Abiturientams ir vyresniųjų klasių moksleiviams skirtas žurnalas padės apsispręsti tolimesnio kelio paieškose, jame rasite daugybę patarimų, įkvepiančių ir motyvuojančių istorijų, įdomių pašnekovų interviu ir naudingų testų. Taip pat šiais metais tęsiame neseniai žurnale atsiradusias naujas rubrikas: „Pasirinkimų vandenyne“ ir „Kitokios istorijos“.
Rubrikoje „Kaip pasirinkti?“
„Kuo būti“ kalbinami pašnekovai – žinomi veidai, garsūs verslininkai ir mokslininkai, verslo konsultantai, patyrę psichologai, savo srities profesionalai – dalijasi savo patirtimi, atskleidžia, koks buvo jų kelias nuo pasirinkimo iki šiandieninės situacijos, pataria besirenkantiems profesiją.
Pasirinkimas kaip ir meilė – kas numano kada ji ateis?
Renkantis studijas, klausyti tėvų, širdies ar proto? „Turi būti sintezė visų šių dalykų. Nepamirškime ir labai puikių pedagogų, kurie tikrai gali padėti apsispręsti. Tik gal kartais per mandri esame, kad priimtume kito nuomonę. Su amžiumi ateina patirtis, vadinasi, ir tėvai, ir mokytojai kalba iš gerosios praktikos“, – sako žinomas žurnalistas, prodiuseris, keliautojas Martynas Starkus.
Pasak jo, aštuoniolikmetis jau gali matyti savo stipriąsias ir silpnąsias vietas, bet jis turi būti ne vienas. „Nepaspausi mygtuko „dabar jau žinau“. Čia kaip su meile. Kas numano, kada ji ateis?“, – retoriškai klausia M. Starkus.
Prasmę gyvenime suteikia svajonės
Mes plūduriuojame milžiniškame vandenyne gelbėjimosi valtelėje, bet mirštame iš troškulio, nes nežinome, kur ieškoti gėlo vandens. Taip Lina Danienė, programos „Svajonių dirbtuvės“ autorė ir lektorė, iliustruoja gyvenimą šiuolaikiniame informacijos sraute. Būdami apsupti daugybės galimybių ir pasirinkimų, mes dažnai pasimetame, taip pat įsikimbame mums aplinkos primestų žodžių, tokių kaip motyvacija, net jei jų nesuprantame. Jaučiamės nemotyvuoti ir, svarbiausia, mes nežinome, ko norime. O būtent noras, pasak L. Danienės, ir yra mūsų varomoji jėga.
Nežinančius, kur stoti baigus mokyklą ir kokią profesiją pasirinkti, ji paragina: treniruokite svajonių raumenis. Gal ne visos tos svajonės išsipildys, gal ne visos ir turi išsipildyti. Svarbiausia užduotis – išmokti svajoti. Kai jau išmokstate svajoti, tuomet reikia atsakyti į klausimą, kaip to pasiekti.
Norint tapti sėkmingu – reikia sėkmės
„Turi būti patenkintas ne tik tada, kai įkrenta atlyginimas, bet ir tuo, už ką jį gauni“, – sako kūrybininkas Aidas Puklevičius. Jo supratimu, idealiame gyvenime geriausiai atrodo profesijos kombinacija iš trijų elementų: atlyginimas, komanda ir paties darbo įdomumas. „O jei grįžtam į realybę, tai turi būti laimingas ir pakankamai sėkmingas, jei bent du iš šių komponentų sukrenta. Tačiau nereikia galvoti, kad jau dvidešimtais gyvenimo metais taip ir atsitiks“, – teigia pašnekovas.
Amžinasis klausimas, ką veiksi, baigęs mokyklą, neturi būti nuosprendis. A. Puklevičiaus teigimu, ieškoti savęs ir keisti darbus patartina ir netgi labai sveikintina. „Neužsiciklinkite, kad neteisingas pasirinkimas persekios jus visą gyvenimą. Visada galite jį keisti. Darbo ar profesijos pasirinkimas – procesas. Ir jis greitai neišsisprendžia“, – tvirtina pašnekovas.
Jei užsiveria durys, dairykitės – tikrai atsivers langas
„Man atrodo pats baisiausias dalykas, kai žmogus dirba darbą, bet juo nuolat skundžiasi, kankinasi, tikisi kažkokio gyvenimo pokyčio pats nieko nedarydamas“, – teigia žinoma televizijos laidų vedėja Ugnė Siparė.
