Agnė PAKĖNAITĖ
Nuaidėjus paskutiniam skambučiui, abiturientai nerimavo: prieš akis jų laukė mėnesį trunkanti brandos egzaminų sesija. Gegužės 19 d. prasidėjęs maratonas jau įsibėgėjo. Egzaminų sesija prasidėjo privalomu gimtosios ir valstybinės lietuvių kalbos egzaminu, vėliau – pasirenkamieji egzaminai. Kokiomis nuotaikomis prasidėjo šių metų egzaminų sesija ir kaip abiturientams sekėsi laikyti jau minėtus egzaminus, klausiame Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorės Danutės Šukienės, atstovės spaudai Aušrinės Lisauskienės ir pačių abiturientų, kurių galvose mintys sukasi tik apie egzaminus.
Pirmasis išbandymas
Brandos egzaminų sesiją pradėjęs lietuvių kalbos egzaminas yra pats populiariausias. Gegužės 21 d. jį laikė daugiau nei 42 tūkstančiai moksleivių. Iš jų 20 tūkstančių pasirinko valstybinį egzaminą, kiti – mokyklinį. Tai vienintelis iš visų egzaminų, kuris yra privalomas.
Šiemet lietuvių kalbos egzaminas buvo kitoks nei įprasta. Dviejų dalių egzaminą, priešingai nei anksčiau, abiturientai laikė vieną dieną. Moksleivis, laikantis valstybinį egzaminą, turėjo pasirinkti vieną iš dviejų užduočių : rašyti publicistinį samprotaujantį rašinį arba teksto interpretaciją. Publicistinio rašinio temos buvo dvi : „Ką reiškia būti tolerantiškam?“ ir „Ar menas daro žmogų geresnį?“. Pasirinkęs teksto interpretaciją abiturientas turėjo interpretuoti vieną iš šių kūrinių: Jono Biliūno „Liūdna pasaka“, Juditos Vaičiūnaitės „Saulėgrąža“ arba Vinco Krėvės „Skirgaila“. Šiai užduočiai buvo skirtos 3 valandos. Po pusvalandžio pertraukos abiturientų laukė kita egzamino dalis. Jie turėjo atlikti teksto suvokimo užduotis. Tekste buvo pateiktos Vytauto Landsbergio ir Kornelijaus Platelio mintys.
„Po egzamino kalbėjausi su draugais. Visi „susikirto“ ant teksto suvokimo užduočių. Keblumų iškilo kai skaičiau tekstą, vienos dalies nesupratau“, - sakė Varpo gimnazijos abiturientas Linas.
„Rašiau rašinį apie toleranciją, vis jaudinausi, kad nespėsiu. Tačiau turėjau laiko ir perrašyti, ir dar keletą kartų perskaityti. Žinoma, teksto suvokimas buvo sunkesnis, neatsakiau į kelis klausimus, bet, manau, jie buvo tiems, kurie pretenduoja į geriausią įvertinimą – šimtuką“, – šypsojosi abiturientė Agnė iš Kauno Jėzuitų gimnazijos.
Egzamino užduotys nebuvo lengvos, vis dėl to, jis praėjo sklandžiai, be nusirašinėjimo ar kitokių, didesnių nesklandumų. Tuo mus užtikrino NEC atstovė spaudai Aušrinė Lisauskienė „Jokių nusiskundimų ar atsiliepimų dėl pažeidimų negavome, tad laikome, kad egzaminas praėjo normaliai“ – „Mokyklos Frontui“ teigė moteris.
Pirmasis išbandymas
Brandos egzaminų sesiją pradėjęs lietuvių kalbos egzaminas yra pats populiariausias. Gegužės 21 d. jį laikė daugiau nei 42 tūkstančiai moksleivių. Iš jų 20 tūkstančių pasirinko valstybinį egzaminą, kiti – mokyklinį. Tai vienintelis iš visų egzaminų, kuris yra privalomas.
