Kėdainiai Lietuvoje garsėja ne tik viena stipriausių savivaldybių bei ekonominiu potencialu. Šiame mieste nuo seno puoselėta aukšta humanitarinė kultūra, kurios tradicijas tęsia Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos fakultetas.
Kėdainių Jonušo Radvilos fakultetas yra Kauno kolegijos studijų organizavimo ir taikomųjų tyrimų padalinys, kuriame rengiami užsienio kalbų mokytojai, vertėjai, socialiniai pedagogai — studijų procesą organizuoja Edukologijos ir Filologijos katedros. Fakultetas įkurtas 1993 m. ir tuomet vadinosi Jonušo Radvilos kolegija. 2003 m. ji reorganizuota į Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos studijų centrą, o dar po ketverių metų tapo fakultetu.
J.Radvilos fakultete galima studijuoti anglų-vokiečių kalbų pedagogiką, verslo anglų kalbą ir socialinę pedagogiką. Sėkmingai baigusiems studijas suteikiamas profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis.
Humanitarinės miesto tradicijos Kėdainiuose kunigaikščių Radvilų rūpesčiu buvo sutelktos pagrindinės Lietuvoje bažnyčios, švietimo ir kultūros institucijos. Dar XV a. miesto savininkas reformatas Kristupas Radvila įsteigė parapijinę mokyklą, kuri greitai tapo svarbiausia protestantiška mokykla Lietuvoje ir peraugo į gimnaziją. Joje mokėsi įvairių tautų vaikai ir dėstė garsūs Europos mokslininkai.
Kėdainiuose dirbo žymūs lituanistikos veikėjai: Steponas Jaugelis – Telega, Samuelis Tamašauskas, Samuelis Minvydas. XVII a. vid., valdant Jonušui Radvilai, Kėdainiai buvo pasiekę didžiausią ūkinį ir kultūrinį suklestėjimą, kurį nutraukė karai su Rusija ir Švedija 1645-1667 m.
Iš Kėdainių kilę nemaža garsių Lietuvos žmonių: vienas iš lietuvių raštijos pradininkų Mikalojus Daukša, liaudies švietėjas Mikalojus Katkus, Nobelio premijos laureatas rašytojas Česlavas Milošas, paskutinis tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys. 1999 m. Šeteniuose ant Nevėžio upės šlaito įkurtas Č.Milošo kultūros centras.
Tęsdami daugiakultūres miesto tradicijas Kėdainių Jonušo Radvilos fakulteto studentai turi puikias galimybes tapti atvirais ir kūrybingais modernios visuomenės nariais.
Kėdainių Jonušo Radvilos fakultetas yra Kauno kolegijos studijų organizavimo ir taikomųjų tyrimų padalinys, kuriame rengiami užsienio kalbų mokytojai, vertėjai, socialiniai pedagogai — studijų procesą organizuoja Edukologijos ir Filologijos katedros. Fakultetas įkurtas 1993 m. ir tuomet vadinosi Jonušo Radvilos kolegija. 2003 m. ji reorganizuota į Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos studijų centrą, o dar po ketverių metų tapo fakultetu.
J.Radvilos fakultete galima studijuoti anglų-vokiečių kalbų pedagogiką, verslo anglų kalbą ir socialinę pedagogiką. Sėkmingai baigusiems studijas suteikiamas profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis.
Humanitarinės miesto tradicijos Kėdainiuose kunigaikščių Radvilų rūpesčiu buvo sutelktos pagrindinės Lietuvoje bažnyčios, švietimo ir kultūros institucijos. Dar XV a. miesto savininkas reformatas Kristupas Radvila įsteigė parapijinę mokyklą, kuri greitai tapo svarbiausia protestantiška mokykla Lietuvoje ir peraugo į gimnaziją. Joje mokėsi įvairių tautų vaikai ir dėstė garsūs Europos mokslininkai.
Kėdainiuose dirbo žymūs lituanistikos veikėjai: Steponas Jaugelis – Telega, Samuelis Tamašauskas, Samuelis Minvydas. XVII a. vid., valdant Jonušui Radvilai, Kėdainiai buvo pasiekę didžiausią ūkinį ir kultūrinį suklestėjimą, kurį nutraukė karai su Rusija ir Švedija 1645-1667 m.
