I dalis
- Sudaro tinkamą terpę fermentų (pepsino veikimui) /denatūruoja baltymus
- Gliukozės pernašoje - D, riebalų pernašoje - C
- Tymais sergančių žmonių skaičius gali padidėti, nes mažiau vaikų yra paskiepijama / nesusidaro kolektyvinis imunitetas / ligos tarp nepaskiepytų plinta greičiau
- Vakcinoje yra kelių rūšių nukenksmintų patogenų / patogenų antigenų. Kiekvienas iš jų skatina imuniteto susidarymą atitinkamai ligai
- Turi tankų kraujagyslių tinklą / turi gaurelius
- Filtracija
- D, B, C, A
- Difuzijos
- A
- Pasižymi hermafroditismo / turi vyrišką ir moterišką dauginimosi sistemas / dauginasi stadijomis/turi tarpinius šeimininkus
- 3
- Ilgi kuokeliai
- Karniena
- A - lytinis (sėklomis), B - nelytinis/vegetatyvinis (svogūnais)
- Stabilizuojančioji
II dalis
1 klausimas
1.1. Aortos vožtuvas - reguliuoja kraujo tekėjimą iš kairiojo skilvelio į didįjį kraujo apytakos ratą. Skilvelių sistolės metu yra atsivėręs, prieširdžių sistolės metu užsivėręs.
Triburis vožtuvas - reguliuoja kraujo tekėjimą iš dešiniojo prieširdžio į dešinįjį skilvelį. Skilvelių sistolės metu yra užsivėręs, prieširdžių sistolės metu atsivėręs.
1.2.1. Kairioji širdies pusė turi susitraukti stipriau tam, kad per susiaurėjimą išstumtų kuo daugiau kraujo.
1.2.2. Simptomas - silpnumas, vangumas. Paaiškinimas - organizmas prasčiau aprūpinamas deguonimi, nes mažiau kraujo patenka į didįjį kraujo apytakos ratą.
1.3 A - apatinė tuščioji vena - veninis - Iš didžiojo apytakos rato į dešinįjį prieširdį.
B - plaučių arterija - veninis - Iš dešiniojo skilvelio į mažąjį kraujo apytakos ratą.
C - plaučių vena - arterinis - Iš mažojo kraujo apytakos rato į kairįjį prieširdį.
1.4. B kraujagysle kraujas patenka į trumpesnį mažąjį kraujo apytakos ratą, kuriuo tekėti kraujui užtenka mažesnio spaudimo.
2 klausimas
2.1 F - juntamasis neuronas. Funkcija - signalas perduodamas iš receptoriaus į įterptinį neuroną/CNS.
G - judinamasis neuronas. Funkcija - signalas perduodamas iš įterptinio neurono/CNS į efektorių/raumenį.
2.2. Raidė - A. Pagrindimas - membranos potencialas didėja/pasiekia +40 mV ribą.
2.3. F neurono aksono galvutėje esančios pūslelės sudirgintos išskiria į sinapsinį plyšį mediatorius, kurie jungiasi su E neurono postsinapsinėje membranoje esančiais receptoriais, jonų kanalais. Šiems atsivėrus į neuroną plūsta jonai ir susidaro nervinis impulsas.
2.4. Neuromediatorius acetilcholinas jungiasi su receptoriais ir skatina raumenų susitraukimą. Miozino gijos, prie kurių galvučių yra prisijungę aktino filamentai, ištempia aktino gijas ir sarkomeras susitraukia.
3 klausimas
3.1. Transpiracija vyksta greičiausiai, kai yra vėjuota ir žiotelės yra atviros (lapų paviršius nepadengtas vazelinu).
3.2. Bandymas - B. Paaiškinimas - kadangi buvo atviros žiotelės (lapas nepadengtas vazelinu), vanduo galėjo pro jas garuoti. Vėjas nupūsdavo / išdžiovindavo išgaravusį vandenį nuo lapo paviršiaus, todėl greičiau susidarydavo vandens potencialų ir atlaisvinama vieta toliau vandeniui garuoti žiotelėmis.