Šiemet lietuvių kalbos egzaminas buvo kitoks nei įprasta. Dviejų dalių egzaminą, priešingai nei anksčiau, abiturientai laikė vieną dieną. Moksleivis, laikantis valstybinį egzaminą, turėjo pasirinkti vieną iš dviejų užduočių : rašyti publicistinį samprotaujantį rašinį arba teksto interpretaciją. Publicistinio rašinio temos buvo dvi : „Ką reiškia būti tolerantiškam?“ ir „Ar menas daro žmogų geresnį?“. Pasirinkęs teksto interpretaciją abiturientas turėjo interpretuoti vieną iš šių kūrinių: Jono Biliūno „Liūdna pasaka“, Juditos Vaičiūnaitės „Saulėgrąža“ arba Vinco Krėvės „Skirgaila“. Šiai užduočiai buvo skirtos 3 valandos. Po pusvalandžio pertraukos abiturientų laukė kita egzamino dalis. Jie turėjo atlikti teksto suvokimo užduotis. Tekste buvo pateiktos Vytauto Landsbergio ir Kornelijaus Platelio mintys.
„Po egzamino kalbėjausi su draugais. Visi „susikirto“ ant teksto suvokimo užduočių. Keblumų iškilo kai skaičiau tekstą, vienos dalies nesupratau“, - sakė Varpo gimnazijos abiturientas Linas.
„Rašiau rašinį apie toleranciją, vis jaudinausi, kad nespėsiu. Tačiau turėjau laiko ir perrašyti, ir dar keletą kartų perskaityti. Žinoma, teksto suvokimas buvo sunkesnis, neatsakiau į kelis klausimus, bet, manau, jie buvo tiems, kurie pretenduoja į geriausią įvertinimą – šimtuką“, – šypsojosi abiturientė Agnė iš Kauno Jėzuitų gimnazijos.
Egzamino užduotys nebuvo lengvos, vis dėl to, jis praėjo sklandžiai, be nusirašinėjimo ar kitokių, didesnių nesklandumų. Tuo mus užtikrino NEC atstovė spaudai Aušrinė Lisauskienė „Jokių nusiskundimų ar atsiliepimų dėl pažeidimų negavome, tad laikome, kad egzaminas praėjo normaliai“ – „Mokyklos Frontui“ teigė moteris.
Egzaminų maratonas tęsiasi
Per šias kelias savaites abiturientai galėjo laikyti informacinių technologijų, biologijos, matematikos, chemijos ir rusų egzaminus. Populiariausias iš jų buvo matematikos egzaminas. Šiemet valstybinį matematikos egzaminą pasirinko 14 tūkstančių abiturientų, mokyklinį – daugiau nei 19 tūkstančių. Egzaminas vyko 3 valandas. Valstybiniame egzamine buvo pateikta 21 užduotis. Abiturientams leista naudotis skaičiuoklių be tekstinės atminties.
Matematikos egzaminą abiturientai priskiria sudėtingiausių kategorijai, tačiau šiemet daugeliui pavyko jį įveikti. Abiturientė Justė iš Petro Vileišio vidurinės pasakojo, kad užduotis išsprendė greitai, nors iš jaudulio padarė keletą klaidų. „Tikėjausi sunkesnio egzamino, prieš jį norėjau surinkti bent 50%, o dabar galvoju apie 70% ar net daugiau“, - linksmai pasakojo mergina. „Egzamino užduotys nebuvo ypatingai sunkios, bet visą laiką reikėjo būti atidiems, nes pasitaikydavo tokių „kabliukų“, dėl kurių buvo galima lengvai suklysti“, – kalbėjo Tomas iš Palemono vidurinės mokyklos. Kaip abiturientams pasisekė išlaikyti matematikos ir kitus egzaminus, paaiškės iki birželio 25 d.
