Jaunesnių klasių moksleivių ateityje laukia nemenki pokyčiai. Kai kurie jų šiandien jau kelia abejonių švietimo ekspertams. Štai numatoma, kad neišlaikęs matematikos ir lietuvių kalbos žinių patikrinimo dešimtokas 11 klasėje toliau mokytis nebegalės.
Švietimo ministerija tikina, kad tokiu atveju mokinys sulauks mokymosi pagalbos, planuojama mokiniui suteikti papildomus metus mokytis – tačiau jau girdėti kritikos balsų, esą šitokiu būdu norima padidinti profesinių mokyklų mokinių skaičių. Be to, būgštaujama, kad aukštesnėse klasėse dėl to veikiausiai sumažės berniukų – būtent jų pagrindinės mokyklos žinios būna prastesnės.
Tokių ir panašių abejonių dar išgirsime nemažai: pirmųjų permainų numatyta jau nuo 2024 m., tad laukia neabejotinai audringi metai.
Tačiau – besikeisiantiems būsimiesiems valstybiniams brandos egzaminams jau ruošiamasi. Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) parengė valstybinių brandos egzaminų užduočių aprašo projektą ir pateikė jį svarstyti švietimo bendruomenei.
Projekte pateikti lietuvių kalbos ir literatūros, tautinių mažumų gimtosios kalbos ir literatūros, pirmosios ir antrosios užsienio kalbos, matematikos, biologijos, chemijos, fizikos, informatikos, inžinerinių technologijų, istorijos, geografijos, ekonomikos ir verslumo, filosofijos tarpinių patikrinimų ir egzaminų užduoties aprašai.
Projekte apibrėžiama, koks bus dalykų tarpinių patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių pobūdis, vertinimo taškų suma, jų pasiskirstymas pagal pasiekimų lygius, atliktų užduočių vertinimas ir kiti mokinių pasiekimų patikrinimų aspektai.
Kas numatoma projekte?
Planuojama, kad valstybinio brandos egzamino įvertinimą sudarys dvi dalys: 60 balų už brandos egzaminą ir 40 balų už tarpinį patikrinimą. Privalomų ir privalomai pasirenkamų dalykų tarpiniuose patikrinimuose turės dalyvauti visi juos mokytis pasirinkę mokiniai, jie vyks III-IV gimnazijos klasėse.
Projekte numatyti du tarpiniai lietuvių kalbos ir literatūros patikrinimai: pirmasis skirtas kalbėjimui, antrasis – skaitymui, teksto supratimui ir literatūros bei kultūros pažinimui.
Bus vertinama, kaip mokinys dalyvauja įvairiose komunikavimo situacijose, klausosi ir kalba, atsižvelgdamas į situaciją, tikslą, adresatą; ar tinkamai vartoja kalbinės raiškos priemones, laikosi kalbos normų; kaip taiko klausymosi ir kalbėjimo strategijas.
Taip pat bus tikrinama, kaip mokinys aptaria skaitomą tekstą, analizuoja jį, interpretuoja, daro išvadas, remdamasis literatūros žiniomis, vertina skaitomo teksto turinį ir raišką.
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamine numatyta pateikti su rašymu susijusias užduotis: grožinio teksto interpretavimą ir probleminio klausimo pateikto grožinio teksto pagrindu svarstymą, remiantis kultūrine patirtimi.
Bus vertinama, kaip mokinys geba kurti tekstus atsižvelgiant į rašymo tikslą, adresatą ir komunikavimo situaciją, ar kuriamas tekstas yra tinkamos struktūros, ar rašoma taisyklinga ir stilinga kalba.
Matematikos pirmojo ir antrojo tarpinio patikrinimo užduotys bus sudarytos iš dviejų dalių. Pirmojoje dalyje reikės atlikti uždarojo tipo uždavinius ir atsakyti į kelių tipų klausimus: pasirenkamojo atsakymo su vienu teisingu atsakymu, pasiūlytų atsakymų porų susiejimo, eiliškumo nustatymo, objektų įkėlimo iš pateikto sąrašo, elementų pažymėjimo vizualizacijoje ir kt. Antrojoje dalyje bus pateikti trumpojo atsakymo uždaviniai ir klausimai.
Parengta pagal Nacionalinės švietimo agentūros informaciją