Iš Kėdainių kilę nemaža garsių Lietuvos žmonių: vienas iš lietuvių raštijos pradininkų Mikalojus Daukša, liaudies švietėjas Mikalojus Katkus, Nobelio premijos laureatas rašytojas Česlavas Milošas, paskutinis tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys. 1999 m. Šeteniuose ant Nevėžio upės šlaito įkurtas Č.Milošo kultūros centras.
Tęsdami daugiakultūres miesto tradicijas Kėdainių Jonušo Radvilos fakulteto studentai turi puikias galimybes tapti atvirais ir kūrybingais modernios visuomenės nariais.
Socialinė pedagogika — tarp populiariausių specialybių
Kauno kolegijos J. Radvilos fakulteto studentai giria studijų kokybę ir džiaugiasi puikiais santykiais tarp dėstytojų ir studentų. Remiantis naujausiais duomenimis, populiariausia specialybė Kėdainių Jonušo Radvilos fakultete — Socialinė pedagogika. „Nors studijų krūvis išties nemažas, esame patenkinti gaunamomis žiniomis“,— sako Socialinę pedagogiką fakultete studijuojantis Vytautas Čėsna. Pastebimas augantis stojančiųjų susidomėjimas neakivaizdinių socialinės pedagogikos studijų programa. Tarp pirmaujančių — anglų verslo kalba.
Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos fakultetas gali pasigirti išskirtiniu dėmesiu savo studentams — čia įrengtas vienas moderniausių šalyje universalus, tarptautinius lengvosios atletikos federacijos keliamus reikalavimus atitinkantis sporto aikštynas. Jis atviras ir kitų Kėdainių rajono bei miesto žmonių rekreacijai bei laisvalaikiui.
Fakulteto vadovai pripažįsta, kad tobulintinų sričių yra. Šiuo metu svarstomos galimybės plėtoti studentų popaskaitinę veiklą, aktyviau dalyvauti suaugusiųjų švietimo srityje, plėtoti nuotolinės studijas. Atsižvelgiant į darbo rinkoje vyraujančias tendencijas svarstomos naujų studijų programų rengimo galimybės. „Kėdainių Jonušo Radvilos fakulteto vizija – rengti aukštos profesinės kvalifikacijos specialistus, didelį dėmesį skiriant jų bendrųjų kompetencijų ugdymui; plėtoti mokymosi visą gyvenimą principus; tapti edukacinės kompetencijos centru, tenkinančiu visų bendruomenės narių edukacinius poreikius“,— ateities siekius vardija KJRF suaugusiųjų mokymo skyriaus vedėja Vilma Staškevičienė.
Intensyvus bendradarbiavimas su vakarų partneriais
Šiandien Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos fakultetas bendradarbiauja su Švedijos Karalystės Viebäcks Folkhögskola, Suomijos Helia mokytojų rengimo centru, Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, JAV informacijos ir kultūros centrais ir ambasadomis Lietuvoje, dalyvauja projektinėje veikloje su partneriais Lietuvoje ir užsienyje.
Kėdainių Jonušo Radvilos fakultetas dalyvauja Erasmus studentų ir dėstytojų mainų programose Suomijoje, Lenkijoje, Belgijoje, Portugalijoje, organizuoja respublikines-praktines studentų ir dėstytojų konferencijas. Pasak fakulteto specialistų, dėstytojai aktyviai vykdo tarptautinius projektus, tobulina kvalifikaciją užsienyje, vyksta į partnerių paieškos kontaktinius seminarus. „Vienas iš paskutiniųjų fakultete įgyvendintų projektų — tarptautinis projektas „Mokymo internetu būdai“ (Ways of Internet Teaching - WIT). Jame dirbo 20 dalyvių iš keturių Europos šalių darbo grupė, projektas baigtas įgyvendinti pernai birželį. Jame atlikti tyrimai, parengta užsienio kalbai mokyti skirta mokomoji medžiaga“,— pasakoja Vilma Staškevičienė. Ji akcentuoja, kad nuo pat įsikūrimo 1993 m., fakultetas rengia užsienio kalbų specialistus, tad čia nuolat pabrėžiama bendradarbiavimo su užsienio institucijomis svarba. Fakultete šiemet pradėta įgyvendinti naujovė - studentams suteikiama galimybė atlikti praktiką užsienio institucijose. Pasak V.Staškevičienės, studentų ir dėstytojų mobilumas padeda plėsti institucinį bendradarbiavimą, šitaip keliama studentų ir dėstytojų užsienio kalbų kompetencija, ugdomi įgūdžiai dirbti tarptautinėje erdvėje, dalinamasi gerąja patirtimi, įgyvendinamos Bolonijos proceso nuostatos.
