Anksčiau toks sprendimas buvo laikomas itin netikėtu, netradiciniu, tačiau pastaraisiais metais į mokyklų absolventus, norinčius padaryti metų pertrauką, žvelgiama kur kas palankiau.
JAV, Oregone, netgi yra įkurta Gap Year asociacija (angl. Gap Year Association) – tai ne pelno organizacija, padedanti studentams atrasti ir pasinaudoti įvairiomis galimybėmis per tuos laisvus metus. Ji apskaičiavo, kad pertrauką po mokslų vidurinėje mokykloje vien JAV renkasi vidutiniškai 40–60 tūkst. abiturientų. Organizacijos duomenimis, 2020–2021 m. (karantino metu) šis skaičius buvo išaugęs iki 130 tūkst.
Mokyklose dirbantys karjeros specialistai, patys abiturientai ir jų tėvai vis geriau suvokia, kad alternatyvų įvairovė yra teigiamas reiškinys, ir įžvelgia vis daugiau laisvų metų naudų. Dabar jaunuoliai iškart po mokyklos gali ne vien tik stoti į aukštąsias ar pradėti dirbti: yra daug kitų galimybių.
Gap Year asociacija akcentuoja, kad laisvi metai po mokyklos padeda pagilinti praktinį, profesinį ir asmeninį sąmoningumą. Pertraukas daro ne tik mokyklas baigę mokiniai, bet ir studentai. Pavyzdžiui, kelerius metus padirbėję po bakalauro studijų, jie nusprendžia stoti į magistrantūrą ar doktorantūros studijas.
Kaip tikslingai išnaudoti tuos laisvus metus po mokyklos?
Įprastai mokiniai tuos metus po mokyklos skiria kelionėms, darbui, savanoriavimui ir tiesiog bandymui save atrasti. Dalis mokinių 12-oje klasėje patiria perdegimą nuo mokslų ir pertrauką daro būtent tam, kad pailsėtų ir sutelktų dėmesį į savo psichikos sveikatą.
Tik kruopščiai susidėlioję tų laisvų metų planą, jaunuoliai pajunta, kad pasielgė teisingai, jog tie metai nepraėjo veltui.
Laisvų metų po mokyklos patirtys gali skirtis
Abiturientai dažniausiai renkasi šias veiklas ir sritis, kurioms skiria daugiausia dėmesio. Tai:
• ekologija;
• gyvūnų gerovė ir apsauga;
• kalbų studijos;
• skaitmeninių ir kitų įgūdžių tobulinimas (kursai, mokymai ir kt.);
• kitų kultūrų pažinimas ir kt.
„Geriausi pertraukos metai skatina studentus susimąstyti apie tai, kas jie yra, ir apie individualų kiekvieno žmogaus vaidmenį šiame pasaulyje“, – teigia Joe O‘Shea, Floridos universiteto docentas, dekanas, knygos „Gap Year: kaip studijų atidėjimas keičia žmonės taip, kaip reikia pasauliui“ („Gap Year: How Delaying College Changes People in Ways the World Needs“) autorius. Šią knygą rekomenduojama perskaityti visiems, kurie sprendžia, ar verta rinktis laisvus metus, arba nežino, kaip praleisti juos naudingai ir prasmingai.
J. O‘Shea yra sakęs, kad pertraukos metai gali padėti motyvuoti ir įkvėpti būsimuosius studentus, leisti jiems geriau pasiruošti studijoms. Jis akcentuoja, kad „natūrali pertrauka“ tarp vidurinės ir aukštosios mokyklos yra idealus laikas stabtelėti ir apgalvoti, labiau pasidomėti įvairiomis galimybėmis prieš neriant į studijas.
„Dažnai matote studentus, kuriems sunku siekti aukštojo mokslo, nes jie neturi tikslo ir nėra nusistatę krypties. Pertraukos metus verta rinktis dėl to, kad jie leidžia studentams pamatyti pasaulį kitomis akimis ir jame atrasti savo vietą, parodo, kaip jie gali prisidėti kurdami gražesnį rytojų, suteikia motyvacijos ir tikslą – visa tai gali pagyvinti ir patirtį studijuojant aukštojoje mokykloje“, – mintį plėtoja J. O‘Shea.
Kaip žinoti, ar laisvi metai po mokyklos jums tiktų?
Abiturientai metų pertraukos neturėtų daryti šiaip sau, vien dėl to, kad nori atidėti kitą žingsnį – stojimą. Nesvarbu, ar per ateinančius metus jūsų planas yra dirbti, keliauti, ar pasikrauti emociškai, turėtumėte turėti konkrečią priežastį imti laisvus metus.
Viską palikti likimo valiai ir nenumatyti jokių konkrečių veiklų, terminų – gana nekokia išeitis, tai neveiks.
Kai kurie abiturientai metų pertraukos nesirenka dėl to, kad nenori atsilikti nuo bendraamžių akademiniu ir socialiniu požiūriu. Kai kurie gali gailėtis, kad neįgijo studijų patirties, kurią jau spėjo įgyti jų draugai.
Tačiau kitų patirtys – prastas rodiklis priimant sprendimą: kiekvienas mokyklą baigęs jaunas žmogus konkrečiai turėtų apgalvoti, kas motyvuoja būtent jį, savo ilgalaikius tikslus ir kuris sprendimas bus palankesnis finansiškai.
Kada per laisvus metus pasirenkama dirbti?
Dalis abiturientų sprendimą imti laisvus metus po mokyklos priima dar sėdėdami jos suole. Kiti bando stoti į universitetą ar kolegiją, tačiau jei įstoti į valstybės finansuojamą vietą nepavyksta, jie renkasi pertrauką tam, kad užsidirbtų pinigų būsimosioms studijoms. Tai irgi geras sprendimas.
Be to, per laisvus metus galima perlaikyti vieną ar daugiau prasčiau išlaikytų egzaminų.
Tačiau per tuos laisvus metus dėmesio galima skirti ir iš pažiūros „nerimtoms“ veikloms: sutelkti į psichologinės sveikatos gerinimą arba pomėgius: pavyzdžiui, meną, kalbų mokymąsi ir pan. Tokiu būdu prieš vėl grįžtant į akademinį gyvenimą įgyjama naujų įgūdžių, subręstama emociškai.
O ar galima įstoti į aukštąją mokyklą ir iškart pasiimti laisvus metus?
Kai kurie abiturientai svarsto ir apie tokį variantą: norėdami užsitikrinti studijų vietą, dėl tam tikrų priežasčių stoja tais metais, nors pradėti studijų iškart neplanuoja. Tačiau svarbu žinoti, kad daugelyje aukštųjų mokyklų nebaigus pirmojo studijų semestro akademinės atostogos nėra suteikiamos.
Taigi, jei po mokyklos norite imti metų pertrauką, geriau prašymo studijuoti šiemet nepildykite: darykite tai tuomet, kai jau tiksliai žinosite, kur ir ką studijuoti norėtumėte.
___________________________________________________________________________________________
Visos 2024 m. bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas datos.
Šiame puslapyje - konkursinio balo skaičiuoklė.
Priėmimo tvarka į universitetus ir kolegijas, konkursai, visos visos specialybės - žurnale KUR STOTI 2024! Jį galite įsigyti visuose prekybos centruose, spaudos kioskuose ir užsisakyti internetu.
___________________________________________________________________________________________
Informaciją parengė Rūta Anusevičienė
