Netrukus po egzamino kalbinome Mykolo Biržiškos, Vilniaus jėzuitų gimnazijų ir Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos abiturientus. Kai kuriems abiturientams šis egzaminas šiųmetėje sesijoje jau buvo paskutinis. Pasak abiturientės Smilės, sesija buvo ganėtinai sudėtinga, egzaminai vyko kas antrą dieną – ji dar laikė ir geografijos egzaminą, tad buvo sunku ruoštis.
Dvyliktokė Samanta teigia, kad planavo studijuoti biologiją, tačiau vėliau planai pasikeitė: „Tikiuosi neblogo įvertinimo, bet man asmeniškai temos buvo labai specifinės. Net nesu įsitikinusi, ar aš turėjau pakankamai žinių svarstyti būtent tokius specifinius dalykus. Bet bent jau šiandien sužinojau įdomų faktą – kad krevečių rūšis, pasirodo, yra formosa.“
Iš pirmos egzamino dalies mergina surinko 29 taškus. Dabar ji tikisi bent jau 60–70 taškų. Samanta jau sudariusi išankstinių studijų sutartį – ji planuoja stoti į dirbtinio intelekto sistemų studijas. Stojant svarbiausias matematikos egzamino įvertinimas, kuris, merginos įsitikinimu, bus prastesnis, nei tikėjosi.
Amelijai užduotys taip pat pasirodė kiek neįprastos: „Vakar mokiausi labai daug, bet tos informacijos beveik neprireikė. Man pasirodė, kad klausė labai nišinių dalykų. Pavyzdžiui, išmoksti apie azoto fiksaciją ir duoda tokius dalykus, į kuriuos mokykloje kreipi tikrai nedaug dėmesio.“
(nuotrauka:https://www.kurstoti.lt/ap/x/20821.jpg?1781180993)
Biologijos egzaminas
Simui pasirodė, kad beveik visos užduotys buvo iš programos, kažkokių paslėptų klausimų nepasitaikė. Abiturientas pasakoja, kad egzaminui ruošėsi visus šiuos metus, o papildomai daugiau pasimokyti ir pasikartoti teko paskutinę savaitę.
„Šis egzaminas man svarbus, planuoju stoti į universitetą, specialybę, susijusią su gamtos mokslais. Tikiuosi rezultato virš 90“, – teigė Simas.
Viltė į egzaminą keliavo ganėtinai rami: „Manau, nebus labai blogai, praėjusiais metais jau išlaikiau, surinkau 35 taškus iš 40. Šiais metais užduotys, sakyčiau, buvo lengvesnės, nei tikėjausi, atrodo, mokykloje daugiau mokėmės, buvo sunkiau.“
Viltė sprendimą išskaidyti egzaminą į dvi dalis vertina palankiai: „Aš manau, taip yra lengviau, nes skirtingi dalykai akcentuojami vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėje, tad aš už tokį paskirstymą.“
Merginos akiratyje – biologijos arba socialinių mokslų studijos.
(nuotrauka:https://www.kurstoti.lt/ap/x/20816.jpg?1781170995)
O abiturientas Tadas pasakoja, kad tikėjosi sunkesnių užduočių, tad po egzamino išėjo gerokai anksčiau.
„Biologijai realiai ruošiausi metus – turėjau gerą korepetitorę, gana intensyviai mokiausi. Iki egzamino likus 4–5 dienoms sprendžiau ankstesnių metų egzaminų užduotis – manau, tai labai padėjo gauti šiokį tokį supratimą, iš ko sudaryta egzamino klausimų struktūra.“
Tadas planuoja studijuoti mediciną, taigi, biologijos egzaminas yra kertinis.
Mokytojas P. Sungaila: užduotys mokyklinės, tačiau išlieka viena rizika
Biologijos mokytojas Paulius Sungaila pirmąjį įspūdį apie biologijos VBE II dalį vertina teigiamai. Pasak jo, pagal jau matytas užduotis egzaminas atrodo vienas geriau subalansuotų šios sesijos darbų, o užduotys atitinka ugdymo programą ir yra mokyklinio lygmens.
„Kol kas mano vertinimas toks: tai egzaminas, kuris atrodo atitinkantis programą, gana subalansuotas, mokyklinio lygmens ir, lyginant su dalimi šios sesijos darbų, normalus. Po visų šios egzaminų sesijos keistenybių tai nemažas pasiekimas“, – teigė mokytojas.
