Kodėl studijų metu studentai apskritai pasirenka dirbti? 

Motyvai, labiausiai paskatinantys studentus ieškotis darbo – noras būti savarankiškiems, finansai ir patirtis.

Daugeliui šiuolaikinių studentų mintis kelerius metus „glaustis po tėvų sparneliu“ nebeatrodo tokia patraukli. Didžioji dalis studentų svajoja padengti bent dalį būtinųjų išlaidų – būsto, komunalinių mokesčių, maisto ir t. t. Kiti svajoja būti visiškai nepriklausomi nuo tėvų ir už viską mokėti patys. Turėti savo pinigų – netikėtina patirtis, tikrasis kelias į suaugusiųjų gyvenimą. 

Noras įgyti darbinės patirties – dar vienas iš veiksnių, skatinančių studijų metais atsiversti darbo skelbimų portalus. Praktinės žinios visais laikais buvo vertingesnės už teorines. Noras išmėginti jėgas skirtinguose amplua – dar vienas jauno žmogaus akstinas. 

Darbas pagal specialybę ar bet koks darbas?

Dar vienas iš studentams dažnai iškylančių klausimų – ar rinktis kvalifikuotą, ar paprastą darbą? Žinoma, visada geriau dirbti pagal specialybę, tačiau pirmųjų kursų studentams retai kada pavyksta greitai rasti tokį darbą. Dažniausiai darbo pagal specialybę paieškos, ypač neturint patirties, gali užsitęsti mėnesių mėnesiais. 

Taigi, siekiant kvalifikuoto darbo, pirmiausia pravartu pasiieškoti įmonės, kurioje atliksite praktiką: jau būsite „apšilę kojas“, po praktikos daugelis studentų įmonėse pasilieka dirbti ir toliau. 

Tačiau ir studijuojant pirmame, antrame kurse nereikia visiškai atmesti idėjos padirbėti paprastą darbą, pavyzdžiui, parduotuvėje, kavinėje, įmonių administracijoje ir t. t. Pasirinkus tokio pobūdžio karjerą, lavinami bendravimo, problemų sprendimo ir kiti įgūdžiai, tad ne visada paprastas darbas tolygu iššvaistytam laikui. 

Dairantis nekvalifikuoto darbo, svarbu: 

•    rasti tokį, kuriame fizinis krūvis nebus pernelyg didelis ir nenukentės sveikata;
•    rasti darbą, kurį dirbant atlyginimas būtų pakankamai adekvatus. Žinoma, uždirbti tūkstančių studentui gal ir nepavyks, bet atlyginimas vis tiek turėtų padėti studentui patenkinti bent dalį būtinųjų poreikių. Pavyzdžiui, skrajučių dalijimas kelias valandas už 10 Eur atlygį – tikrai prastas sumanymas;
•    Kad darbą pavyktų derinti su studijomis. Jei darbdavys kaskart prašys dirbti paskaitų metu ir studentas negalės jų lankyti, tikrai nieko gero.

Pirmas kursas: dirbti ar ne?

Jei planuojate dirbti nuo pat pirmojo kurso ir visu etatu, gal iškart vertėtų rinktis ištęstines studijas? Jos suteikia daugiau šių dviejų veiklų derinimo galimybių. 

Edukacinės bendrovės „KALBA“ vadovas, karjeros konsultantas Rytis Jurkėnas studentams, ypač studijuojantiems užsienyje, pataria neskubėti įsilieti į darbo rinką dar pirmame kurse. Pirmiausia reikia pasigilinti į mokslus, aukštosios mokyklos tvarką, apsiprasti su aplinka, leisti sau pasijusti tikru studentu, pajusti savarankiško gyvenimo skonį. Jau įsitvirtinus, matant, kad po studijų lieka šiek tiek laivo laiko, galima pasiieškoti ir darbo. 

Kaip derinti studijas ir darbą?

