Nelinksmai šių metų Mokytojų dieną pasitiko šalies pedagogai, ypač mažų kaimo mokyklų. Niekas iš jų negali būti tikras, kad mokykla, kurioje dirba, jeigu ne kitais metais, tai po kelerių neišnyks iš žemėlapio, o jiems patiems neteks dėlioti prekių kokio nors prekybos centro lentynose.
Rugsėjo pradžioje Marijampolės apskrities mokyklose mokėsi 27 424 mokiniai, t.y. beveik pusantro tūkstančio mažiau negu praėjusiais metais. Dėl mažo mokinių skaičiaus Marijampolės apskrityje uždaryta 14 pradinio ugdymo skyrių: po keturis Kalvarijos ir Vilkaviškio savivaldybėse ir po tris - Marijampolės ir Šakių savivaldybėse.
Kazlų Rūdos savivaldybė vienintelė šioje apskrityje nepanaikino nė vieno pradinio ugdymo skyriaus, bet reorganizacija vyko ir jos mokyklose. Kai kuriose uždarytos aukštesniosios klasės.
Dešimtokai išėjo ašarodami
Jaukioje, tarp miškų įsikūrusioje Ąžuolų Būdos pagrindinėje mokykloje šį rugsėjį nebeliko dešimtos klasės. Du mokinius iš keturių tėvai perkėlė į kitas mokyklas, likusiems dviem mokykla pati pasiūlė susirasti kitą vietą. Vaikai mokyklą paliko su ašaromis. “Priverstinis išsiskyrimas su mokykla visada primena laidotuves”, - sakė “Respublikai” viena Ąžuolų Būdos gyventoja.
Prieš dvejus metus Ąžuolų Būdos mokykloje mokėsi 70 mokinių, o šį rugsėjį liko tik 42. Dar šeši mokinukai lanko ikimokyklinę grupę. Ar visi ateis į pirmą klasę, niekas nedrįstų garantuoti.
“Neturime vilties, kad mokykla kada nors atsigaus, didesnė tikimybė, jog ji taps pagrindine mokykla, o ne vėl pilna pagrindine (???????). Aš gerai suprantu tėvus, kad jie nenori leisti vaikų mokytis jungtinėse klasėse, ir aš pati taip daryčiau”, - nesistebi Ąžuolų Būdos pagrindinės mokyklos direktorė Gitana Embavičienė, kad tėvai atsiima vaikus iš mokyklų, kurioms gresia jungtinės aukštesniosios klasės.
Pasak pedagogės, darbo bijantys netekti mokytojai šiek tiek atsipalaiduoja tik tais metais, kai vyksta rinkimai į savivaldybes ar į Seimą. Politikai nenori būti nepopuliarūs ir susilaiko nuo mokyklų uždarymo, bet vėliau visko galima laukti.
Vyresni pedagogai tarpusavyje pasiguodžia, kad netekę darbo mokykloje jie negautų geresnio darbo, negu „Girių bizone” pakuoti lenteles arba kokiame bare indus mazgoti. „Gretimose savivaldybėse tokių pavyzdžių jau yra”, - liūdnai kalba keturiasdešimtmetė pedagogė.
Stebuklingasis žodis „krepšelis”
„Didžiausia nesąmonė, kad mokyklų likimas priklauso nuo mokinio krepšelio. Maža mokykla - mažas krepšelis. Mažas krepšelis - mažos pajamos. Bet ar tai teisinga? Mokykla nėra kokia nors verslo ar paslaugų įmonė. Ji negali pati užsidirbti, kad išliktų. Kitados buvę vieningi pedagogai dabar tapo konkurentai. Taip ir žiūri, kaip vieniems iš kitų mokinius pervilioti, kad išliktų”, - kalbėjo Ąžuolų Būdos pagrindinės mokyklos vadovė. Pasak direktorės, ne visada pasiteisina mokinių pavėžėjimas. Dviejų ar trijų pradinukų mokyklinį autobusą siųsti neracionalu, todėl mažieji neretai priverčiami laukti, kol baigsis pamokos vyresniesiems.
