Š. m. kovo 20 d. LR Konstituciniam Teismui (KT) išaiškinus, jog lig šiol valstybėje taikyta gerai besimokančiųjų studentų nustatymo tvarka prieštarauja Konstitucijai, įstatymo leidėjui kilo pareiga kaip galima sparčiau išspręsti susidariusią situaciją. 
Apie tai, kokius studentus laikyti gerai besimokančiais, balandžio 4 d. (penktadienį) diskutuota Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) surengtame pasitarime. Pasitarime dalyvavo ir studentų interesams atstovavo Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Jonas Okunis.
Anot pasitarimui pirmininkavusio ŠMM sekretoriaus Giedriaus Viliūno, po LR KT nutarimo atsirado tam tikras teisinis neaiškumas, kurį valdžios institucijos įpareigotos kuo sparčiau pašalinti.
„Teismas išaiškino, jog pagal dabartinę tvarką už studijas nemokantys studentai gerai besimokančiais laikomi su Konstitucija nesuderinamu būdu, t.y. nustatant 30 proc. kvotą. Būtent tokiam skaičiui studentų iš biudžeto skiriamas finansavimas ir jiems už mokslą mokėti nereikia. Teismas kvotą įvardino kaip netinkamą ir prieštaraujantį pagrindiniam šalies įstatymui kriterijų“, - situaciją komentavo G. Viliūnas.
ŠMM sekretorius prasitarė, jog atsižvelgus į ministerijos ir socialinių partnerių nuomonę, artimiausiu metu bus keičiamos su gerai besimokančiųjų studentų nustatymu susijusios dabar galiojančio Aukštojo mokslo įstatymo nuostatos.
LSS prezidentas Jonas Okunis pasitarime atkreipė dėmesį į valstybės įsipareigojimų tinkamai finansuoti aukštąjį mokslą vykdymo problemą. „Šiandien turime situaciją, kuomet valstybė teikia mažiau nei pakankamą finansavimą. Todėl svarbu, kad būtų nustatyta ne aukščiausia, bet žemiausia studijų kainos riba. Valstybė turėtų įsipareigoti skirti ne mažiau, nei minimaliai reikalinga aukštajam mokslui finansuoti“, - kalbėjo studentų sąjungos vadovas.
Jonas Okunis taip pat akcentavo studentų vertinimo sistemų – kriterijinio ir norminio – privalumus bei trūkumus. LSS vadovas suabejojo, kokiu pagrindu magistrantūros ir doktorantūros studentai šalyje vis dar vertinami pažymiais ir pasiūlė idėją studentų mokymąsi vertinti pagal pasiektus studijų programų tikslus.
Pasitarime prieita prie išvados, kad visuomenėje labiausiai paplitusi gerai besimokančiųjų samprata susijusi su pažymiais vertinamomis žiniomis. Paprastai asmuo laikomas gerai besimokančiu, kai jo žinios vertinamos ne mažesniu nei aštuoniais (gerai) balais.
ŠMM atstovų teigimu, naujai apibrėžiant gerai besimokančiojo sąvoką, sudėtingiausia bus nustatyti kriterijus, pagal kuriuos studentai būtų vertinami. Specialistai pažymi, kad „sausas“ tam tikrų balų slenkstis būtų per daug formalus ir greičiausiai neatitiktų KT nutarime suformuluotų reikalavimų, taikytinų nustatant gerai besimokančius studentus.
Primename, kad kovo 20 d. paskelbtame LR Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, jog įstatymo nustatyti kriterijai, kuriuos atitinkantys valstybės finansuojami asmenys laikomi gerai besimokančiais, negali būti formalūs, juolab neleistina iš anksto nustatyti kokį nors esą "gerai besimokančių piliečių" skaičių - absoliutų ar santykinį dydį, t. y. kvotą, nes neįmanoma iš anksto tiksliai numatyti, kiek studentų iš tikrųjų mokysis gerai, o kiek - ne; tokių kvotų nustatymas visiškai iškreiptų konstitucinę gero mokymosi sampratą.
LR Konstitucijos 41 str. nustatyta, kad „Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“.
lss.info