Anot jo, egzamine vyravo užduotys, reikalaujančios susieti biologines struktūras su jų funkcijomis, analizuoti duomenis, interpretuoti grafikus ir paaiškinti priežastinius ryšius. Būtent tokios užduotys, mokytojo nuomone, geriausiai atskleidžia mokinių biologijos žinias ir gebėjimus.
Vis dėlto P. Sungaila atkreipė dėmesį, kad kai kurios užduotys buvo gana lengvos ir tikrino bazines žinias, pavyzdžiui, apie druskos rūgšties funkciją skrandyje, filtraciją nefrone ar vabzdžių kvėpavimą.
(nuotrauka:https://www.kurstoti.lt/ap/x/20425.jpg)
Paulius Sungaila / asmeninio archyvo nuotrauka
Didžiausią riziką mokytojas įžvelgia ne pačiose užduotyse, o vertinimo instrukcijoje.
„Biologijoje tas pats mechanizmas dažnai gali būti paaiškintas keliais teisingais būdais, todėl vertinimas turi atsižvelgti į mokinio mąstymo eigą, o ne tik konkrečią frazę. Jei vertinimo instrukcija bus pernelyg siaura ir priims tik vieną formuluotę, problemų kels pati vertinimo sistema“, – sakė jis.
Mokytojas taip pat pabrėžė, kad egzaminų sunkumas neturėtų reikšmingai svyruoti iš metų į metus. Jo teigimu, vienais metais mokiniai susiduria su sudėtingomis formuluotėmis ir akademiniais kontekstais, o kitais – su aiškiu, mokyklinę programą atitinkančiu egzaminu.
„Pavojinga, kad egzaminų sistemoje vis dar nėra stabilaus standarto, kas laikoma geru biologijos egzaminu“, – pažymėjo P. Sungaila.
Pasak mokytojo, šių metų biologijos VBE II dalis leidžia tikėtis daugiau aukštų rezultatų, tačiau ilgalaikis sistemos stabilumas priklausys nuo nuoseklaus ir aiškaus egzaminų rengimo principų taikymo.
Mokytojos pastebi ir pokytį – vien išmokti teoriją nebepakanka
„Alfa Klasės“ biologijos korepetitorės Vytautė ir Skirmantė, įvertinusios užduotis, pastebi, kad šių metų egzaminas labiau tikrino ne faktų įsiminimą, o gebėjimą biologijos žinias pritaikyti ir paaiškinti vykstančius procesus.
Mokytojų teigimu, egzamino sudėtingumo vertinimas labai priklausys nuo to, kaip griežtai bus vertinami mokinių atsakymai.
„Šių metų biologijos VBE II dalies užduotis vertiname kaip vidutinio-aukštesnio sudėtingumo, jeigu vertinimo instrukcijose bus reikalaujama išsamių, tikslių ir nuosekliai pagrįstų atsakymų. Vis dėlto, jeigu vertinimas bus palankus, egzaminas gali būti vertinamas kaip gana nesunkus“, – komentuoja „Alfa Klasės“ mokytojos.
Pasak jų, skirtingai egzaminą vertino ir patys abiturientai – vieniems jis pasirodė gana lengvas, kitiems sukėlė daugiau iššūkių.
„Tikriausiai toks požiūris priklausė nuo to, kaip išsamiai mokiniai stengėsi atsakinėti į klausimus. Kai kuriems atrodė, kad buvo per mažai užduočių apie žmogaus organizmą, tačiau būtent šios užduotys buvo vienos sudėtingiausių ir reikalavo platesnių atsakymų“, – pastebi mokytojos.
Pasak Vytautės ir Skirmantės, vienas ryškiausių šių metų egzamino bruožų – užduotys, kuriose neužteko tiesiog prisiminti išmoktą informaciją.
„Nemažai klausimų reikalavo ne tik faktinių žinių, bet ir gebėjimo nuosekliai paaiškinti biologinį mechanizmą. Pavyzdžiui, raumens susitraukimo užduotyje reikėjo suprasti visą seką – nuo nervinio impulso iki aktino ir miozino sąveikos“, – aiškina jos. Būtent čia, mokytojų manymu, dalis mokinių galėjo prarasti taškų.
