Pirmieji autoritetai – artimiausi žmonės

Mokyklos vaidmuo vaikų autoritetų pasirinkimui yra labai svarbus, ypač jaunesniame amžiuje. Pradinėse klasėse mokytojas vaikui dažnai tampa vienu svarbiausių suaugusiųjų, į kurį jis žiūri ne tik kaip į žinių šaltinį.

„Jeigu mokytojas „dega“ tuo, ką daro, džiaugiasi savo veikla, jis tą aistrą spinduliuoja, o vaikai ja „užsikrečia“. Toks mokytojas tikrai gali tapti autoritetu“, – sako VDU Licėjaus SOKRATUS vadovė Vitalija Latožaitė.

Tačiau autoritetų istorija prasideda dar anksčiau. Pasak mokyklos psichologės Justinos Laučytės-Budės, pirmaisiais gyvenimo metais svarbiausiais vaikui tampa jį prižiūrintys suaugusieji. Per santykius su jais vaikas pradeda suprasti, ar pasaulis yra saugus, ar jo poreikiai pastebimi, ar jis pats yra svarbus ir vertingas.

Vaikui augant ir plečiantis jo socialiniam ratui, atsiranda ir daugiau žmonių, kuriais jis gali žavėtis – mokytojų, trenerių, būrelių vadovų, draugų. Tačiau svarbiausias išlieka ne žmogaus statusas ar pasiekimai, o ryšys.

„Autoritetu vaikams tampa tie, su kuriais pavyksta užmegzti pozityvų, pasitikėjimu ir pagarba grįstą tarpusavio ryšį“, – aiškina J. Laučytė-Budė.

Psichologė pastebi, kad tyrimai sieja stipresnį vaikų ryšį su mokytojais su geresniu mokymusi, aktyvesniu dalyvavimu pamokose, didesniu saugumo jausmu ir mažesniu stresu.

V. Latožaitės teigimu, mokykla gali padėti vaikams ir susipažinti su įkvepiančiais žmonėmis – lankant parodas, spektaklius, koncertus, susitinkant su įvairių sričių profesionalais. Čia svarbų vaidmenį turi ir tėvai: jų nuoširdus domėjimasis kultūra, sportu ar kitomis veiklomis padeda vaikui plėsti akiratį ir pačiam atrasti žmones, kuriais norisi žavėtis.

Kai autoritetai persikelia į ekraną

Tačiau šiandien vaiko autoritetų pasaulis neapsiriboja žmonėmis, kuriuos jis sutinka realybėje. Socialiniuose tinkluose kasdien matomi sportininkai, atlikėjai, nuomonių formuotojai ir kiti interneto kūrėjai taip pat gali tapti pavyzdžiu.

V. Latožaitė sako, kad interneto įtakos paaugliams išvengti neįmanoma, todėl svarbiau išmokyti vaikus joje orientuotis.

„Jaunas žmogus privalo ugdyti kritinį mąstymą. Jis turi gebėti atsirinkti autoritetus taip, kad jie neštų tam tikrą vertę“, – sako ji.

Psichologė tėvams siūlo ne skubėti vertinti vaiko pasirinktą žmogų, o klausti, kas būtent jį žavi: koks elgesys patinka, kas įkvepia, galbūt yra dalykų, kurie nepatinka.

„Tėvai tikrai nuoširdžiai nustebs, kiek daug jų vaikai jau suvokia ir supranta“, – sako J. Laučytė-Budė.

Svarbu stebėti ne tik autoritetą, bet ir jauno žmogaus elgesį

Žinoma, tikrai ne kiekvienas stipriai vaiką veikiantis žmogus gali jam daryti gerą įtaką. Psichologė pabrėžia, kad tikras autoritetas turėtų būti paremtas pasitikėjimu ir pagarba, o ne baime ar nuolankumu.

