Kaip ir kasmet, egzaminui pasibaigus skelbsime preliminarius jo atsakymus. 

Juos ruošia tarptautinės geografijos olimpiados nugalėtojas, 100 balų iš šio egzamino gavęs Mykolas Petrauskas. 

1.

1.1 Čilė, Egiptas, Madagaskaras

1.2 Šiaurės Amerikoje

1.3 Etiopija – riboti gydytojai, Čadas – mažiausias raštingumas 

1.4 Pietų Afrikos Respublika (PAR): didžiausias energijos suvartojimas vienam gyventojui; didžiausias raštingumas (95%), geriausias medicinos prieinamumas (1 gydytojas 900 gyventojų)

1.5 Teikia gydytojų/medikų mokymus

1.6 1) labiausiai išsivysčiusios valstybės turi labai aukštą ŽSRI ir LRI artimą (arba lygų) vienetui – JAV; 2) žemą ŽSRI turinčiose valstybėse vyrų padėtis yra geresnė nei moterų (LRI < 1 – Malis); 3) vidutinį ir aukštą ŽSRI (tarp 0,7 ir 0,8) turinčiose valstybėse moterų padėtis neretai gali būti geresnė nei vyrų (LRI > 1) – Kinija

2.

2.1 Pokytis – paslaugų sektoriaus procentinė BVP dalis padidėjo; Paaiškinimas – šalims besivystant ekonomika pereina į trečiąjį (paslaugų) sektorių (arba poindustrinę stadiją), jo dalis BVP didėja

2.2 Lokalus veiksnys: vartotojų gausa; Pvz.: kepykla statoma, kirpykla veikia arčiau miegamųjų/gyvenamųjų mikrorajonų; Paaiškinimas: didėjantis gyventojų tankis didina (naujų) paslaugų pasiūlą vietovėje, todėl sukuriama daugiau darbo vietų, didėja ekonomika; Regioninis veiksnys: žaliavos (tradicinis veiksnys); Pvz.: Rūro slėnis Vakarų Vokietijoje; Paaiškinimas: didelis naudingų žaliavų kiekis skatina investicijas, pramonę (išgavimas, žaliavų apdirbimas) regione, tai kuria darbo vietas, skatina ekonominį augimą

2.3 Regionas – Rytų Vokietija; Paaiškinimas: Po susivienijimo Rytų Vokietijoje įvyko šokas dėl silpnesnės (ilgą laiką vykdyta planinė ekonomika) pramonės, nekvalifikuotų darbuotojų, o tai iki šiol riboja naują plėtrą, kuri sukurtų naujų darbo vietų

2.4 Tarptautinė prekyba yra didelė, svarbi Vokietijos ekonomikos dalis, kuri didina BVP ir darbo vietų skaičių 

2.5 Vokietija yra didžiausia ES ekonomika, ji eksportuoja į ir importuoja daug prekių iš savo kaimynių, tai reiškia, kad krizė Vokietijoje atsispindėtų ir kitose ES šalyse

2.6 Veiksniai: kertami Amazonės miškai galviju auginimo plotui; ignoruojamos čiabuvių teisės; Priemonė: Įvesti įstatymus, kurie limituotų kertamų medžių kiekį ir vietovę ir derintų tokius veiksmus su čiabuviais 

3.

3.1 ES – geoterminė energija, Lietuva – hidroenergija

3.2 Pokytis: labai padidėjo saulės ir vėjo generuojama elektros energija ir jos dalis sistemoje; Priežastis: valstybės paskata saulės elektrinėms, verslų noras užsitikrinti atsinaujinančios elektros energijos tiekimą; Poveikis: 2024 m. Lietuvoje buvo pagaminta daugiausiai elektros energijos 2020-2024 metų laikotarpiu, atsinaujinančios energijos dalis buvo didesnė nei šiluminės energijos

3.3 Poveikis aplinkos būklei – teigiamas – mažėja kenksmingų dujų (pvz. CO2, CH4) išskyrimas energijos gamyboje; Poveikis energetiniam saugumui – teigiamas – atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra mažina energijos importą -> saugesnė energetikos sistema 

3.4 1) nepastovi elektros energijos gamyba dėl besikeičiančių oro sąlygų; 2) energijos perteklių kaupti reikia papildomų investicijų į elektros energijos kaupiklius ir elektros tinklus

3.5 Valstybės subsidijos atsinaujinančios energetikos plėtrai

3.6 Manau, tinkamiausias yra 2 planas, nes jis apima „švarią” atsinaujinančią energetiką ir jos plėtrą. Taip pat jis nėra toks pavojingas kaip branduolinės elektrinės avarijos atveju. Šis planas yra politiškai ir stabilus,  ir saugus, nes vėjo ir saulės energijos nereikia importuoti (kaip pvz. naftos ar gamtinių dujų). Kad elektros energija būtų tiekiama stabiliai reikia įrengti elektros energijos kaupiklių. (3 planas nėra tvarus, 4 – nesaugus ir nestabilus, o 1 – stabilus, bet pavojingas)

3.7 1) didėja energijos suvartojimas (pramonė, duomenų centrai); 2) dėl klimato kaitos (karštėjančios vasaros, šaltos žiemos) didėja energijai imlaus oro kondicionavimo paklausa

4. 

4.1 Rytų pusrutulyje

4.2 Tirpsta šelfiniai ledynai, dėl to kyla pasaulinis jūros lygis.

4.3 Krilių populiacija mažėja dėl mažėjančių tinkamų buveinių ploto dėl šylančio vandens; Banginių – mažėja dėl mažėjančios krilių, kurie yra pagrindinis banginių maistas, populiacijos

4.4 Gamtiniai veiksniai: 1) ugnikalnių išsiveržimai; 2) Saulės aktyvumo svyravimai; 3) vandenynų srovių pasikeitimai (pvz. El Niño); Antropogeniniai veiksniai: 1) iškastinio kuro deginimas ir naudojimas; 2) Deforestacija (medžių kirtimas)

4.5 Ne. Kadangi didelė turistų dalis susitelkia vienu periodu tai gali turėti neigiamą ilgalaikį poveikį vietinei faunai ir florai, taip pat keliavimui į Antarktidą naudojamas iškastinis kuras. 

Žmogaus intervencija: 1) didėja biologinės taršos (ne vietinių ligų, invazinių rūšių), kurią gali atsivežti turistai, rizika; 2) trumpas vegetacijos laikotarpis reiškia, kad augalai negali greitai atsistatyti nuo trumpalaikės 80 tūkst. turistų žalos.

Neigiami poveikiai: 1) Trikdomi perintys paukščiai; 2) Naikinamas ar teršiamas dirvožemis, augalija.

Moksliniai tikslai: Paaiškinimas – tyrimai padeda suprasti klimato kaitą (kaitos istoriją) ir taip prognozuoti jos ateitį bei poveikį žmonijai ir kitiems gyvūnams, jų maisto grandinėms. Pvz.: Ledo gręžinių tyrimai padeda nustatyti, koks buvo Žemės klimatas prieš tūkstančius metų, stebėti jo kaitą ir prognozuoti poveikį aplinkai, žmonijai.