„Didžiausi šių metų kabliukai buvo susiję su gebėjimu teoriją pritaikyti konkrečioje situacijoje. Mokiniai galėjo suklysti, jeigu atsakė per daug bendrai arba aiškino ne tas proceso dalis, kurių buvo klausiama“, – komentuoja biologijos mokytojos.
Aukščiausių rezultatų siekiantiems mokiniams daugiausia iššūkių galėjo kelti užduotys apie nervinį impulsą, raumens susitraukimą bei kraujotakos procesus. Pavyzdžiui, klausime apie spaudimo skirtumą tarp aortos ir plaučių arterijos neužteko žinoti paties fakto – reikėjo paaiškinti, kodėl toks skirtumas atsiranda.
Mokytojų vertinimu, egzaminas atitiko atnaujintos programos kryptį, kurioje vis daugiau dėmesio skiriama ne tik žinioms, bet ir jų taikymui.
„Pasikeitus programai buvo pabrėžiama, kad svarbu ne tik išmokti teoriją, bet ir ugdyti mąstymą bei gebėjimą žinias pritaikyti. Šių metų egzaminas iš tiesų buvo paremtas šia logika“, – sako Vytautė ir Skirmantė.
Vis dėlto mokytojos kelia klausimą, ar visi mokiniai turi pakankamai galimybių pasiruošti tokio tipo užduotims.
„Užduotys reikalavo ne vien konspekto skaitymo, bet ir darbo su grafikais, schemomis, tyrimų aprašymais bei atvirais paaiškinimais. Todėl kyla klausimas, ar visi mokiniai per pamokas gauna pakankamai praktikos užduotims, kuriose reikia ne tik atpažinti terminus, bet ir savarankiškai paaiškinti biologinius procesus“, – apibendrina „Alfa Klasės“ biologijos mokytojos.
Apie biologijos egzamino antrąją dalį
Dvyliktokai ketvirtadienį atliko antrosios biologijos egzamino dalies užduotis – turėjo atsakyti į 15 trumpojo atsakymo ir 5–6 struktūrinius klausimus. Už trumpojo atsakymo klausimus daugiausia galima surinkti 15 taškų, o teisingai atsakius į visus struktūrinius klausimus – 45 taškus. Šio patikrinimo trukmė – 3 valandos, jis vykdomas tradiciniu būdu.
Biologijos egzamino II dalį laikyti pasirinko per 10 tūkst. mokinių.
Egzaminų sesija jau įpusėjo
Kaip skelbta, pagrindinė VBE sesija prasidėjo praėjusią savaitę. Jos metu vienuoliktokai jau atliko ekonomikos ir verslumo, istorijos, chemijos, biologijos, vokiečių ir prancūzų bei anglų kalbų egzaminų pirmųjų dalių užduotis, o dvyliktokai laikė lietuvių kalbos ir literatūros, geografijos, matematikos, filosofijos, inžinerinių technologijų, anglų kalbos bei ekonomikos ir verslumo egzaminus.
ELTA primena, kad pagrindinė brandos egzaminų sesija vyksta birželio 1–19 dienomis. Jos metu vienuoliktos (III gimnazijos) klasės mokiniai laiko pirmąsias egzaminų dalis, o dvyliktos (IV gimnazijos) klasės mokiniai – antrąsias egzaminų dalis. Pirmoji lietuvių kalbos ir literatūros egzamino dalis organizuota kovo 30–balandžio 3 dienomis, antroji užsienio kalbų egzamino dalis – balandžio 1–3 dienomis.
Pirmosios egzaminų dalys, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, vykdomos elektroniniu būdu. Antrosios dalys moksleiviams pateikiamos atspausdintuose popieriniuose užduočių lapuose, išskyrus informacinių technologijų egzaminą, kurio antroji dalis laikoma atliekant užduotis kompiuteriu.
___________________________________________________________________________________________
Šiame puslapyje - konkursinio balo skaičiuoklė
(palygina balus su praeitų metų konkursais)
Priėmimo tvarka į universitetus ir kolegijas, visos specialybės,
ką studijuosite įstoję - žurnale KUR STOTI 2026.
Jį galite įsigyti prekybos centruose arba užsisakyti internetu
(pristatymas į paštomatus - nemokamas).
___________________________________________________________________________________________
Informaciją rengė Rūta Anusevičienė ir Gabija Sabonytė