Ji pateikia naudingų įžvalgų savo kelio ieškantiems žmonėms: „Net jei egzaminai nepasiseks taip, kaip tu norėjai, net jei neįstosi ten, kur visada svajojai, tai nereiškia, kad gyvenimas baigtas. Man pačiai, deja, atrodė būtent taip – viskas arba nieko. Todėl palinkėčiau nusiraminti, tiek abiturientam, tiek jų tėvams. Tai nereiškia, kad reikia į tai žiūrėti aplaidžiai ar neatsakingai, ne, jokiu būdu, tačiau visada prisiminkite, jog jei užsivėrė durys – dairykitės, tikrai kažkur šalia atsivėrė langas. Ir, žinoma, klausykitės savęs, pasitikėkite savimi. Tikiu, kad kiekvienas žmogus giliai širdyje žino, kas jam geriausia.“
Rubrika „Pasirinkimų vandenyne“
Čia rasite straipsnius „Jei pasiseks, aukštojoje mokykloje išmoksi mąstyti“ – baigdami mokyklą galvojame apie būsimą profesiją ir pagal tai renkamės studijas. Tačiau ar kada pagalvojote, kad universitete reikia ieškoti ne tik žinių. Aukštoji mokykla, pirmiausia, yra bendruomenė, tad tapę jos dalimi susikuriate kontaktų sąrašą, kurie gali praversti ateityje. Be to, studijuodami įgyjate ir dar vieną sunkiai apibrėžiamą savybę – gebėjimą mąstyti. Šios savybės į savo gyvenimo aprašymą gal ir neįrašysite, bet jeigu ją pavyks įgyti, tai padės tvirtą pagrindą jūsų profesinei karjerai. Pašnekovai: Tadas Valančius, Ieva Koncevičiūtė, Milda Ivanauskienė.
Straipsnyje „Neplanavau, bet tapau mokytoju“ – trys pašnekovai pasakoja, ką reiškia būti mokytoju. Nė vienas mokytoju neplanavo būti, tačiau, atrodo, pats likimas juos nuvedė į mokyklos klasę ir padovanojo vaikams. Pašnekovai: mokytojai Antanas Jonušas, Diana Grikienienė, Donatas Puslys.
Rubrika „Kitokios istorijos“
Savo „kitokias“ istorijas papasakos menininkė, tinklaraštininkė, žinoma „Cukraus varnos“ slapyvardžiu Daiva Pečiulienė, vandens stichiją prisijaukinusi kaitavimo instruktorė Laima Baradaitė, meteorologas ir klimatologas, žurnalistas ir prodiuseris Silvestras Dikčius.
Rubrika „Mėgstamas darbas“
Čia rasite 17 interviu su daug savo srityse pasiekusiais profesionalais. Visi jie pasakoja apie savo profesijas, meilę darbui ir gyvenimą. Nuo ko viskas prasidėjo? Kada suprato, ką jiems veikti? Ar planavo? Kaip jiems sekėsi pasiekti tai, ko pasiekė? Kokia jų darbo kasdienybė? Ką jie gali patarti norintiems dirbti panašų darbą?
Čia daugiau prozos, nei norėtųsi
Rašytoja ir žurnalistė Akvilė Kavaliauskaitė lekia kaip pašėlusi: intermedialios literatūros magistro studijos Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, kelionės dėl darbo televizijoje ir visokiausi pačios sumanyti projektai. Laikas pasirinkus kūrybinį rašymą peržengia „nuo aštuonių iki penkių“ ribas. Reikia ne tik talento, darbštumo, bet ir gebėjimo save disciplinuoti – kuomet nėra viršininko su bizūnu, viską suspėti gali būti ne taip paprasta. Bet – įmanoma, jei pasirinkai tinkamą kelią ir pavyksta iš to uždirbti.
„Tai yra darbas, kai turi sukurti tai, ko nėra, kas neegzistuoja – viską turi traukti arba iš savęs, arba iš pasaulio. Jei tai apžvalginis tekstas – turiu stebėti visuomenę, įžvelgti procesus, problemas, kurios gal nebuvo tiek daug aptartos, įvardyti žmonėms dalykus, kurių jie patys dar galbūt nebuvo įžodinę. Kuomet rašai knygas, turi viską traukti iš savęs ir dar ištverti itin ilgą darbo procesą. Tada susiduri su daugybe emocinių iššūkių‘, – sako A. Kavaliauskaitė.