•    Pirmiausia raskite darbą, kurį galėsite dirbti lanksčiu grafiku. Jeigu darbas yra nuo 8 iki 17 val., o jūs – nuolatinių studijų studentas, tikriausiai suderinti šių dviejų veiklų nepavyks, ypač jei dėstytojai į lankomumą žvelgia ne pro pirštus. Taigi, ieškokite darbo lanksčiu grafiku arba ne visą darbo dieną. Visų pirma esate studentas, tad darbą derinkite prie studijų, o ne atvirkščiai. 

•    Susidarykite prioritetų sąrašą. Nuspręskite, kas jums šiame gyvenimo etape svarbiausia. Žinoma, pagrindiniai prioritetai bus šeima, studijos, darbas. Deja deja, bet pramogos, linksmybės, malonios laisvalaikio veiklos dažniausiai eina į prioritetų sąrašo pabaigą (kitaip tariant, jei liks laiko). 

•    Planuokite laiką. Ypač užimtų žmonių dienotvarkėje viskas suplanuota valandų ar net minučių tikslumu, tad ir dirbantiems studentams laiko planavimas – vienas svarbiausių įgūdžių. Svarbiausias datas ir įvykius būtinai įtraukite į darbo kalendorių: kada reikės pristatyti projektinius darbus, kada laukia tarpiniai atsiskaitymai – kolokviumai, kada egzaminai? Šiame gyvenimo etape, kai tenka ir studijuoti, ir dirbti, teks dar labiau patreniruoti laiko planavimo raumenį. Tikėtina, kad nebeliks laiko naršyti socialiniuose tinkluose, žiūrėti televizorių ar ilgiems 1,5 val. trukmės pokalbiams su mama, bet juk ir nebūtina, ar ne? 

•    Ieškokite galimybių. Pastebima, kad tiek darbdaviai, tiek aukštųjų mokyklų administracija – vis liberalesni dirbančių studentų atžvilgiu. Taigi, gal darbdavys sesijai artėjant sutiks suteikti mokymosi atostogas? O gal dėstytojas leis rašto darbą pristatyti vėliau, nei planuota? Svarbiausia – kalbėtis, tartis iš anksto.

•    Nepamirškite pasirūpinti sveikata, pailsėti. Para turi TIK 24 valandas, tad per jas spėti atbūti paskaitose, atlikti dėstytojų paskirtas užduotis, atidirbti, skirti dėmesio artimiesiems bei draugams ir pasirūpinti savimi tikrai nebus paprasta. Tačiau kiek įmanoma, stenkitės sveikiau maitintis, bent keletą kartų per savaitę pasportuoti, miegoti ne trumpiau nei 7 val. ir pasilepinti maloniomis veiklomis, nors ir trumpu poilsiu. '

Kauno technologijos universiteto psichologas Eimantas Lukoševičius teigia, kad poilsis „leidžia atkurti emocinę pusiausvyrą. Pakankamas miego kiekis leidžia kūnui atsigauti ir atgauti energiją po kasdieninių veiklų, įtampos, o esant miego trūkumui gali padidėti streso lygis ir jautrumas stresui“. Jei nesirūpinsite sveikata, laikui bėgant ji gali sušlubuoti: stigs energijos, būsite mieguisti, prastos nuotaikos, mažiau atsparūs stresui. Be to, intensyviai gyvenantys studentai dažnai perdega ir pasiekia tokį lygį, kad jau nieko nebenori, tampa apatiški, tad pasistenkite, kad taip nenutiktų ir jums. 

Daugiau patarimų, kaip sėkmingai derinti studijas ir darbą bei išvengti perdegimo, rasite šiame straipsnyje: 

Norintiems derinti studijas su darbu – KTU psichologų patarimai

O, atsakymas į klausimą, ar studijos ir darbas apskritai suderinami - teigiamas, tačiau reikės tikrai nemažų pastangų. 

Rūta Anusevičienė