Bazinis mokinio krepšelis vidutiniškai yra 3 tūkst. litų vienam moksleiviui per metus. Kuo mokykla didesnė, tuo tas krepšelis mažesnis. Daug turtingesnis yra aukštesniųjų klasių mokinių ugdymo įvertinimas. Pagal įstatymą mokinio krepšelio lėšos gali būti naudojamos tik pedagogų atlyginimams, kvalifikacijai kelti, mokymosi priemonėms įsigyti bei kitoms ugdymo reikmėms.
Puota ant griuvėsių
Kalvarijos savivaldybėje praėjusiais metais buvo uždaryti keturi pradinio ugdymo skyriai. Pagrindinė priežastis - per mažai besimokančių vaikų. Kuklaus jų mokinio krepšelio neužteka netgi mokytojų atlyginimams, ką ir šnekėti apie kitas reikmes, remontą. Vengdamos nenumatytų išlaidų savivaldybės verčiau įsipareigoja mokinius vežti į kitas mokyklas.
Uždarius mokyklas, mokiniai vežami į kitas mokyklas, tačiau ne visiems mokytojams buvo pasiūlyta darbo. Maža Kalvarijos savivaldybė atsiskaityti su darbo netekusiais pedagogais šiemet pristigo 61 tūkst. litų.
Diskusija dėl išeitinių pašalpų darbo netekusiems kaimo mokyklų pedagogams kilo ir per praėjusį Marijampolės savivaldybės tarybos posėdį. „Nuo kada savivaldybė turi mokėti mokytojams pašalpas. Juk tam skirtas mokinio krepšelis”, - piktinosi Marijampolės politikai. Tačiau jiems buvo paaiškinta, kad nuo šių metų išeitinėms pašalpoms nebeleidžiama eikvoti krepšelio pinigų.
Marijampolės savivaldybė dėl mokyklų reorganizacijos darbo netekusiems pedagogams turės išmokėti apie 200 tūkst. litų. Pasak Marijampolės savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo Vyganto Dilio, ne visi darbo buvusioje įstaigoje netekę mokytojai liko bedarbiai. Kai kurie buvo priimti į kitas mokyklas - šiuo atveju išeitinės kompensacijos jiems priklauso. Nuolatinio galvos skausmo - mažų mokyklų - išlaikymo atsisakymo politikai nelaiko per didelėmis išlaidomis. Kartą sumokėjai, ir viskas, o kas bus vėliau - ne jų rūpestis.
Užsienis „tebepumpuoja” lietuvaičius
„Mokinių mažėjimo tendencijos nėra linksmos, bet kada nors dugnas juk turi būti pasiektas. Priežastis galiu įvardyti dvi: tai per mažas gimstamumas ir emigracija”, - sakė V.Dilys.
Pasak jo, guodimasis, kad emigracija stabilizavosi, kad jauni žmonės nebepalieka tėvynės, yra tik guodimasis. „Juodu ant balto užrašyta, kad praėjusiais metais Marijampolės savivaldybės ugdymo įstaigos dėl persikėlimo į užsienį neteko 79 mokinių”.
Pasak Marijampolės švietimo skyriaus vadovo, miesto trauka iš kaimo juntama, tačiau kaime mokinių mažėja nė kiek ne sparčiau nei mieste. Paprasčiausiai tai ne visada pastebima, nes kai kurie tėvai savo atžalas į miesto mokyklas leidžia nuo pirmos klasės.
Marijampolės savivaldybės ugdymo įstaigose sparčiai mažėja ne tik dieninių mokyklų moksleivių, bet ir suaugusiųjų. To nepaaiškinsi per mažu gimstamumu. Pasak V.Dilio, gali būti tik dvi priežastys: arba tie, kuriems mokslo reikėjo, jį įgijo, arba jie taip pat pasuko į užsienį.
Info
Pirmokai
Mieste
2005 m. - 29 866
2006 m. - 29 142
2007 m. - 27 036
Kaime
2005 m. - 5275
2006 m. - 5140
2007 m. - 4482
Emigravo
2005 m. - 15 571
2006 m. - 12 602
2007 m. - 13 853
Iš jų iki 15 metų
2005 m. - 2156
2006 m. - 1891
2007 m. - 2176
Statistikos departamento inf.