Gina Kubiliūtė, "15 min"
Uostamiesčio psichologai bei pedagogai pastebi ryškėjančią naują tendenciją - dėl abitūros egzaminų didesnį stresą patiria ne patys moksleiviai, bet dėl atžalų besijaudinantys tėvai.
Abiturientų egzaminų sesija jau ne už kalnų - maratonas prasideda antrojoje gegužės pusėje. Tačiau kai kurių abiturientų tėvai jau išgyvena nerimo pilnas dienas - jie jaučia baimę dėl būsimų egzaminų rezultatų, nerimauja, kad atžalos gali iš viso neišlaikyti egzamino ar neįstoti į aukštąją mokyklą. Ši baimė suaugusiųjų perduodama ir vaikams.
Anot psichologų, tėvai dažnai linkę iškelti kartelę kur kas aukščiau nei patys dvyliktokai. Ankstesniais laikais suaugusieji tik palaimindavo vaikų pasirinkimą ir mokslo kelius, o dabar tėvai neretai patys viską sprendžia už savo atžalas. „Vaikai tokiu atveju praranda atsakomybę. Žinoma, tėvai turi dalyvauti priimant sprendimus, tačiau jiems patartina būti tik pagalbininkais”, - sakė psichologė Galina Antipova. 
Dėstytoja bei Klaipėdos „Vėtrungės” gimnazijos psichologė Renata Baltrimienė taip pat pastebėjo, kad tėvai dėl egzaminų jaučia didesnį stresą nei vaikai.
„Nepasitikėjimą ir jaudulį jie „užkaria” ir savo vaikams. Dabar sudėtingiau įstoti į aukštąsias mokyklas, o tėveliai nori, kad vaikai būtinai studijuotų. Taip pat jaučiamas tėvų spaudimas dėl pasirenkamos profesijos. Kartais vaikai išgyvena vidinį konfliktą, nes turi rinktis tarp to, ką gali, ir ką išties norėtų studijuoti”, - sakė R.Baltrimienė.
Prieš kelias dienas šalyje prasidėjo jau ne pirmus metus organizuojama akcija „Nesinervink.lt”.
Paskambinę nemokamu telefonu 8 800 10118 TEO tinkle abiturientai gali gauti informacijos, kaip ruoštis brandos egzaminams, sulaukti patarimų, kaip išmokti valdyti jaudulį, baimę. Tačiau kaip sakė viena iš šios akcijos koordinatorių Aušrinė Lisauskienė, konsultacijų prašo ne tik moksleiviai, bet ir jų tėveliai. Jie nerimauja, prašo patarimų, kaip galėtų pagelbėti savo vaikams.
Dalis „15min“ kalbintų abiturientų atvirai prisipažino, kad jaudinasi dėl artėjančių egzaminų, o kiti teigė jų laukiantys ramiai. Daugelis moksleivių sakė, kad nerimą, o kai kada ir spaudimą, jaučiantys ne tik iš tėvų, bet ir mokytojų. Anot Klaipėdos Baltijos vidurinės mokyklos abiturientų, vieni mokytojai juos ramina, kiti, atvirkščiai, dar linkę ir pagąsdinti. Pasak abiturientės Indrės, tokie gąsdinimai ne padeda, o priešingai - sukelia stresą.
„Sunku dėl to, kad kiekvienas mokytojas akcentuoja, jog jo dėstomas dalykas yra svarbiausias. Tačiau nepagalvoja, kad mes turime viską mokytis“, - sakė moksleivė Reda.
Šios mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Birutė Drukteinienė prisipažino, kad ir pati kiek nerimavo dėl šiemetinės egzamino naujovės - samprotavimo rašinio. „Tai sudėtinga, nes reikia būti kultūriškai išprususiam. Dėl to labai išgyvenau. Turbūt mano tas nerimas persidavė ir mokiniams. Bet paskui apsipratau su žinia apie šią naujovę, susirinkau visą informaciją, ko reikia tokiam egzaminui, bei viską perdaviau abiturientams“, - šypsojosi mokytoja.
Anot jos, dabar tiek ji, tiek jos mokiniai tapo ramesni. Kai kurių mokyklų pedagogų kambariuose šiuo metu jau iškabintos rekomendacijos, kaip mokytojai turėtų elgtis su moksleiviais įsisukus egzaminų maratonui.
„Pasistengti negąsdinti, nekaltinti tinginyste, paskatinti, padėti, nekelti pernelyg didelių reikalavimų, stebėti moksleivių savijautą“, - tokias rekomendacijas kaskart perskaito mokytojai.
Pasak psichologės G.Antipovos, mokytojai taip pat jaučia didžiulę atsakomybę, nes dažnai egzaminų rezultatai lyginami su jų įdėtu darbu mokant vaikus. Tačiau psichologai pataria nevertinti mokytojo tik pagal jo mokytų moksleivių egzaminų rezultatus.
info: delfi, "15 min"
