Liepos 15 d., antradienį, LR Seimas nesiryžo dar kartą keisti šiuo metu galiojančio Aukštojo mokslo įstatymo nuostatų dėl nemokamų studijų valstybinėse aukštosiose mokyklose.
Balsuoti Seime buvo planuojama dėl to, ar už mokslą nemokės akademinių skolų neturintys studentai. Tokią įstatymo pataisą prieš kelias savaites įregistravo naujasis Švietimo ir mokslo ministras A. Monkevičius.

Seimo posėdyje Socialdemokratų frakcijai paprašius pertraukos iki kito posėdžio dėl nemokamo mokslo skolų neturintiems studentams balsuota nebuvo. Pertraukos prašymas motyvuotas tuo, jog Vyriausybė nepateikė išvados.
Skaičiuojama, kad šalies biudžetui visų neturinčiųjų akademinių skolų studijos kainuotų apie 60 ar net 90 mln. litų per metus.
„Suprantama ir logiška, kad prieš apsisprendžiant dėl nemokamų studijų vietų skaičiaus išplėtimo, reikalinga išsiaiškinti valstybės finansinius pajėgumus. Skubotas sprendimas, vėliau paaiškėjus, jog nėra už ką studentams apmokėti studijų, tik įneštų didesnę sumaištį ir dar daugiau akademinio jaunimo paliktų „ant ledo“.

Tikimės, dar iki rugsėjo bus rasta valios atsigręžti ir į šiuo metu prastai organizuotą studentų žinių vertinimo sistemą, pradėti ją tobulinti. Kitaip, studentams pažymius ir toliau bus galima rašyti “iš lubų“, akademinė korupcija nemažės“, - teigia Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Jonas Okunis.
LSS vadovas atkreipia dėmesį, kad valstybės apsisprendimas, kam laiduoti nemokamas studijas, turėtų atsižvelgti į šiuo metu itin pastebimas masinio aukštojo mokslo diplomų teikimo tendencijas.

„Daugelis pripažįsta, jog gyvename „konvejerinio diplomų teikimo“ laiku. Prasta studijų kokybė, menka ryškios studentų dalies mokymosi motyvacija. Apsisprendimas laiduoti nemokamas studijas turėtų šiuos procesus koreguoti, bet ne juos skatinti“, - pažymi LSS prezidentas.
Pasak Jono Okunio, kalbėdamas apie nemokamą aukštąjį mokslą dažnas pamiršta kitą LR Konstitucijos straipsnį, įvardijantį, jog studijos prieinamos kiekvienam pagal gebėjimus.

„Nesant efektyvios priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemos, sunku keisti esamą situaciją. Studijos neturėtų būti tuščias laiko praleidimas už kitų pinigus. Svarbu suprasti, kad ir valstybei, ir piliečiui daug naudingiau, kai tinkamoje vietoje, tinkamu laiku žmogus gali save realizuoti. Reikia dėti maksimalias pastangas, jog tam būtų sudaromos palankios sąlygos. Vėliau gali nelikti dėl ko stengtis“, - sako LSS prezidentas Jonas Okunis.

Pagal vakardienos Seimo sprendimą lieka galioti LR Prezidento Valdo Adamkaus pasiūlytos ir prieš kelias savaites Seimo priimtos Aukštojo mokslo įstatymo pataisos. Jose nustatyta, kad nuo rugsėjo studentai, kurių sesijos pažymių vidurkis bus mažesnis nei 8, už semestrą turės mokėti 520 litų įmoką. Tokia tvarka galios ir pirmakursiams, ir aukštesnių kursų studentams, ir bakalaurantams, ir magistrantams.