Egzamino užduotį galite rasti šiame tinklalapyje.

Po istorijos valstybinio brandos egzamino Vilniaus Karoliniškių gimnazijoje kalbinti Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos ir Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos abiturientai egzaminą vertino gana palankiai. Daugelis jų teigė, kad užduotys buvo įveikiamos, nemaža dalis atsakymų slypėjo pateiktuose šaltiniuose, o didžiausia staigmena tapo neįprastas temų pasirinkimas.

Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos mokinė Simona sakė, kad egzaminas sekėsi „visai neblogai“, tačiau nustebino temų spektras.

„Mane nustebino, kad nebuvo tų svarbių temų, kaip Šaltasis karas, Lietuvos okupacija, o daugiau dėmesio buvo skiriama ne tokioms reikšmingoms temoms“, – teigė abiturientė.

Istorijos egzaminą ji pasirinko kaip papildomą, ketvirtąjį egzaminą. Mergina planuoja studijuoti finansus ir mano, kad iš visų laikytų egzaminų būtebt istorijos kėlė mažiausiai iššūkių. 

Panašiai egzaminą vertino ir Estera iš Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos. Jos teigimu, didžioji dalis reikalingos informacijos buvo pateikta šaltiniuose.

„Jeigu nieko ir nemoki iš istorijos, tai tikrai galėjai išgauti iš tų šaltinių“, – sakė ji.

Abiturientę taip pat nustebino pasaulio istorijos temų stoka. Egzamine nebuvo nei Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų, nei Prancūzijos revoliucijos temų, o daugiausia dėmesio skirta Lietuvos istorijai ir valstybingumui.

Istorijos egzaminą Estera laikė dėl ateities perspektyvų. Ji planuoja studijuoti komunikaciją Vilniaus universitete, tačiau egzaminą vadina savotiška „pagalve“ ateičiai, jei kada nors nuspręstų keisti studijų kryptį.

(nuotrauka:https://www.kurstoti.lt/ap/x/20853.jpg?1781604818)

Marką labiausiai nustebino užduotys apie ekonomiką, tačiau bendras įspūdis apie egzaminą išliko geras. Markas pasakojo, kad laiko užteko su kaupu – dalis mokinių net išėjo anksčiau.

Istoriją jis pasirinko vietoje geografijos, nes tikėjosi geresnio rezultato. Abiturientas planuoja studijuoti šviesos fiziką ir lazerių technologijas Vilniaus universitete bei iš antrosios egzamino dalies tikisi surinkti daugiau nei 50 taškų. 

Ekonomikos tema išsiskyrė ir Edvardui. Pasak jo, pirmosios egzamino dalys buvo įdomios, tačiau ketvirtoji pasirodė gana komplikuota.

„Pirmi trys skyriai buvo tokie įdomūs, faina skaityti. Ketvirtas klausimas apie ekonomiką nebuvo toks įdomus, tai miegas pradėjo imti“, – juokavo vaikinas.

Istorija yra vienas mėgstamiausių jo dalykų, todėl egzaminą vaikinas laikė vedinas asmeninio susidomėjimo. Edvardas tikisi surinkti net 58 taškus iš 60 galimų. Kol kas jis dar nėra apsisprendęs dėl studijų krypties, tačiau šiemet laikys net devynis brandos egzaminus.

Gana pozityviai egzaminą įvertino ir Emilija. Merginos teigimu, egzamino turinys atitiko programą ir didesnių netikėtumų nebuvo. Emilija tikisi surinkti bent 50 taškų, o istorija jai ypač svarbi, nes šis dalykas sudaro reikšmingą stojamojo balo dalį siekiant įstoti į teisės studijas.

Nors mokinių nuomonės dėl atskirų temų išsiskyrė, dauguma kalbintų abiturientų sutiko dėl vieno – šių metų istorijos egzaminas buvo labiau orientuotas į gebėjimą analizuoti šaltinius nei į faktų ar datų atkartojimą. Didžiausią nuostabą sukėlė tai, kad nebuvo pasaulio istorijos temų, ir netikėti klausimai apie ekonomiką. Dauguma mokinių tikisi solidžių rezultatų.

Egzaminą įvertinusios mokytojos kelia klausimą: ar egzaminas netampa teksto suvokimo užduotimi?

„Alfa Klasės“ istorijos korepetitorės Aja ir Kamilė pateikė jo atsakymus. Įvertinusios egzamino užduotis, korepetitorės pastebi, kad užduotys atitiko programą ir buvo įvairaus sudėtingumo, tačiau didelę dalį atsakymų mokiniai galėjo rasti analizuodami pateiktus šaltinius.

Pasak mokytojų, gerai pasiruošusiems mokiniams egzaminas neturėjo būti itin sudėtingas.

