Specialistų paieškos portalas cvmarket.lt atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad 45 proc. Lietuvos gyventojų, loterijoje laimėję milijoną, nedvejodami paliktų savo dabartines darbovietes. Ir tik 21 proc. tyrime dalyvavusių respondentų teigė, jog savo darbų tikrai nemestų net ir netikėtai praturtėję.
Pasak cvmarket.lt atstovės Raimondos Tatarėlytės, tokie rezultatai rodo, kad lietuviai darbą dažniausiai renkasi dėl būtinybės gauti atlyginimą, o ne dėl patinkančio darbo pobūdžio.
Ką paaukotum dėl darbo?
„Neseniai mūsų atlikta kita apklausa parodė, kad lietuviai dėl gero uždarbio visų pirma galėtų susitaikyti su nuobodžiu darbu. Todėl suprantama, kad jei finansinis motyvas būtų nesvarbus, vietoj esamo darbo jie tiesiog užsiimtų kuo nors kitu“, – aiškino darbo rinkos specialistė.
LAMA BPO valdybos pirmininko pavaduotojas Saulius Bugailiškis viename iš šį pavasarį vykusių susitikimų su abiturientais yra pastebėjęs, kad iki šiol esama itin nemotyvuotų studentų, kurie menkai įsivaizduoja ne tik, kuo bus baigę, bet ir ką iš tiesų studijuoja. Paklausti tiesiai, numykia: „Nežinau, lankau ten kažkokias paskaitas...“
Pašnekovas pabrėžė, kad netgi ir įstojus pirmaisiais studijų metais geriau abejoti ir tikrinti save, ar tikrai mokaisi ten, kur norėjai, ar tenkina studijų kokybė, ir jei ne – nedvejojant palikti netinkamas studijas ir vėl stoti ten, kur iš tiesų traukia širdis.
Įstoti - dabar, apsispręsti - vėliau?
O štai kitas LAMA BPO valdybos pirmininko pavaduotojas, ne vieną kartą mūsų jau kalbintas Saulius Raila įsitikinęs, kad nuo tokių nebrandžių pasirinkimo klaidų galėtų apsaugoti pakeista priėmimo tvarka.
Jei stojantįjį aukštoji mokykla priimtų studijuoti į fakultetą, ir tik po metų mokslo ir atidaus stebėjimo rekomenduotų rinktis vieną ar kitą studijų programą, studentas būsimąją specialybę rinktųsi sąmoningiau, labiau apsisprendęs, pažinęs savo stipriąsias ir silpnąsias puses.
Tokios praktikos KTU, o ir kitose aukštosiose mokyklose jau būta, ir ji pasiteisino.
