Jau galima susipažinti su geografijos egzamino užduotimi.
Vilniaus Balsių progimnazijos ir Šiaurės licėjaus geografijos mokytojas Mantas Karanauskas teigia, kad šį egzaminą kasmet laiko vis daugiau dvyliktokų. Trumpas jo komentaras:
Peržvelgęs ką tik pateiktas egzamino užduotis džiaugiuosi, kad netikėtų staigmenų nebuvo, užduotys paruoštos profesionaliai. Jas atliekant svarbu ne tik naudoti pamokose įgytas žinias, bet ir naudoti kritinį mastymą. Dauguma temų - aktualios, ne kartą aptartos ir žiniasklaidoje.
Tačiau patys mokiniai nebuvo taip optimistiškai nusiteikę. Pasak jų, norint surinkti maksimalų 100 taškų įvertinimą, „bus reikalų“.
Tiesa, buvo pastebėjusių, kad geografijos egzaminas vis labiau panašėja į ekonomikos ar socialinės analizės egzaminus: esą pačios geografijos užduotyse lieka vis mažiau.
Apskritai egzaminas buvo orientuotas ne tik į geografinių faktų žinojimą, bet ir į gebėjimą analizuoti įvairius informacijos šaltinius, interpretuoti statistinius duomenis bei vertinti pasaulinius procesus.
Nemažai dėmesio buvo skiriamas šiuolaikinėms geografijos problemoms: mokiniai turėjo gebėti nagrinėti klimato kaitos poveikį gamtai ir visuomenei, paaiškinti ekonominės globalizacijos procesus, vertinti gyventojų migracijos tendencijas bei urbanizacijos keliamus iššūkius. Taip pat buvo svarbu suprasti ryšius tarp gamtinės aplinkos ir žmogaus veiklos.
Egzamino užduotyse buvo pateikti žemėlapiai, diagramos, grafikai ir statistinės lentelės. Kandidatai turėjo analizuoti pateiktus duomenis, nustatyti geografinius dėsningumus ir pagrįsti savo išvadas. Tokios užduotys tikrino ne tik teorines žinias, bet ir kritinį mąstymą bei gebėjimą taikyti geografijos žinias realioms problemoms spręsti.
Svarbi egzamino dalis buvo skirta pasaulio ekonomikos ir darnaus vystymosi temoms. Mokiniai turėjo parodyti supratimą apie gamtos išteklių naudojimą, regioninius ekonominius skirtumus bei tarptautinių procesų poveikį skirtingoms pasaulio valstybėms.
Apibendrinant galima teigti, kad 2026 metų geografijos VBE II dalis vertino ne vien faktines žinias, bet ir gebėjimą analizuoti, lyginti bei argumentuotai aiškinti geografinius reiškinius. Egzaminas atspindėjo šiuolaikinės geografijos kryptį – pasaulio procesų supratimą, duomenų analizę ir globalių problemų vertinimą.
Egzaminų statistika ir kita svarbi informacija
Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, šiemet egzaminų sesijoje iš viso dalyvaus 27,8 tūkst. vienuoliktokų ir 29,6 tūkst. dvyliktokų.
Nuo šių mokslo metų visiems egzaminams taikoma šlaikymo riba – 25 taškai.
Maksimalus galimas taškų skaičius iš abiejų egzamino dalių yra 100. Pirmoji egzamino dalis sudaro 40 proc., antroji dalis – 60 proc. galutinio rezultato, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Pastarojo egzamino pirmoji dalis sudaro 30 proc., antroji dalis – 70 proc.
Galutinis egzamino rezultatas susideda sumuojant egzamino pirmosios ir antrosios dalių taškus, kurie konvertuojami į balus.
Kandidatai pakartotinėje sesijoje galės perlaikyti ne tik lietuvių kalbos ir literatūros, bet pirmą kartą – ir matematikos egzamino antrąją dalį, jei pagrindinėje egzaminų sesijoje jo išlaikyti nepavyks.
Vienuoliktokams, jei jų netenkins laikytos pirmosios egzamino dalies įvertinimas, perlaikymas neorganizuojamas.
