Seimas priėmė naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymą (projektas Nr. XP-2905 (4). Balsavo: už – 71, prieš – 29, susilaikė 5. Šis įstatymas nustato: mokslo ir studijų valstybinį reguliavimą; mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo principus; mokslo ir studijų institucijų steigimo, pabaigos ir pertvarkymo teisinius pagrindus; aukštojo mokslo kvalifikacijų ir mokslo laipsnių suteikimą ir pripažinimą; mokslo ir studijų institucijų valdymą, veiklos organizavimą ir priežiūrą; mokslo ir studijų institucijų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir studentų teises ir pareigas; mokslo ir studijų finansavimą; valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus.
Priimtame įstatyme nustatyta, kad į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą ir konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, įvertinus studentų atstovybei, nustatys aukštosios mokyklos ir turės skelbti ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios. Bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų kokybę, ir studijų kainą taip pat nustatys aukštoji mokykla. Pirmenybė užimti valstybės finansuojamas studijų vietas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas, kaip įtvirtinta įstatyme, teks stojantiesiems pagal jų gebėjimus, kurie nustatomi atsižvelgiant į brandos egzaminų, mokymosi, kitus rezultatus bei specialiuosius gebėjimus. Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilė bus sudaroma Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
Įstatyme taip pat įtvirtinta nuostata, kad Vyriausybės nustatyta tvarka ir dydžiu daliai valstybės nefinansuojamose pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų vietose geriausiai pirmuosius dvejus metus (ištęstinių studijų atveju – pusę studijų programos) ir likusius studijų metus baigusių asmenų kompensuojama per atitinkamą laikotarpį sumokėta studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina). Bendras asmenų, kuriems pagal šią nuostatą bus kompensuojama studijų kaina, skaičius galės būti ne didesnis kaip 10 proc. valstybės finansuojamose pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų vietose tais metais pirmuosius dvejus studijų metus (ištęstinių studijų atveju – pusę studijų programos) ar likusius studijų metus studijas baigusių asmenų skaičiaus. Taip pat nustatyta, kad asmuo, kurio pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, po pirmųjų dvejų studijų metų, o ištęstinių studijų atveju – pabaigus pusę studijų programos, gali netekti valstybės finansavimo studijoms, jei atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis bus daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis nei aukštosios mokyklos atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso studijuojančiųjų atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis. Valstybės finansavimo netekęs asmuo už studijas turės mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą.
Be to, priimtame įstatyme nustatyta, kad iš aukštosios mokyklos pašalinus valstybės finansuojamoje vietoje studijavusį asmenį arba jam nutraukus studijas (išskyrus šio straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus), į valstybės finansuojamą studijų vietą aukštosios mokyklos nustatyta tvarka galės būti perkeliamas toje pačioje studijų programoje tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo (išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 72 straipsnyje).
Tačiau Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas privalės į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį.
2009 m. balandžio 30 d. pranešimas VIR (iš plenarinių posėdžių)
Rimas Rudaitis, Ryšių su visuomene skyrius (tel. 239 6132)
