Trumpas planas, padėsiantis pasiruošti lietuvių kalbos ir literatūros valstybiniam brandos egzaminui

Tiksint paskutinėms dienomis, svarbiausia ruoštis kryptingai, o ne bandyti išmokti viską, ką tik įmanoma. Lietuvių kalbos egzaminui mokinius ruošiančios mokytojos Emilija Baronienė ir Vakarė Skeirytė akcentuoja, kad geresnius rezultatus lemia ne „kalimas“, bet gebėjimas analizuoti kūrinius, argumentuoti ir nebekartoti daromų klaidų. 

Kaip efektyviai ruoštis?

Rekomenduojama:

Kasdieniam pasiruošimui verta skirti bent 2 valandas, per kurias reikėtų:

  1. Kartoti autorius, temas, kontekstus ir kurti kūrinių „minčių žemėlapius“. 
  2. Rašyti rašinius bei atlikti savianalizę. 

Koks yra geras rašinys?

Svarbiausia:

  • aiški pagrindinė mintis; 
  • logiški argumentai; 
  • analizė, o ne siužeto perpasakojimas; 
  • tikslai atskleista tema.

Rašant verta nuolat klausti:

  • Kodėl? 
  • Ką tai rodo? 
  • Kaip tai susiję su tema? 

Kertiniai kūriniai

Dažniausiai rekomenduojami šie universalūs literatūros kūriniai, pritaikomi daugelyje rašinių nepriklausomai nuo tematikos:

Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“ (šiame kūrinyje svarbiausia ne siužeto detalės, o Liudo Vasario vidinis konfliktas tarp pareigos, kūrybos, laisvės ir visuomenės lūkesčių).

  • A. Škėmos „Balta drobulė“;
  • B. Sruogos „Dievų miškas“;
  • K. Donelaičio „Metai“;
  • V. Krėvės-Mickevičiaus „Skirgaila“;
  • F. Kafkos „Metamorfozė“;
  • A. Kamiu „Svetimas“;
  • J. V. Gėtės „Faustas“.

Šiuose kūriniuose nagrinėjamos universalios temos: žmogaus tapatybė, vienišumas, visuomenės spaudimas, vidiniai konfliktai ir gyvenimo prasmės paieškos.

Kontekstų svarba

Rašinyje verta remtis:

  • filosofija; 
  • psichologija; 
  • istorija; 
  • religija; 
  • šiuolaikinėmis visuomenės problemomis; 
  • asmeninėmis patirtimis ar aktualijomis. 

Svarbu, kad kontekstas būtų prasmingai susietas su tema, o ne pritemptas ir tarsi įmestas. 

Klaidų analizė – būtina

Mokiniai turėtų:

  • peržiūrėti senus rašinius; 
  • ieškoti pasikartojančių klaidų; 
  • sistemingai jas taisyti; 
  • prašyti mokytojų grįžtamojo ryšio.

Dirbtinis intelektas irgi gali būti puikus pagalbininkas 

DI įrankiai („ChatGPT“ ar „Gemini“) gali padėti kritiškai įvertinti rašinius ir pastebėti silpnas vietas, tačiau jie nepakeičia savarankiško mąstymo ir tuo labiau neparašys rašinio už jus. 

Taigi, artėjant egzaminui svarbiausia:

  • gerai suprasti kelis universalius kūrinius; 
  • mokėti juos analizuoti; 
  • turėti tinkamų kontekstų; 
  • taisyti klaidas; 
  • reguliariai praktikuotis rašyti (ne visus rašinius, bet bent susidaryti planą ar parašyti vieną pastraipą konkrečia tema).

Svarbu: aukštesnį įvertinimą dažniausiai lemia aiški argumentacija, nuoseklus minčių dėstymas ir nenukrypimas nuo temos.

Daugiau mokytojų patarimų rasite šiame straipsnyje: 

Kaip per likusias savaites ruoštis lietuvių kalbos VBE? Mokytojų patarimai

Toliau dalijamės naudingais interneto šaltiniais ruošiantis egzaminui. 
 

Lietuvių kalbos ir literatūros rašinio atmintinė

Spustelėję šią nuorodą rasite išsamią lietuvių kalbos ir literatūros rašinio atmintinę (tiesa, informaciją vertinkite kritiškai, nes dalis jos gali būti neaktuali).

Dažniausiai pasitaikančios klaidos abiturientų rašiniuose 

  1. Dažnos rašybos klaidos abiturientų rašiniuose 

2. Dažniausiai pasitaikančios skyrybos klaidos abiturientų rašiniuose

3. Dažniausios sintaksės (sakinių sandaros) klaidos.

Lietuvių kalbos egzamino konspektai: autorių kontekstai ir citatos

Probleminio klausimo svarstymas: planas 

ĮŽANGA: raktiniai žodžiai, problema, aspektai, kurie taps teiginiais. Galimas ir paveikus kontekstas: palyginimas, aliuzija ar sentencija. 

I pastraipa. 

  • Siejamasis žodis (pirma, viena vertus). Pagrįstas teiginys. 
  • Samprotavimas (3 – 6 sakiniai), tuomet sakinys-tiltas.
  • Pateiktos ištraukos išsami analizė pasirinktu teiginio aspektu.
  • Galima aktualizacija – istorinis ar kitas kultūrinis pavyzdys (poleminio pobūdžio). 
  • Dalinė pagrįsta išvada, siejama su teiginiu. 

II pastraipa. 

  • Siejamasis žodis. Pagrįstas teiginys, būtinai pateikiant kitą aspektą. 
  • Samprotavimas (3 – 6 sakiniai), tuomet sakinys-tiltas.
  • Pavyzdys – literatūros kūrinys, spektaklis, filmas ar kt.
  • Aktualizacija – istorinis ar kitas pavyzdys.
  • Dalinė pagrįsta išvada, siejama su teiginiu. 

IŠVADOS: baigiamosios išvados, apibendrinančios abu aspektus. 

Privalomųjų kūrinių sąrašai

Privalomų grožinių kūrinių sąrašas išplėstiniu kursu (A lygiu) besimokantiems kandidatams:

  • Apšvieta: K. Donelaitis, „Metai“, J. V. Gėtė „Faustas“ (ištraukos);
  • Romantizmas: A. Mickevičius, pasirinkti eilėraščiai ar pasirinktos poemos (dramos) ištraukos; A. Baranauskas, „Anykščių šilelis“; Maironis, pasirinkti eilėraščiai;
  • Modernizmas: V. Mykolaitis-Putinas, „Altorių šešėly“ ir pasirinkti eilėraščiai; J. Savickis, pasirinktos novelės;
  • XX a. vidurio katastrofų literatūra. B. Sruoga, „Dievų miškas“;
  • Modernizmas. XX a. antroji pusė. A. Škėma, „Balta drobulė“.

Privalomų grožinių kūrinių sąrašas bendruoju kursu (B lygiu) besimokantiems kandidatams:

  • Apšvieta: K. Donelaitis, „Metai“ (ištraukos);
  • Romantizmas: A. Baranauskas, „Anykščių šilelis“, Maironis, pasirinkti eilėraščiai;
  • Modernizmas: V. Mykolaitis-Putinas, „Altorių šešėly“ ir pasirinkti eilėraščiai;
  • XX a. vidurio katastrofų literatūra: B. Sruoga, „Dievų miškas“.

Visiems, laikysiantiems egzaminą, linkime daug sėkmės!

Informacija bus pildoma