„Užduotys atitiko IV klasės istorijos programą. Dalis atsakymų buvo randami pateiktuose šaltiniuose, daliai reikėjo platesnio mąstymo, tačiau pasitaikė ir klaidinančių klausimų formuluočių“, – komentuoja „Alfa Klasės“ istorijos korepetitorės.

Jų teigimu, šių metų egzaminas dar kartą parodė, kad vien faktų mokėjimas nėra svarbiausias dalykas – mokiniai turėjo gebėti skaityti šaltinius, atsirinkti informaciją ir suprasti, ko tiksliai klausiama.

Vis dėlto mokytojos pastebi, kad kartais riba tarp istorinių gebėjimų tikrinimo ir teksto analizės tampa labai plona.

„Nustebinti galėjo tai, kad egzaminas kai kuriose vietose priminė teksto suvokimą – daug informacijos buvo galima rasti šaltiniuose net neturint labai gilių žinių apie pačią temą“, – pastebi jos.

Pasak korepetitorių, istorijos egzamine svarbu išlaikyti balansą: mokiniai turi gebėti dirbti su šaltiniais, tačiau kartu reikalingas platesnis istorinių procesų supratimas.

„Istorija nėra vien faktų žinojimas, tačiau ji nėra ir tik informacijos radimas tekste. Svarbu gebėti istorines žinias pritaikyti, vertinti įvykių priežastis, pasekmes ir sąsajas su platesniu kontekstu“, – teigia Aja ir Kamilė.

Viena labiau nustebinusių egzamino vietų buvo pirmasis struktūrinis klausimas apie Romos imperijos pasienio įtvirtinimus – limes. Mokytojų teigimu, tokia gana specifinė tema galėjo būti netikėta daliai abiturientų.

Daugiausia klaidų, jų manymu, galėjo atsirasti paskutinėje struktūrinėje dalyje apie valstybių ekonomiką.

„Dalis mokinių šiai temai pasiruošimo metu skiria mažiau dėmesio, todėl kartu su laiko trūkumu egzamino pabaigoje tai galėjo lemti netikslius atsakymus“, – komentuoja mokytojos.

Aukščiausių rezultatų siekiantiems mokiniams daugiausia iššūkių kėlė klausimai, kuriuose reikėjo ne tik rasti informaciją, bet ir vertinti istorinių įvykių reikšmę ar juos palyginti.

„Tokio tipo klausimai reikalauja kritinio mąstymo ir platesnio požiūrio į istoriją. Norėtųsi, kad tokių užduočių būtų daugiau“, – sako korepetitorės.

Vertindamos egzaminą pagal atnaujintą programą, mokytojos pastebi, kad užduotys atitiko numatytas temas: dalis jų buvo susijusios su tarptautiniais Lietuvos ir pasaulio santykiais, dalis – su socialine struktūra ir ekonomika.

Vis dėlto, lygindamos pastarųjų metų egzaminus su senesniais, Aja ir Kamilė pastebi pokytį.

„Pastarųjų dvejų metų istorijos egzaminai tapo lengvesni. Norint pasiekti aukštą rezultatą nebereikia tiek daug išsamių faktinių žinių – labai svarbu mokėti analizuoti pateiktą informaciją. Tačiau istorija yra platesnė: jos supratimas padeda vertinti ir dabartinius pasaulio įvykius“, – apibendrina mokytojos.

Isorijos egzaminas: struktūra ir statistika

Praėjusiais metais istorijos egzaminą laikyti rinkosi 10 tūkst. kandidatų. Jį išlaikė 95,5 proc. mokinių.

Šio egzamino užduotį sudaro keturi struktūriniai atviri klausimai pagal pateiktus istorijos šaltinius. Po 50 proc. užduoties sudaro klausimai, susiję su tarptautiniais santykiais, ir klausimai, apimantys visuomenės temas: socialinę struktūrą, ekonomiką, pamatinius lūžius.

Egzaminui skirtos trys valandos.

NŠA agentūros duomenimis, šiemet brandos egzaminų sesijoje iš viso dalyvauja 27,8 tūkst. vienuoliktokų ir 29,6 tūkst. dvyliktokų.

Pagrindinė valstybinių brandos egzaminų sesija vyks iki birželio 19 dienos, o pakartotinė sesija baigsis liepos 13 dieną.

Planuojama, kad valstybinių brandos egzaminų rezultatai bus paskelbti iki liepos 16 dienos.

___________________________________________________________________________________________

Šiame puslapyje - konkursinio balo skaičiuoklė
(palygina balus su praeitų metų konkursais)

Priėmimo tvarka į universitetus ir kolegijas, visos specialybės, 
ką studijuosite įstoję - žurnale KUR STOTI 2026.
Jį galite įsigyti prekybos centruose arba užsisakyti internetu 
(pristatymas į paštomatus - nemokamas).