Preiminarūs atsakymai:

1 struktūrinis klausimas

1.1
Gynybinis objektas: stebėjimo bokštas.

1.2
Būdas: prekyba, diplomatiniai ryšiai ir karių verbavimas.

Paaiškinimas:
Tai buvo svarbu, nes romėnai taip stiprino įtaką už imperijos ribų, gaudavo žaliavų ir karių, palaikė saugesnes sienas bei plėtė politinę kontrolę be tiesioginių karų.

1.3

  1. Hadriano siena buvo tinkama Romos galios demonstravimui ir dominavimo kraštovaizdyje pabrėžimui.
  2. Ji rodė imperijos ribas ir veikė kaip kontrolės/apsaugos sistema pasienyje.

1.4
Mūšis: Teutoburgo miško mūšis.
Skaičius žemėlapyje: (neįmanoma tiksliai nustatyti be D šaltinio žemėlapio).

Reikšmė:
Tai sustabdė Romos ekspansiją į Germaniją, lėmė, kad Roma atsisakė plėtros į šiaurę nuo Reino.

1.5
a – Hadriano siena
b – Antonino siena
c – Germanijos (Reino–Dunojaus) limes įtvirtinimai

1.6
Šių laikų valstybė: Jungtinė Karalystė
Pažymėta romėnišku skaičiumi: (neįmanoma tiksliai be žemėlapio, bet Hadriano/Antonino sienos yra JK teritorijoje)

1.7
Kultūrinė vertė:

  1. Jie liudija romėnų karinės architektūros raidą.
  2. Rodo kultūrinius ir ekonominius mainus tarp romėnų ir vietinių genčių.
  3. Atskleidžia techninių statybos ir valdymo žinių sklaidą imperijoje.

2 struktūrinis klausimas

2.1
Visuomenės grupė: bajorai (kariai ir kilmingieji)

Suteikta teisė: laisvai valdyti ir disponuoti žemės nuosavybe.

Esminė sąlyga: katalikų tikėjimo priėmimas.

2.2

  1. Bajorai gavo laisvę disponuoti turtu ir valdyti žemes (privilegijos ir imunitetai).
  2. Jie įgijo judėjimo laisvę (galėjo išvykti į užsienį, kariauti).

Luomai: dvasininkai ir miestiečiai.

2.3

  1. Valstiečiai buvo vis labiau susieti su žeme ir prarado judėjimo laisvę.
  2. Jų prievolės didėjo, formavosi baudžiavinė sistema.

2.4
Palivarkas.

2.5
Esminis pokytis:
nuo atskirų valstiečių ūkių prie dvarinio (palivarkinio) ūkio sistemos ir griežtos žemėtvarkos.

2.6
Priemonės:

  1. Žemės matavimas ir padalijimas į valakus.
  2. Prievolių ir lažo sistemingas reglamentavimas bei kontrolė.

Paaiškinimas:
Reforma sukūrė baudžiavinę sistemą, padidino našumą, bet įtvirtino socialinę priklausomybę.

2.7
Stiprino LDK:
sukūrė efektyvesnę žemėtvarką ir padidino ūkio produktyvumą.

Didino nelygybę:
įtvirtino baudžiavą ir aiškią bajorų–valstiečių socialinę atskirtį.

3 struktūrinis klausimas

3.1

  1. visuomenės ir kariuomenės vienybė
  2. kareivių drąsa ir pasiryžimas

3.2
Turėta omenyje, kad tikslas buvo išvaduoti Vilnių ir jį grąžinti Lietuvai kaip istorinę sostinę.

3.3
Kovos būdas: pogrindinė spauda ir informacinė kova.

Paaiškinimas:
Ji buvo svarbi, nes stiprino visuomenės sąmoningumą ir palaikymą pasipriešinimui prieš sovietizaciją.

3.4
Paaiškinimas:
Jis laikė kovą teisėta, nes Sovietų Sąjungos įvykdyta okupacija buvo neteisėta.

Pabrėžė, nes:
norėjo pagrįsti pasipriešinimo moralinį ir politinį teisėtumą.

3.5
Principas: humanizmas.

3.6

Gen. S. Žukauskas:

  • Karas: Lietuvos nepriklausomybės karai (1918–1920)
  • Kovojo su: bolševikais (Sovietų Rusija)
  • Reikšmė: užtikrino Lietuvos nepriklausomybę ir valstybės išlikimą

Gen. J. Žemaitis-Vytautas:

  • Karas: Lietuvos partizaninis karas (1944–1953)
  • Kovojo su: SSRS okupacine valdžia
  • Reikšmė: išlaikė valstybingumo idėją ir pasipriešinimo tradiciją

Taktikų palyginimas:
Žukauskas – reguliari kariuomenė ir frontiniai mūšiai, Žemaitis – partizaninė, pogrindinė, netiesioginė kova (ginklai + informacija).

4 struktūrinis klausimas

4.1
Keinso šalininkai:
valstybės reguliavimas, paklausos didinimas, užimtumo skatinimas

Neoliberalai:
laisvoji rinka, mokesčių mažinimas, valstybės vaidmens mažinimas

Esminis skirtumas:
valstybės vaidmuo ekonomikoje (aktyvus vs minimalus).

4.2
Terminas: tečerizmas

Teigiamas bruožas: ekonomikos efektyvumo ir pelno augimas

Neigiamas bruožas: nedarbo ir socialinės nelygybės didėjimas

4.3
Gerovės valstybė:
valstybės sistema, kurioje užtikrinama socialinė apsauga, sveikatos priežiūra ir parama gyventojams

Teigiamas bruožas: sumažina skurdą ir užtikrina socialinį saugumą

Neigiamas bruožas: neišnaikina visų socialinių problemų (pvz., susvetimėjimo)

4.4

  1. plati socialinė reforma ir lygybės didinimas
  2. valstybės išlaidų ir socialinių programų plėtimas

4.5
Poveikis ekonomikai: padidėjo valstybės išlaidos ir ekonomikos reguliavimas

Poveikis socialinei aplinkai: sumažėjo nelygybė, pagerėjo socialinė apsauga

4.6
Keinso šalininkų reformos: D šaltinis
Pagrindimas: plati socialinė politika, valstybės intervencija, išlaidų didinimas

Neoliberalų reformos: B šaltinis
Pagrindimas: privatizacija, mokesčių mažinimas, rinkos laisvė

Pastaba: atsakymų formuluotės gali skirtis. Taip pat atsakymus paruošė Alfa Klasės mokytojos.

___________________________________________________________________________________________

Šiame puslapyje - konkursinio balo skaičiuoklė
(palygina balus su praeitų metų konkursais)

Priėmimo tvarka į universitetus ir kolegijas, visos specialybės, 
ką studijuosite įstoję - žurnale KUR STOTI 2026.
Jį galite įsigyti prekybos centruose arba užsisakyti internetu 
(pristatymas į paštomatus - nemokamas).