuriais galėtų įtraukti kuo įvairesnius žmones į mokslo pasaulį. „Skaitau apie mokslo žurnalistiką, mokslo pateikimo darželinukams meną, mokslo spektaklius, interaktyvius žaidimus ir eksperimentariumus – visiems šiems dalykams nuoširdžiai pritariu. Tik priartėkite prie manęs ir jus įtikinsiu mokslo nauda,“ – šypsojosi V. Mildažienė. 
Vienas labai svarbus veiksnys, turintis užtikrinti efektyvų mokslo populiarinimą, yra valstybė. Pasak profesorės, normali valstybė turi sukurti mokslui palankią aplinką, skatinančią mokslo tyrimus, ir palaikyti gerai dirbančius mokslininkus, sudarant tinkamą terpę mokslo pasekėjams ir jų mokiniams. Žinios apie mokslą svarbios bendros pasaulėžiūros ir kritinio mąstymo formavimui, skatina norą siekti daugiau žinių, suprasti gyvenimo ir gamtos reiškinius.  
Mokslininkė stebisi nesidomėjimu mokslu ir retoriškai klausia: „Ar mūsų visuomenės nariai geba kritiškai vertinti plūstantį informacijos srautą, skirti tiesą nuo peršamų pramanų, nepasiduoti nuolat pasiro- dančių netikrų pranašų magijai? Kodėl 45 procentai lietuvių astrologiją priskiria prie mokslų? Jeigu norime gyventi avių bandoje, nepopuliarinkime mokslo.“

Nori būti vadybininkais, o ne mokslininkais
Konferencijos metu buvo pristatytas trumpas vykdomasis tyrimas apie jaunimo domėjimąsi mokslu. Jį atlikusios moksleivės Austė Cijunelytė ir Renata Rabovič siekė nustatyti, kokią įtaką jaunimo domėjimuisi mokslu daro socialinė aplinka, charakteris, vertybės bei gabumai. A. Cijunelytė teigė, kad dauguma apklaustųjų mano, jog mokslu besidomintis žmogus turi aukštesnį statusą visuomenėje. Tačiau nepaisant to, dauguma jų minimaliai domisi mokslu. Dauguma respondentų teigė, kad taip yra, nes pagrindinis jų mokymosi tikslas – egzaminai ir geri pažymiai. Taip pat svarbu, jog besirenkantys studijas moksleiviai teikia pirmenybę vadybos, ekonomikos studijoms, tačiau nesieja savo ateities su mokslininko profesija. Tam įtakos turi ir noras užsidirbti daugiau pinigų. 

Nuobodus ekscentrikas
Profesorė V. Mildažienė teigia, kad šiandien visame pasaulyje ir Lietuvoje yra prarandami potencialūs mokslininkai. „Tam didelę įtaką daro televizija. Ji formuoja stereotipą, jog mokslininkas – tai nuobodus ekscentriškas baltasis pusamžis vyras“, – su nusivylimu kalbėjo profesorė. Būtent tokį vidutinio mokslininko įvaizdį susidarę Anglijos ir Australijos vaikai, kuriems buvo pasiūlyta nupiešti mokslininkus ir atsakyti į klausimus apie jų gyvenimą. Realybėje klaidinga būtų vadovautis stereotipais, nes jie neatspindi esamos situacijos. Mokslininkė atskleidžia, kad priešingai vyraujančiai nuomonei, mokslininkas yra laimingas žmogus. V. Mildažienė apibūdina mokslininką kaip didelį vaiką, nes jis daro tai, ką nori. „Mokslininkas daug keliauja, jo darbas labai įdomus ir kūrybiškas, vertybės nestandartinės, jam atviras pasaulis, mokslininkai retai nori keisti savo profesiją“, – vardino mokslininko gyvenimo ypatybes pranešėja. Taip turėtų būti pateikiamas mokslininko įvaizdis žiniasklaidoje.  

Žiniasklaidos dėmesys
1909 metais Polas Stokloza (Paul Stoklossa, – aut.past.) analizavo Vokietijos masinės informacijos priemonių dėmesį, skiriamą mokslui, ir nustatė, kad mokslui tenka tik 2,55 % žiniasklaidos informacijos srauto. Svarbiausia jo tyrimo išvada: mokslininkų veikla visuomenei pateikiama neadekvačiai, mokslo svarba  yra visuomenės nepastebima. Profesorės siūlymu VDU studentai 2007 m. atliko panašų tyrimą Lietuvoje. Paaiškėjo, kad dabartinė žiniasklaida skiria dar mažiau dėmesio mokslui nei prieš šimtą metų – tik 1,02 %  informacijos srauto. Daugiau dėmesio nusipelno pseudomokslai – 1,34%. Profesorė teigia, jog būtina populiarinti mokslą, kad jam skiriamas visuomenės ir žurnalistų dėmesys augtų. Ji siūlo organizuoti mokslo dienas, savaites ar festivalius, kurti televizijos laidas, rengti parodas, spektaklius. Artimiausias konkretus Mokslo Populiarinimo draugijos uždavinys yra birželio pradžioje surengti antrąjį mokslo festivalį Kaune „Pamatyk kitaip – 2007“.

 Šaltinis: www.savas.lt