Kauno kolegijos J. Radvilos fakulteto studentai giria studijų kokybę ir džiaugiasi puikiais santykiais tarp dėstytojų ir studentų. Remiantis naujausiais duomenimis, populiariausia specialybė Kėdainių Jonušo Radvilos fakultete — Socialinė pedagogika. „Nors studijų krūvis išties nemažas, esame patenkinti gaunamomis žiniomis“,— sako Socialinę pedagogiką fakultete studijuojantis Vytautas Čėsna. Pastebimas augantis stojančiųjų susidomėjimas neakivaizdinių socialinės pedagogikos studijų programa. Tarp pirmaujančių — anglų verslo kalba.
Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos fakultetas gali pasigirti išskirtiniu dėmesiu savo studentams — čia įrengtas vienas moderniausių šalyje universalus, tarptautinius lengvosios atletikos federacijos keliamus reikalavimus atitinkantis sporto aikštynas. Jis atviras ir kitų Kėdainių rajono bei miesto žmonių rekreacijai bei laisvalaikiui.
Fakulteto vadovai pripažįsta, kad tobulintinų sričių yra. Šiuo metu svarstomos galimybės plėtoti studentų popaskaitinę veiklą, aktyviau dalyvauti suaugusiųjų švietimo srityje, plėtoti nuotolinės studijas. Atsižvelgiant į darbo rinkoje vyraujančias tendencijas svarstomos naujų studijų programų rengimo galimybės. „Kėdainių Jonušo Radvilos fakulteto vizija – rengti aukštos profesinės kvalifikacijos specialistus, didelį dėmesį skiriant jų bendrųjų kompetencijų ugdymui; plėtoti mokymosi visą gyvenimą principus; tapti edukacinės kompetencijos centru, tenkinančiu visų bendruomenės narių edukacinius poreikius“,— ateities siekius vardija KJRF suaugusiųjų mokymo skyriaus vedėja Vilma Staškevičienė.
Intensyvus bendradarbiavimas su vakarų partneriais
Šiandien Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos fakultetas bendradarbiauja su Švedijos Karalystės Viebäcks Folkhögskola, Suomijos Helia mokytojų rengimo centru, Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, JAV informacijos ir kultūros centrais ir ambasadomis Lietuvoje, dalyvauja projektinėje veikloje su partneriais Lietuvoje ir užsienyje.
Kėdainių Jonušo Radvilos fakultetas dalyvauja Erasmus studentų ir dėstytojų mainų programose Suomijoje, Lenkijoje, Belgijoje, Portugalijoje, organizuoja respublikines-praktines studentų ir dėstytojų konferencijas. Pasak fakulteto specialistų, dėstytojai aktyviai vykdo tarptautinius projektus, tobulina kvalifikaciją užsienyje, vyksta į partnerių paieškos kontaktinius seminarus. „Vienas iš paskutiniųjų fakultete įgyvendintų projektų — tarptautinis projektas „Mokymo internetu būdai“ (Ways of Internet Teaching - WIT). Jame dirbo 20 dalyvių iš keturių Europos šalių darbo grupė, projektas baigtas įgyvendinti pernai birželį. Jame atlikti tyrimai, parengta užsienio kalbai mokyti skirta mokomoji medžiaga“,— pasakoja Vilma Staškevičienė. Ji akcentuoja, kad nuo pat įsikūrimo 1993 m., fakultetas rengia užsienio kalbų specialistus, tad čia nuolat pabrėžiama bendradarbiavimo su užsienio institucijomis svarba. Fakultete šiemet pradėta įgyvendinti naujovė - studentams suteikiama galimybė atlikti praktiką užsienio institucijose. Pasak V.Staškevičienės, studentų ir dėstytojų mobilumas padeda plėsti institucinį bendradarbiavimą, šitaip keliama studentų ir dėstytojų užsienio kalbų kompetencija, ugdomi įgūdžiai dirbti tarptautinėje erdvėje, dalinamasi gerąja patirtimi, įgyvendinamos Bolonijos proceso nuostatos.