3.3. 6 mm/min.
3.4. Augalas sunaudoja vandenį transpiracijai, todėl prietaiso sistemoje mažėja vandens, bet nekinta bendras susisiekiančiųjų indų slėgis ir burbuliukas yra stumiamas vamzdeliu.
3.5. Transpiracija vyktų lėčiau. Dėl drėgnos aplinkos nesusidarytų vandens potencialo skirtumas tarp aplinkos ir augalo vidinės terpės.
4 klausimas
4.1. Organizmai negali daugintis tarpusavyje ir susilaukti vaisingų palikuonių.
4.2. Biochemija/genetika/anatomija.
4.3. Tai alopatrinis rūšių susidarymo būdas. Gamtinė atranka skirtingai veikė populiacijas, kurios gyvena skirtingose aplinkose dėl susidariusio geografinio barjero. Dėl kombinacinio kintamumo, krosingoverio, mutacijų abiejose populiacijose atsirado naujų požymių, kurie padėjo geriau prisitaikyti prie aplinkos. Išgyveno tie individai, kurie yra geriausiai prisitaikę prie aplinkos. Galiausiai populiacijos taip pasikeitė, kad jų individai nebegali daugintis tarpusavyje ir susilaukti vaisingų palikuonių.
4.4.1. Prie egzoskeleto tvirtinasi raumenys, todėl suteikia atramą. Judinant raumenis juda ir egzoskeletas, kuris suteikia pagrindą atsiremti į kietus paviršius. Vandenyje suteikia aptakumo.
4.4.2. Tai raumenys antagonistai. Lenkiamiesiems raumenims susitraukus, tiesiamiesiems atsipalaidavus galūnė susilenkia. Lenkiamiesiems raumenims atsipalaidavus, tiesiamiesiems susitraukus galūnė išsitiesia.
4.5.1. Išvada - kuo ilgesnės galūnės, tuo didesnis judėjimo greitis.
Pagrindimas - kai galūnių ilgis 3 cm, judėjimo greitis 1,4 m/s. Kai galūnių ilgis 4 cm, greitis 1,8 m/s.
4.5.2. Požymis - Ilgos galūnės (4-5 cm).
Paaiškinimas - krevetės gali greičiau judėti, todėl gali lengviau pasprukti nuo plėšrūno, jo išvengti.
Požymis - egzoskeleto storis - 3 sutartiniai vienetai.
Paaiškinimas - šis požymis lemia didžiausią judrumą, todėl plėšrūnui sunkiau pagauti krevetę.
5 klausimas
5.1. Vienos rūšys užleidžia vietą kitoms rūšims.
5.2. Bendrijų kaita - antrinė.
Pagrindimas - jau yra dirvožemis.
5.3. Medžių biomasė didžiausia. Krūmų pastebimai mažesnė, bet didesnė nei žolių. Žolių biomasė mažiausia.
5.4. Augantys augalai keičia ekosistemos aplinką (pvz., dirvožemį), todėl ekosistemoje išplinta kitos, geriau prisitaikiusios rūšys, kurios vėl daro įtaką ekosistemai (pvz. sudaro mutualistinius arba konkurencinius santykius su kitais ekosistemos organizmais).
Atsakymus padėjo parengti Kauno technologijos universiteto gimnazijos mokiniai.
Svarbu: atsakymai yra preliminarūs, formuluotės gali skirtis.
___________________________________________________________________________________________
Šiame puslapyje - konkursinio balo skaičiuoklė
(palygina balus su praeitų metų konkursais)
Priėmimo tvarka į universitetus ir kolegijas, visos visos specialybės,
ką studijuosite įstoję - žurnale KUR STOTI 2026.
Jį galite įsigyti prekybos centruose arba užsisakyti internetu
(pristatymas į paštomatus - nemokamas).
