Šiomis dienomis stresą patiria ne tik abiturientai - brandos egzaminų sesija sutrikdo mokyklų, kuriose rengiami egzaminai, gyvenimą. Šiandien vykstantis matematikos egzaminas - ne išimtis: rūpesčių jis kelia net kelioms Vilniaus mokykloms.
Švietimo ir mokslo ministro nutarimu, vykstant egzaminams mokyklose negali būti nė vieno moksleivio, išskyrus abiturientus. Negana to, mokyklų pedagogams kartais tenka vykti pagelbėti kolegoms: mokytojai iš vienos mokyklos siunčiami prižiūrėti egzaminų į kitą.
Sąmyšį mokyklose sukėlusi brandos egzaminų tvarka nežavi nei mokytojų, nei tėvų. Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius „15min“ pasakojo, jog prasidėję brandos egzaminai mokyklai kaskart tampa išbandymu.
„Mūsų mokykla nedidelė, tačiau joje kasmet vyksta daug brandos egzaminų – šiais metais turime net penkis: lietuvių, informatikos, matematikos, anglų ir istorijos. Be to, dalis mūsų mokytojų išvyksta padėti kolegoms kitose mokyklose. Taigi streso tenka ir mokytojams, o moksleivius vis vien reikia užimti“, - teigė S.Jurkevičius. Anot jo, kai vyksta egzaminai, Vilniaus licėjus moksleivius veža į pažintines ekskursijas ir išvykas.
„Be to, mokslo metų pabaigoje prie Meros upės rengiame tradicinį licėjaus sąskrydį su nakvyne gamtoje. Jame dalyvauja visi licėjaus moksleiviai ir pedagogai“, - pasakojo Vilniaus licėjaus direktorius.
Anot S.Jurkevičiaus, kai kurios mokyklos brandos egzaminų metu mėgina organizuoti antrą pamainą ir moksleiviai į pamokas renkasi kiek vėliau, nei įprasta.
„Tačiau mes tokios praktikos netaikome - egzaminai baigiasi 12, o kartais net 14 valandą, dauguma mokytojų būna užimti, tad antros pamainos rengti tiesiog neapsimoka“, - sakė Vilniaus licėjaus direktorius S.Jurkevičius.
Pasak jo, toks brandos egzaminų organizavimas mokykloms sukelia nemažai rūpesčių.
„Vienu metu mokykloje būna ne tos mokyklos mokytojai, ne tos mokyklos moksleiviai, visą šį srautą reikia kažkaip suvaldyti. Manau, jog egzaminų sistema turėtų būti kitokia - egzaminai, pavyzdžiui, galėtų vykti mokslo metų pabaigoje, kai nevyksta pamokos. Arba galbūt universitetai galėtų priimti egzaminus laikančius abiturientus“, - svarstė S.Jurkevičius. Anot jo, moksleivių tėvai dabartine sistema taip pat nesižavi.
Panašiai teigė ir kitų mokyklų, kuriose šiandien vyksta matematikos egzaminas, vadovai. Vilniaus Tuskulėnų vidurinės mokyklos direktorius Ričardas Vitkus sakė, jog jų mokykla mėgins organizuoti antrą pamainą nuo 13 valandos, o mažesnieji moksleiviai greičiausiai vyks į pažintinę išvyką.
„Šiuos dalykus paprastai stengiamės suplanuoti metų pradžioje. Vaikus dažniausiai vežame į muziejus, pilis, nacionalinius parkus“, - pasakojo R.Vitkus.
Vilniaus Gabijos gimnazijos pavaduotojas ugdymui Andrius Kniška taip pat pasakojo, kad mokykla stengiasi užimti vaikus pažintinėmis kelionėmis, o už praleistas pamokas atidirbama vėliau.
„Kaip panaudoti šį laiką, sprendžia vadovas, tačiau dažniausiai renkamės patikrintą modelį - egzamino dieną rengiame ekskursiją, o praleistas pamokas organizuojame vėliau“, - sakė A.Kniška.
Tuo tarpu Švietimo ir mokslo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyresnioji specialistė Alma Vijeikytė sakė, jog tokia tvarka Lietuvos mokyklose nusistovėjusi jau keletą pastarųjų metų.
„Kaip nustatyta Bendruosiuose ugdymo planuose, per mokslo metus mokiniams ne mažiau kaip 10 pamokinės veiklos dienų turi būti skiriama kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei ir kitai panašiai veiklai. Rekomenduojama vykdyti kultūros paveldo, meninės veiklos, profesinio informavimo, prevencines programas bendradarbiaujant su muziejais, teatrais, bibliotekomis, kultūros centrais ir kitokiomis įstaigomis. Tad laikas, kai egzaminų metu mokyklose negali būti kitų mokinių, gali būti išnaudojamas minėtai veiklai“, - sakė A.Vijeikytė.
Eglė Gerulaitytė, "15 min"
News Bridgepix, nuotr.
