Eglė Taraskevičiūtė egle.t@mokyklosfrontas.lt
 
Vyresnių klasių moksleiviams, ypač abiturientams, neretai iškyla klausimas, ką rinktis baigus mokyklą – universitetą ar kolegiją. Gandų gandelių apie abi mokymo įstaigas jaunuoliai jau seniai skaičių pametė, o teisybė ant kelio nesimėto, ją reikia atrasti patiems moksleiviams.

Kur gaunamas geresnis išsilavinimas, kas turi daugiau pranašumų, o kas trūkumų, kaip ir kodėl verta stoti? Atsakymas į šiuos ir kitus klausimus priklauso tik nuo paties abituriento poreikių bei galimybių. „Mokyklos Frontas“ nori, kad sprendimą rasti būtų kuo lengviau, todėl pateikiame informacijos tiek apie vieną, tiek apie kitą mokymo įstaigą.

Praktika ir teorija
 
Vienas iš labiausiai paplitusių gandų yra tas, kad universitetas suteikia daug teorinių žinių, tačiau duoda labai menką praktikos dalį, o kolegijose atvirkščiai – gaunamų žinių bagažas nėta toks gausus, tačiau praktinė studentų mokymo pusė yra kur kas toliau pažengusi. Tokias kalbas komentuoja Aistė Veverskytė, Kauno kolegijos viešųjų ryšių ir komunikacijų tarnybos specialistė.
 
„Moksleiviams geriausiai būtų rinktis ką studijuoti nepasikliaujant tiktai mados vėjais ir nuogirdomis. Optimalus variantas — pasirinkti tą studijų programą, kuri tinkamiausiai atskleistų jo talentą, polinkius ir būdo savybes, padėtų siekti paties nusistatytų tikslų. Jeigu žmogų vilioja mokslininko karjera, naujų mokslo žinių kūrimas, jam reikėtų rinktis universitetą. Kolegijos turėtų būti įdomios tiems moksleiviams, kurie artimiausiu metu nesieja savo ateities tik su moksline karjera, o baigę studijas nori greičiau sėkmingai pradėti dirbti“, - sako A.Veverskytė.

 

Kuo skiriasi?
 
Šiuo metu Lietuvoje yra dvidešimt du tiek valstybiniai, tiek privatūs universitetai ir šiek tiek daugiau kolegijų. Taigi koks esminis skirtumas tarp šių mokymo įstaigų? „Lietuvos aukštojo mokslo įstatymas įteisino dviejų tipų aukštąsias mokyklas: universitetus ir kolegijas. Kolegija yra aukštoji mokykla, kurios studijų programos yra paremtos aukštojo mokslo žiniomis, tačiau labiau orientuotos į praktinį mokymą, o ne į mokslo inovacijų kūrimą, kas yra universitetų misija“, - teigia A.Veverskytė.
 
„Kolegija nuo universiteto skiriasi tuo, kad joje studijų programų pagrindas yra praktinis mokymas, paremtas aukštojo mokslo žiniomis. Kolegijų studijų programos yra trumpesnės už universitetines, jose didesnis dėmesys koncentruojamas ne į akademines žinias, o į praktinį mokymą. Būsimieji specialistai mokomi aukštojo mokslo žiniomis naudotis konkrečioje darbo vietoje. Pvz., Kauno kolegijoje didelė dalis paskaitų vyksta realiose darbo vietose: įvairiose verslo organizacijose, įmonėse, mokyklose, teismuose, spaustuvėse ir pan. — priklausomai nuo studijų programos“, - skirtumus tarp kolegijų ir universitetų aiškina pašnekovė.

Pasikeitimai bakalauro laipsniui gauti
 
Nuo šių metų sausio 1 dienos, atsiradus naujovei kolegijų veikloje, kolegijos turės teisę išduoti profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį žymintį diplomą, kuris bus gaunamas sėkmingai baigus studijų programą. „Profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį žyminčius diplomus gali išduoti tik tos aukštosios mokyklos, kurių veiklą Studijų kokybės vertinimo centras įvertino teigiamai“, - sako A.Veverskytė.
 
Tokios, naujoves perėmusios aukštosios mokyklos pavyzdys - Kauno kolegija, kurios veiklą Studijų kokybės vertinimo centras įvertino palankiai dar 2005 metais. Todėl Kauno kolegijos studentams  nuo šiol bus išduodami aukštojo mokslo diplomai su įrašu apie suteiktą profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir profesinę kvalifikaciją.
 
Šiuo metu tokią teisę turi tik šešiolika Lietuvos kolegijų iš bene trijų dešimčių veikiančių valstybinių ir nevalstybinių tokio tipo aukštųjų mokyklų.
info: mokyklos frontas