Taigi, tėvai ar globėjai gali pagelbėti keliais skirtingais būdais – pirmiausia padėdami vaikui geriau save pažinti, suprasti savo galimybes, priimti pagrįstus sprendimus ir suteikdami visokeriopą paramą išgyvenamų pokyčių metu. 

Galvoti apie būsimąją profesiją – niekada ne per anksti, o tai daryti jau būtina mokantis paskutinėse gimnazijos klasėse. 

Taigi, išsamiau apie tai, kaip idealiu atveju tėvai turėtų įsitraukti į vaikų karjeros planavimą. 

1.    Padėkite vaikui geriau save pažinti 

Tai interesų, gebėjimų ir vertybių perpratimas. Labai svarbu padėti vaikui suprasti pagrindinius ir papildomus veiksnius, darančius įtaką karjeros pasirinkimui. Taigi, pirmiausia padėkite vaikui geriau pažinti savo asmenybę, vertę: tuomet jis gebės priimti ir geresnius su karjera susijusius sprendimus. 

Keli patikrinti būdai: 

  • Skatinkite vaikus dalyvauti popamokinėje veikloje – tegul jie mokosi ar išbando tai, kas jiems tikrai patinka;
  • Pasidomėkite ir informuokite vaiką apie profesijas, studijų programas, susijusias su vaiko pomėgiais;
  • Klauskite, ką jis norėtų sužinoti apie dominančią profesiją, specialybę;
  • Padėkite sudaryti jiems patinkančios veiklos labiausiai dominančių temų sąrašą; 
  • Skatinkite domėtis ta profesija, dalyvauti vaiko gebėjimus atitinkančiuose kursuose ar mokymuose, stovyklose ir pan.;
  • Padėkite vaikui susidėlioti prioritetus ir apgalvoti, kokią įtaką jie daro rankantis karjerą;
  • Aptarkite įvairius veiksnius, galinčius daryti įtaką karjeros pasirinkimui. Pavyzdžiui, galbūt vaikas norės likti studijuoti gimtajame mieste, o galbūt regione, kuriame gyvenate, šios specialybės specialistų galimybės įsidarbinti yra ribotos, ir pan. 

2.    Padėkite geriau suvokti galimybes

Tai, kaip vystysis karjera, iš dalies priklauso ir nuo gebėjimo išsiaiškinti galimybes. Taigi, vaikui prireiks praktinės pagalbos:

  • Kai tik pasitaikys palanki proga, aptarkite karjeros galimybes. Pavyzdžiui, lengviausias būdas – kalbėtis apie pažįstamų žmonių dirbamus darbus;
  • Pasistenkite, kad vaikas galėtų stebėti, kalbėtis su žmonėmis, dirbančiais kuo įvairesnius darbus;
  • Skatinkite vaiką dalyvauti karjeros parodose, studijų mugėse ir kituose informaciniuose renginiuose;
  • Padėkite vaikams sužinoti apie įvairius būdus „pasimatuoti“ profesiją: pavyzdžiui, apie pameistrystę, šešėliavimą, stažuotes, praktikas ir t. t.;
  • Paskatinkite vaiką su studentais ar tą darbą jau dirbančiais žmonėmis kalbėtis apie studijas, darbinę kasdienybę ir iššūkius;
  • Skatinkite aktualios informacijos ieškoti internete, žurnaluose, bendraujant įvairiais kitais kanalais;
  • Pasikalbėkite, paaiškinkite, kaip tam tikra veikla ir pomėgiai gali prisidėti prie karjeros galimybių plėtros.

3.    Padėkite priimti geriausius sprendimus

Sprendimų priėmimas – svarbi karjeros planavimo dalis. Kaip ir bet kuriam kitam įgūdžiui, jam įvaldyti prireiks laiko ir praktikos. Taigi, tėvai gali padėti vaikui įgyti daugiau pasitikėjimo savimi, kad jis galėtų priimti būsimus karjeros sprendimus:

  • Skatinkite vaikus numatyti tam tikrų priimtų sprendimų, darančių įtaką būsimajai karjerai, pasekmes. Paprasčiausias pavyzdys – mokomųjų dalykų mokykloje pasirinkimas;
  • Padėkite vaikui priimti pagrįstus ir pasvertus mokymosi bei karjeros planavimo sprendimus;
  • Padėkite vaikui parengti planą, kurio jis turėtų laikytis siekdamas įstoti į pageidaujamą studijų programą ar kitų karjeros tikslų. Pavyzdžiai – pradėti mokytis papildomai, samdant tam tikro dalyko mokytoją; užsirašyti į kursus, pavyzdžiui, anglų kalbos, jei jaunuolis ketina studijuoti užsienyje, ir t. t.

4.    Palaikykite nelengvu pokyčių metu 

Planuodami karjerą, vaikai ir jaunuoliai turės pakeisti nemažai vaidmenų (progimnazijos ar pagrindinės mokyklos mokinys, gimnazistas ar profesinės mokyklos mokinys, abiturientas, studentas, darbuotojas ir t. t.). Taigi, tėvai geriausiai gali padėti vaikams susidoroti su esamais ar būsimaisiais pokyčiais.

Būtent tėvai gali būti asmeniniu vaiko asistentu: padėti jam surasti visą reikiamą informaciją, priminti vaikui svarbiausias datas (pavyzdžiui, kada pateikti prašymus, užpildyti įvairias formas) ir pan.

Iš mokyklos pereidami į universitetą, iš universiteto įsiliedami į darbo rinką, visi mes galime patirti didesnių ar mažesnių nesėkmių. Vaikui gali nepavykti pakliūti į išsvajotuosius mokymus, gauti stipendijos ar pan. Taigi, jūsų užduotis – padėti jaunam žmogui atsigauti po nesėkmių, ugdyti jo pasitikėjimą savimi ir atsparumą gyvenimo nesėkmėms. Padėkite vaikui įsisąmoninti, jog didesni ar mažesni kluptelėjimai – neišvengiami. 

Šiukštu ko neturėtų daryti tėvai – versti vaikus rinktis vieną ar kitą karjeros kelią, nes mano, kad tai perspektyvu arba jų atžala, pasirinkusi tam tikrą profesiją, daug uždirbs. Svarbiausia gyvenime – dirbti tai, kas patinka, o solidžios pajamos dažnai generuojamos savaime.

Karjeros konsultantės Daivos Šilienės komentaras:

Tėvų visada verta paklausti: „Ar norite matyti savo vaiką laimingą?“ Turbūt nerasime nė vieno tėvo, kuris to savo vaikui nelinkėtų. Tačiau būtina sąlyga – leisti vaikui pačiam priimti karjeros sprendimus ir pamiršti susiprojektuotus visiškai tikslius vaizdinius apie vaiko studijas ar profesinę veiklą.

Aš nuolatos sakau: susėskite, pasikalbėkite atvirai, iš širdies. Ir reikia ne tik kalbėtis, bet klausyti ir girdėti, gerbti vaiko nuomonę. Dažnai namuose dalį aktualių dalykų pamirštama aptarti, nes kitos kasdienės realijos užgožia tuos pokalbius.

Taigi, atėjus laikui pokalbiai, susiję su atžalos karjera - labai svarbūs. 

Straipsnio autorė - Rūta Anusevičienė