Kristina Garalevičiūtė, www.lrt.lt
Pagal antrą kartą vykdytą universitetinių aukštųjų mokyklų reitingavimą lyderis lieka tas pats kaip ir pernai – Vilniaus universitetas. Paskutinioji išlieka Lietuvos dailės akademija. Reitinguotojai sako, kad paskutiniąsias vietas antrus metus užima tos pačios mokyklos, tad įgyvendinant aukšojo mokslo reformą būtina svarstyti apie jų reorganizavimą.
Po įpusėjusios egzaminų sesijos abiturientai plūstels į aukštąsias mokyklas. Tačiau kurią iš keliolikos rinktis, pasak jų, informacijos trūksta. Todėl esą apsisprendimą dažnai lemia spalvingesnė universitetų reklama ar studijuojančių draugų patarimai, praneša LTV „Panorama“. Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentė Indrė Vareikytė teigia, kad rinkdamasis, kur studijuoti, moksleivis iš tiesų turėtų žinoti dėstytojų personalą, kokios sąlygos sudarytos studentų veiklai, kokia studijų kokybė, infrastruktūra. Demokratinės politikos instituto ir savaitraščio „Veidas“ aukštųjų mokyklų reitingas sudarytas atsižvelgiant į aukštųjų mokyklų mokslinę veiklą, studijų programų kiekį, dėstytojų kvalifikaciją, mokyklų infrastruktūrą, pačių studentų vertinimą ir darbdavių nuomonę apie studentų paruošimą.
Aukštosios mokyklos sako susipažįstančios su skelbiamais jų reitingais, tačiau veiklos, net ir atsidūrusios paskutinėse reitingo pozicijose, po jų paskelbimo nekoreguojančios, nes reitinguose mano esant subjektyvumo ir netikslumų.
Universitetų rektorių konferencijos vadovas Romualdas Ginevičius sako: „Visa tragedija, kad visi nusimano apie aukštąjį mokslą, universitetus. Visi, kurie net 10 metų nebuvo nė sykio koridorium praėję“. Švietimo ir mokslo ministerija pripažįsta, jog skirstant finansavimą neatsižvelgia į tokius reitingus. Giedrius Vilūnas, Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius, teigia, kad studijų finansavimas iki šiol galiojusioje metodikoje buvo susijęs su studijų vietų skaičiumi, kurį nustatydavo vyriausybė.
Reitingų vykdytojai pripažįsta, kad net ir pirmąsias vietas užimantys universitetai kol kas negali lygiuotis į Vakarų aukštąsias mokyklas. Ten panašūs reitingai sulaukia kur kas didesnės ir pačių universitetų reakcijos. „Reikėtų kelti klausimą, ar mums reikia tiek daug universitetų, ar visi universitetai yra universitetai, o ne universitetinėmis mokyklomis pasivadinusios kolegijos. Ir ar sujungus universitetus nebūtų sutaupyta valstybės lėšų ir nebūtų galima pasiekti geresnės kokybės“, – svarsto Mantas Adomėnas, Demokratinės politikos instituto direktorius.Tačiau 15 valstybinių universitetų reorganizuoti Aukštojo mokslo reformos projekte nenumatoma.
