Žurnalų e-parduotuvė

Konkursinio balo skaičiuoklė

Spalio 7-oji- akademikų streiko diena

 Šiandien streikavo visų Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojai. Prispausti apgailėtinos finansinės padėties akademikai perspėja, kad šis streikas – tik pradžia. Tuo tarpu kalbinti profesoriai nesutaria, kas iš tiesų turėtų tapti bendruoju visuotinio akademikų streiko vardikliu.  10–12 valandomis universitetų dėstytojai nutraukė paskaitas bei išėjo į savo fakultetų kiemus įspėjamajam streikui. strike_400

Vyriausybei bei Švietimo ir mokslo ministerijai neįvykdžius akademikų keliamų reikalavimų, LAMPSS skelbia pasinaudosianti teise organizuoti visuotinį ilgalaikį aukštųjų mokyklų darbuotojų streiką, skelbiama LAMPSS pranešime.
Dėstytojų atstovai reikalauja kompensuoti per šį mėnesį universitetų prarastas lėšas dėl studentų, besimokančių valstybės finansuojamose vietose, atleidimo nuo dalinio mokesčio už studijas; grąžinti universitetams 41 mln. litų, nusavintų mokytojų algoms padidinti, ir vykdyti Konstitucinio Teismo sprendimą dėl pilno lėšų skyrimo studijoms valstybės finansuojamose vietose.

Be to, prašoma nuo kitų metų padidinti mokslą ir studijas aptarnaujančio, techninio ir ūkinio personalo darbo užmokestį 20 procentų bei įtraukti šią darbuotojų grupę į ilgalaikę universitetų darbuotojų atlyginimų kėlimo 2009–2011 m. programą.

Akademikų užmokesčio atlyginimų kėlimo programoje buvo numatoma, kad trejiems metams į priekį bus skirta 389,3 mln. litų: 2009–aisiais – 101 mln. litų, 2010–aisiais – 127,5 mln. litų, 2011–aisiais – 160,7 mln. litų.

Tai rodo, kad dėstytojų ir mokslo įstaigų darbuotojų darbo užmokestis kasmet turėjo ir dar ateityje turėtų didėti po 20 procentų.

Mokslininko alga – mažesnė už valstybės tarnautojo

Tačiau nemažai akademinės bendruomenės atlyginimo didinimo nė nepajuto. Mat biudžeto lėšų injekcijas į universitetus perskirsto universitetų administracijos.

Paklausti, kodėl pinigai eilinių dėstytojų nepasiekia, Vyriausybės atstovai neretai nustemba: jie nežino, kaip vykdomos jų politine valia palaimintos permainos.

„Kiek mokytojas turi studijuoti, kad taptų mokytoju? Šešerius metus. Kad taptum dėstytoju ir mokslininku, turi studijuoti gerokai ilgiau – dešimt metų. Kitaip tariant, mokytojų ir dėstytojų atlyginimai yra labai panašūs. Lektoriaus, pabaigusio doktorantūrą, alga bus maždaug tūkstantis litų.

Asistento – devyni šimtai. Lektoriaus – daugiausia 1500, jeigu katedros vedėjas yra tavo draugas. Tai yra juokinga. Dėl to smarkiai kenčia dėstymo kokybė ir mokslo lygis Lietuvoje“, – „Atgimimui“ komentavo ISM vadybos ir ekonomikos fakulteto profesorius Andrius Bielskis.

Vasarą paskelbtais duomenimis, profesoriui ir vyriausiajam mokslo darbuotojui nustatytas vidutinis tarnybinis atlyginimas (3853 litai) nesiekė 16 kategoriją (aukščiausia – 20 kategorija) turinčio valstybės tarnautojo pareiginės algos (4263).

Docentas ir vyresnysis mokslo darbuotojas uždirbo 2842 litus – mažiau negu 13 kategoriją turintis valstybės tarnautojas (3087), lektorius, mokslo darbuotojas, tyrėjas – 2234 litus, asistentas, jaunesnysis mokslo darbuotojas – 1779 litus.

Komentarai

Pažymėkite varnelę
Neprisijungusių vartotojų komentaruose rodomas jų IP adresas.

Panašūs straipsniai