Per šias kelias savaites abiturientai galėjo laikyti informacinių technologijų, biologijos, matematikos, chemijos ir rusų egzaminus. Populiariausias iš jų buvo matematikos egzaminas. Šiemet valstybinį matematikos egzaminą pasirinko 14 tūkstančių abiturientų, mokyklinį – daugiau nei 19 tūkstančių. Egzaminas vyko 3 valandas. Valstybiniame egzamine buvo pateikta 21 užduotis. Abiturientams leista naudotis skaičiuoklių be tekstinės atminties.
Matematikos egzaminą abiturientai priskiria sudėtingiausių kategorijai, tačiau šiemet daugeliui pavyko jį įveikti. Abiturientė Justė iš Petro Vileišio vidurinės pasakojo, kad užduotis išsprendė greitai, nors iš jaudulio padarė keletą klaidų. „Tikėjausi sunkesnio egzamino, prieš jį norėjau surinkti bent 50%, o dabar galvoju apie 70% ar net daugiau“, - linksmai pasakojo mergina. „Egzamino užduotys nebuvo ypatingai sunkios, bet visą laiką reikėjo būti atidiems, nes pasitaikydavo tokių „kabliukų“, dėl kurių buvo galima lengvai suklysti“, – kalbėjo Tomas iš Palemono vidurinės mokyklos. Kaip abiturientams pasisekė išlaikyti matematikos ir kitus egzaminus, paaiškės iki birželio 25 d.
Sunkiau ir būti negali?
Moksleivių nuomone, kiekvienais metais egzaminai tampa vis sudėtingesni. Užduotis sunkiai įveikia net pirmūnai, o neišlaikiusių skaičius kasmet auga.
„Nedrįsčiau teigti, kad užduotys darosi sudėtingesnės, gal mokiniai ne visuomet valstybinį tipą renkasi motyvuotai ir tikslingai. Žinios ir pastangos taip pat labai individualus dalykas“, – teigia NEC direktorė Danutė Šukienė. Moteris mano, kad pats abiturientas yra atsakingas už savo pasirodymą per brandos egzaminus: „Jeigu plačiau paanalizuotume priežastis ir paklaustume savęs, ar tikrai aš, kaip mokinys, padariau viską, ką galėjau, ar tikrai sugebėjau susikaupti?..“
Egzaminų užduotys būna sudarinėjamos pagal visus subalansuotus ir brandos egzamino programą atitinkančius kriterijus. Egzaminus sudarinėja užduočių rengėjai, kurie yra atrenkami pagal tam tikrus apibrėžtus reikalavimus. Dažniausiai tai būna aukštųjų mokyklų dėstytojai ir vidurinių mokyklų mokytojai.
Moksleivių nuomone, kiekvienais metais egzaminai tampa vis sudėtingesni. Užduotis sunkiai įveikia net pirmūnai, o neišlaikiusių skaičius kasmet auga.
„Nedrįsčiau teigti, kad užduotys darosi sudėtingesnės, gal mokiniai ne visuomet valstybinį tipą renkasi motyvuotai ir tikslingai. Žinios ir pastangos taip pat labai individualus dalykas“, – teigia NEC direktorė Danutė Šukienė. Moteris mano, kad pats abiturientas yra atsakingas už savo pasirodymą per brandos egzaminus: „Jeigu plačiau paanalizuotume priežastis ir paklaustume savęs, ar tikrai aš, kaip mokinys, padariau viską, ką galėjau, ar tikrai sugebėjau susikaupti?..“
Egzaminų užduotys būna sudarinėjamos pagal visus subalansuotus ir brandos egzamino programą atitinkančius kriterijus. Egzaminus sudarinėja užduočių rengėjai, kurie yra atrenkami pagal tam tikrus apibrėžtus reikalavimus. Dažniausiai tai būna aukštųjų mokyklų dėstytojai ir vidurinių mokyklų mokytojai.