„Kartais autoritetais bandoma tapti pasitelkiant valdžią ir jėgą. Tokiu atveju vaikai menamiems autoritetams gali jausti baimę ir nuolankumą, o saugumo ir atvirumo toks santykis neužtikrina“, – sako ji.

Todėl tėvams verta stebėti, kaip keičiasi pats vaikas. Uždarumas, padidėjęs liūdesys, pyktis ar bailumas, atsiribojimas, miego ar valgymo sunkumai gali signalizuoti, kad naujas santykis vaikui kelia įtampą.

Vis dėlto tėvams nereikėtų bandyti parinkti, kuo reikėtų žavėtis. Autoritetas dažniausiai atsiranda iš asmeninio ryšio.

„Svarbu leisti vaikams savarankiškai atrasti žmones, kuriais jie žavėtųsi. Autoritetu vaikui dažniausiai tampa tas žmogus, su kuriuo jis sukuria unikalų ryšį“, – sako psichologė.

Tėvai gali padėti vaikui tokį pasirinkimą atrasti patys – kartu nueiti į koncertą, parodą, pažiūrėti filmą apie sportininką ar tiesiog pasikalbėti apie žmogų, kuriuo vaikas žavisi. Ne mažiau svarbu ir tai, ką vaikas mato namuose.

„Vaikai dažnai mokosi iš pavyzdžio, ir tais pavyzdžiais nuo mažų dienų pirmiausia tampa patys tėvai. Tai, kuo gyvenime domisi ir kokias vertybes palaiko tėvai, daro įtaką ir jų vaikams renkantis autoritetus“, – sako J. Laučytė-Budė.

Autoritetai gali keistis

Kad autoritetai gali keistis kartu su žmogumi, rodo ir Lietuvos sportinio breiko šokėjos, Europos ir pasaulio čempionės Dominikos Banevič istorija. Vaikystėje vienas jos įkvėpimo šaltinių buvo Rūta Meilutytė. Į ją D. Banevič žiūrėjo ir siekdama vieno savo tikslų – laimėti olimpinį medalį.

„Nuo vaikystės ši sportininkė man buvo pavyzdys ir įkvėpimas siekti savo svajonių. Dabar Rūta Meilutytė irgi įkvepia, tačiau ne tik laimėjimais, bet ir savo istorija ir nuoširdumu“, – pasakoja D. Banevič.

Šiandien vienas iš jos autoritetų yra ir breiko šokėjas iš Olandijos B-boy Menno, kurį ji vertina ne tik dėl sportinių pasiekimų, bet ir dėl kūrybiškumo, atsidavimo bei asmeninių savybių.

Pati tapusi pavyzdžiu jaunesniems žmonėms, D. Banevič sako norinti jiems perduoti paprastą žinutę: „Manau, kad svarbiausia yra daryti tai, ką myli, sunkiai dirbti ir mėgautis tuo, ką darai. Taip pat svarbu pasitikėti savimi ir siekti savo užsibrėžtų tikslų, nes labai daug kas priklauso nuo mūsų pačių“, – sako ji.

Sportininkė pabrėžia, kad „laimėjimai yra svarbūs, tačiau taip pat svarbu išlikti savimi ir būti geru žmogumi.“

Autoritetas nebūtinai yra garsus žmogus

Autoritetas nebūtinai turi būti žinomas milijonams žmonių. Tai gali būti mokytojas, treneris, šeimos narys ar žmogus, kurio vaikas niekada nesutiks, bet iš kurio mokosi atkaklumo, kūrybingumo ar drąsos.

Svarbiausia, pasak pašnekovių, už vaiką nespręsti, kuo jam reikėtų žavėtis, o padėti suprasti, kodėl būtent tas žmogus jį įkvepia.

„Šiais laikais iš tikrųjų yra labai daug informacijos, kurią reikia mokėti atsirinkti ir patikrinti. Kartais tai, ką matome socialiniuose tinkluose, nebūtinai gali būti tikra ir nuoširdu realybėje“, – primena D. Banevič.