Vienintelis būdas tobulėti – nuolat plėsti akiratį
Kartais galutinį žingsnį į būsimąją profesiją nulemia susitikimas su kokiu svarbiu, didelį moralinį autoritetą turinčiu žmogumi. Taip nutiko politologui, apžvalgininkui Linui Kojalai: studijuoti politikos mokslus jis apsisprendė gavęs progą pabendrauti su tuomečiu Prezidentu Valdu Adamkumi. Šiandien L. Kojala jau pats galėtų būti įkvepiantis pavyzdys jaunajai kartai.
„Politologijos mokslus baigę žmonės dirba įvairius darbus. Akademikai dėsto universitete, rengia publikacijas, pasisako konferencijose, taip pat komentuoja viešai. Nors žymią mano darbo dalį taip pat sudaro vieši pasisakymai, pirmiausiai esu Rytų Europos studijų centro vadovas. Tai reiškia, kad rūpinuosi organizacijos reikalais, dirbu su dokumentais, buriu komandą, rengiu projektus“, – sako politologas L. Kojala.
Veterinarija – tai ne kačiukų ir šuniukų glostymas
„Chirurgija yra didžiausia mano aistra ir mėgstamiausia darbo dalis, – sako veterinarijos gydytoja-chirurgė Rūta Noreikaitė-Bulotienė. – Mano darbas niekada nėra nuobodus, nes niekada nežinai kas tavęs laukia ir su kokiais iššūkiais susidursi šiandien. Nėra nė vienos tokios pačios operacijos, nė vieno tokio paties paciento ar kliento. Net nedvejodama vėl rinkčiausi šią sritį, nes esu įsitikinusi, kad tai mano kelias.“
Dabar R. Noreikaitė-Bulotienė neįsivaizduoja savęs niekur kitur kaip tik veterinarijoje: „Jaučiu, kad būtent čia mano gebėjimai yra naudingiausi. Tuo pačiu yra begalinis pasitenkinimas darbu ir savo pasirinkimu, kai pacientai sveiksta, kai prieš tai dūstantis šunelis po atliktos operacijos gali kvėpuoti.“
Sukūrė tai, ko rinkoje nėra, o visiems reikia
Saulės elektrinių projektavimą automatizuojantį įrankį siūlančio lietuvių startuolio „PVcase“ įkūrėjas ir vadovas Deividas Trainavičius visada dirbo daug ir su entuziazmu išbandė save įvairiose srityse. Tuo pačiu, nuolat ieškojo būdų, kaip dirbti mažiau ir uždirbti daugiau. Paieškos, kaip optimizuoti, palengvinti veiklą tapo jo įkurto startuolio pagrindu, o galiausiai ir jo gyvenimo būdui suteikė daugiau balanso.
„Visuomet samdžiau protingesnius už save. Turime gerai subalansuotą struktūrą įmonėje, kurioje visi žmonės yra pavaldūs man. Atskiri vadovai yra atsakingi už produktą, pardavimus, jie valdo atskiras įmonės dalis ir turi visišką mano pasitikėjimą. Į jų kasdienius procesus aš net nelendu“, – sako startuolio įkūrėjas.
Viešbučio vadovei liūdna nebūna
„Atsakomybė – būtent tai yra ypač svarbu vadovaujamame darbe. Eidama į darbą jaučiu didelę atsakomybę už įmonės rezultatus, kad pasiektumėme nusistatytus tikslus, už darbuotojus, kad kiekvienas išmanytų savo funkcijas ir gebėtų profesionaliai dirbti, už svečius, kad jie liktų patenkinti mūsų paslaugomis ir dar būtų nustebinti bei išsivežtų namo kuo šilčiausius atsiminimus apie mūsų miestą ir viešbutį“, – sako vieno prabangiausių šalyje viešbučio „Pacai“ vadovė Rūta Pulkauninkaitė-Macikė.
Vadovės darbas – tai ne nurodymų davimas, o bendras komandinis darbas, susitelkimas, geriausių sprendimų įmonės labui priėmimas, planavimas, sudėtingų situacijų valdymas.
Kad taptum gamtininku, turi būti šiek trenktas...
Talentingą fotografą Marių Čepulį socialiniuose tinkluose šiandien stebi tūkstančiai gerbėjų, besižavinčių kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis ir smagiais aštrialiežuvio autoriaus komentarais, kuriuose gausu žinių ir įvairiausių įdomybių apie gamtą.