Egzaminai – slapti ir saugūs
Pastaraisiais metais Lietuvą yra sukrėtęs ne vienas egzaminų užduočių paviešinimo skandalas. Šiais metais didesnių incidentų pavyko išvengti. Policija brandos egzaminų sesijos metu pažadėjo aktyviau stebėti virtualią erdvę, kurioje dažniausiai yra platinamos egzaminų užduotys. Visų įmanomų saugumo priemonių imasi ir NEC. „Ir toliau stipriname visus procesus, laikomės patalpų saugos rėžimų, vykdoma griežta vokų apskaitą, užduotys gabenamos plombuotuose krepšiuose“, – „Mokyklos Frontui“ sakė D. Šukienė. Direktorė įsitikinusi, kad pernai užduotys į internetą pateko tikrai ne iš jos darbuotojų. „Matau, kaip jie sunkiai dirba ir abejoju, ar kuris nors iš jų norėtų žlugdyti savo darbą ar aplinkinių žmonių pastangas“, - iškeltu klausimu abejojo moteris.
Šiemet klaidingas lietuvių kalbos egzamino užduotis platinęs vaikinas, jau yra sulaikytas.
Pastaraisiais metais Lietuvą yra sukrėtęs ne vienas egzaminų užduočių paviešinimo skandalas. Šiais metais didesnių incidentų pavyko išvengti. Policija brandos egzaminų sesijos metu pažadėjo aktyviau stebėti virtualią erdvę, kurioje dažniausiai yra platinamos egzaminų užduotys. Visų įmanomų saugumo priemonių imasi ir NEC. „Ir toliau stipriname visus procesus, laikomės patalpų saugos rėžimų, vykdoma griežta vokų apskaitą, užduotys gabenamos plombuotuose krepšiuose“, – „Mokyklos Frontui“ sakė D. Šukienė. Direktorė įsitikinusi, kad pernai užduotys į internetą pateko tikrai ne iš jos darbuotojų. „Matau, kaip jie sunkiai dirba ir abejoju, ar kuris nors iš jų norėtų žlugdyti savo darbą ar aplinkinių žmonių pastangas“, - iškeltu klausimu abejojo moteris.
Šiemet klaidingas lietuvių kalbos egzamino užduotis platinęs vaikinas, jau yra sulaikytas.
Ateities vizijos
Ateityje brandos egzaminų sesijos tvarka keisis. D.Šukienės teigimu, gali nebelikti pakartotinės sesijos. Ji bus organizuojama tik tiems, kurie sirgo ir negalėjo dalyvauti pagrindinėje sesijoje. Taip pat planuojama atsisakyti mokyklinių egzaminų tų disciplinų, kurių valstybiniai egzaminai jau yra organizuojami. Tačiau, visa tai įvyks neanksčiau kaip 2010 metais. Visi šie pokyčiai turi būti patvirtinti Švietimo ir mokslo ministro įsakymu.
Bet nežvelkime taip toli į ateitį. Šiais metais brandos egzaminų pagrindinė sesija jau artėja į pabaigą. Ji pasibaigs birželio 13 d. Abiturientai ateinančią savaitę laikys anglų, vokiečių, prancūzų, fizikos, istorijos, muzikos ir dailės egzaminus.
Ateityje brandos egzaminų sesijos tvarka keisis. D.Šukienės teigimu, gali nebelikti pakartotinės sesijos. Ji bus organizuojama tik tiems, kurie sirgo ir negalėjo dalyvauti pagrindinėje sesijoje. Taip pat planuojama atsisakyti mokyklinių egzaminų tų disciplinų, kurių valstybiniai egzaminai jau yra organizuojami. Tačiau, visa tai įvyks neanksčiau kaip 2010 metais. Visi šie pokyčiai turi būti patvirtinti Švietimo ir mokslo ministro įsakymu.
Bet nežvelkime taip toli į ateitį. Šiais metais brandos egzaminų pagrindinė sesija jau artėja į pabaigą. Ji pasibaigs birželio 13 d. Abiturientai ateinančią savaitę laikys anglų, vokiečių, prancūzų, fizikos, istorijos, muzikos ir dailės egzaminus.
