Studijų krypties aprašas – kertinis dokumentas, kuriuo remiasi aukštosios mokyklos, rengdamos ir tobulindamos tam tikros mokslo krypties studijų programas.
Aprašas detaliai apibrėžia studijų programų vykdymo reikalavimus ir apibūdina, koks turėtų būti studijų rezultatas. Tai yra, ką turi mokėti ir galėti tos krypties studijas baigęs asmuo, ko ir kaip jis turėtų būti mokomas, kokių privalo turėti įgūdžių, kaip jo žinios bei kvalifikacija patikrinama, patvirtinama, įforminama.
Taip, šių dokumentų kalba – oficiali ir griežta. Aprašai – išsamūs ir „sausi“, tad iš pažiūros juos gali būti nuobodoka skaityti.
Vis dėlto, jei skaitote su tikslu – pasitikrinti, ar tam tikros krypties specialybė – jums, – aprašai gali suteikti tikslesnį pačios krypties supratimą, galimybę mintyse pasimatuoti tokio specialisto veiklą. Pamąstyti: ar man būtų įdomu to išmokti? Ar aš noriu toks būti ir tą gebėti, suprasti, mokėti atlikti? Ar man norisi gauti tokias kvalifikacijas – ir ką su jomis norėčiau nuveikti?
Vienas dažniausių patarimų besirenkantiems būsimą specialybę – pradėti nuo savęs: atrasti savo stipriąsias puses, polinkius, domėjimosi sritis, išmokti realiai vertinti savo galimybes. Tarkime, jūs tai ir padarėte, ir dabar jau žinote bent apytiksliai, kokia veiklos sritis būtų artimiausia.
Tad atsiverskime kai kuriuos studijų krypčių aprašus – juos galite rasti čia: https://www.skvc.lt/default/lt/kokybes-uztikrinimas/krypciu-aprasai
Skaitydami galite įsivaizduoti: tarkime, prabėgo 4 metai, ir tapote tos srities specialistu. Aprašas jums pasakoja, ką žinote ir mokate. Ar jums patinka toks profesinis jūsų atvaizdas? Jei ne, galite rinktis – yra kelios dešimtys skirtingų krypčių aprašų.
Kas gi ten rašoma?
Jei spustelėjote nuorodą, matote, kad beveik ties visomis studijų kryptimis yra žyma: ŠMSM patvirtinta. Tai reiškia, jog skaitysime oficialų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos jau patvirtintą dokumentą. Tik Architektūros ir Menų krypčių aprašų projektai dar nepatvirtinti.
Tarkime, atsivertėme Inžinerijos studijų krypties aprašą. Apraše nurodoma, jog Inžinerijos studijų krypčių grupė priklauso technologijos mokslų sričiai. Grupę sudaro šios studijų kryptys: bendroji inžinerija, statybos inžinerija, mechanikos inžinerija, aeronautikos inžinerija, jūrų inžinerija, elektronikos ir elektros inžinerija, gamybos inžinerija, chemijos ir procesų inžinerija, informatikos inžinerija, sausumos transporto inžinerija, energijos inžinerija, inžinerija.
Apraše apibrėžiama, kas yra inžinerinė veikla – pažinimu, sukauptu moksliniuose tyrimuose ir iš praktinės patirties, pagrįsti sistemingi darbai, kurių tikslas – kurti naujas arba iš esmės tobulinti jau sukurtas medžiagas, technologijas, gaminius, įrenginius, procesus, paslaugas, projektuoti jų diegimą, planuoti ir organizuoti gamybą.
Toliau dokumente apibrėžiamas inžinerijos studijų tikslas ir – labai svarbu – nuodugniai išvardinami bendrieji ir specialieji studijų rezultatai. Taip pat svarbu, jog nusakoma, ką turi gebėti koleginių, o ką – universitetinių studijų absolventai: įsigilinus, juolab – pasikonsultavus, galima apsispręsti, kokios studijos domina labiau.
Yra ir, tarkime, dizaino studijų krypties aprašas. Jame apibrėžiama, jog dizainas – kūrybinis procesas, sprendžiantis socialines, kultūrines ir ekonomines problemas bei jungiantis kūrybiškumą ir technologijas, kurio rezultatas yra inovatyvus produktas ar paslauga, atitinkanti estetinius bei funkcinius vartotojų poreikius ir generuojanti pridėtinę vertę.
Toliau apraše lygiai taip pat detaliai ir nuodugniai pateikiama, ką turi mokėti ir gebėti šios studijų krypties koleginių ar universitetinių studijų absolventai.
Kodėl verta į tokius aprašus gilintis?
Visų pirma, tai tikslūs ir oficialūs būsimų studijų objektų aprašymai, galintys padėti kuo tiksliau įsivaizduoti būsimąjį darbą. Nes vis dar nutinka, kad mažiau žinantys kai kurias profesijas idealizuoja, prisikuria nerealių lūkesčių.
Štai tikras atvejis: svajojusi būti „gyvūnų daktare“ mergina įsivaizdavo, kad užteks šiek tiek pasimokyti aukštojoje mokykloje, mylėti gyvūnus – ir galės sau juos glostyti, skirti jiems „vaistukų“, na, blogiausiu atveju, pati tuos vaistukus suleisti – o visą kitą su gydymu, operacijomis susijusį darbą neva atliks kažkas kitas – gal kokie padėjėjai.
Kaip manote, kokia buvo jos reakcija išgirdus patyrusio veterinaro pasakojimą, su kokiais atvejais tenka kasdien susidurti gydant gyvūnus, ką privalo sugebėti šiandieninis veterinarinės medicinos gydytojas?
Šitai tiksliai nusako ir veterinarijos krypties studijų aprašas. Skyriuje „Bendrieji ir specialieji studijų rezultatai“ – aibė punktų, apibrėžiančių, ką turi gebėti baigusieji kolegines veterinarijos studijas, o ką – baigusieji universitetines studijas. Ir čia jau fantazijoms nebelieka vietos.
Iš viso Studijų kokybės vertinimo centro tinklalapyje rasime per 60 studijų krypčių aprašų, tad tai – ir proga pasigilinti, pasidairyti, kokios iš viso yra tos kryptys.
Svarbu suvokti: tai – ne studijų programos! Tai – studijų grupės pagal kryptis, ką ir apibrėžė mūsų pateiktas inžinerijos studijų aprašas, kuriame ir išvardintos galimos inžinerinių studijų kryptys.
Bet aprašai, jei į juos atidžiai įsiskaičius, suteikia bendrą tos rūšies studijų vaizdą ir aiškiai nusako kvalifikacijas. Galite vienoje vietoje palyginti, ką mokėsite, jei tokią kryptį studijuosite kolegijoje, ir ką – jei baigsite tos pačios krypties studijas universitete. Ar, jei iki šiol norėjote tapti, tarkime, filosofu, – aprašas visiškai aiškiai nusako, ko turėsite per tą laiką išmokti.
Tai proga pasitikrinti, ar taip įsivaizdavote savo galimą veiklą. Tai proga pamatyti, ko teks mokytis ir išmokti. Galų gale, tai – perspektyva, galinti virsti ateities tikslu.
Parengta pagal SKVC pateikiamą informaciją