„Kad pavyktų nufotografuoti laukinį gyvūną ar paukštį, fotografui į specialiai įsirengtą gamtos slėptuvę tenka atsargiai įsėlinti iš vakaro arba naktį ir bemaž nejudant joje tūnoti 10–12 val. Be to, reikia gerai žinoti, kokiu metu gyvūnas eis pro reikiamą vietą, kur tuo metu bus dangaus šviesuliai“, – sako M. Čepulis, kuriam yra tekę naktį sėdėti miške bokštelyje ir klausytis, kaip aplinkui stūgauja bent 10 vilkų. Teko ir netikėtai išsimaudyti įlūžus rąstui per upelį, ir įšalti lede, susidurti su rujojančiu elniu, patirti gretimai kirtusio žaibo pavojų, didelės stumbrų bandos smalsumą, kai stambūs gyvūnai susidomėję stebėjo, kas gi čia toks šliaužia artyn.
Karinėse jūrų pajėgose nuobodžiauti neteks
Dvidešimt treji metai, tarnaujant Lietuvos kariuomenės Karinėse jūrų pajėgose komandorui Remigijui Zabielai leido pažinti platų pasaulį, padovanojo neeilinių nuotykių, suvedė su įdomiais žmonėmis. „Visgi tai nėra lengvas kelias. Einant juo teks susidurti su sunkumais, įveikti daugybę iššūkių, prireiks nemažai drąsos ir kantrybės, vykdant sudėtingas užduotis“, – teigia Karinių jūrų pajėgų štabo viršininko pavaduotojas operacijoms R. Zabiela, kuriam teko tarnauti skirtingose vietose.
Viena įdomesnių – Grenlandijoje, kur praleido apie pusantro mėnesio. Stebėjo įspūdingą Grenlandijos kraštovaizdį, baltąsias meškas ir baltąsias naktis, o aplinkui – nė gyvos dvasios. Jei būtų kur užstrigęs, apie dešimt parų būtų reikėję laukti pagalbos.
Patirtis iš profesionalų lūpų
Patirtimi dalinsis ir kiti ne mažiau garsūs savo srities specialistai. Kaip atrasti savo pašaukimą, kaip pasirinkti savo tolimesnį profesinį kelią papasakos:
- strateginės komunikacijos ir ryšių su visuomene specialistas, žurnalistas, redaktorius Ričardas Jarmalavičius,
- Lietuvos mokslininkas, išradėjas, inovatorius, profesorius Arminas Ragauskas,
- „Investuok Lietuvoje“ talentų plėtros komandos vadovas Vydūnas Trapinskas,
- veidotyrininkė Ramunė Vaičiulienė.
Taip pat apie savo specialybės subtilybes pasakos ir kiti „Kuo būti“ profesionalai:
- UAB „Light Conversion“ Lazerių skyriaus gamybos grupės vadovas, lazerių specialistas Adomas Eikevičius,
- Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytoja vaikų neurologė, ilgametė kraujo donorė Milda Dambrauskienė,
- Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkas Linas Mažutis,
- įmonės „Elinta Motors“ vadovas, transporto inžinierius Laurynas Jokužis,
- sveikatos priežiūros produktų gamybos įmonės „Hollister Lietuva“ programavimo inžinierius Lukas Krukauskas,
- vienos didžiausių ir stipriausių reklamos agentūrų Lietuvoje „Not Perfect“ meno ir dizaino vadovė Viktorija Rumiancevaitė,
- investuotojas, fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis,
- psichoterapeutė, Vilniaus geštalto instituto įkūrėja Brigita Kaleckaitė,
- žaidimų programuotojas, Lietuvos kompiuterinių žaidimų tėvu vadinamas Aras Pranckevičius,
- viena žinomiausių stilisčių Lietuvoje Irina Cybina.
Taip pat šiais metais rasite interviu su žurnalo „Kuo būti“ veidu – Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos abituriente, vaikų ir jaunimo trenere, programos DofE dalyve Jovile Rackevičiūte.
Testai
Kaip ir kaskart, žurnale rasite tris naujus testus, kurie padės geriau suprasti ir pažinti save, kad būtų lengviau pasirinkti ir žengti pirmuosius karjeros žingsnius. Juos parengė Jums jau pažįstami psichologai: Algimantas Smailys, Diana Naikauskė, Indrė Kazlauskaitė.
Naująjį žurnalą „Kuo būti 2023“ užsisakykite internetu www.kurstoti.lt/eshop – tiesiai į namus.
