Atlieku savo pilietinę pareigą ir šiuo informaciniu pranešimu dalinuosi su suinteresuotais asmenimis :)

Kaip jau supratot, aš gyva, sveika, o svarbiausia – laiminga!

Kelionė, kurios kalendorinė trukmė lygiai dvi paros praėjo neįtikėtinai skaldžiai. Sunkoka gal buvo kelionės pradžioje, vykstant autobusu į Varšuvą. Kadangi šalia sėdėjo augalotas lenkas, kuris miegodamas sugebėdavo įsėlinti į mano asmeninę erdvę rankų ar kojų pagalba. Bet tarptautinio konflikto išvengti pavyko, tik trūko miego.

Oro uoste, pasirodo, Emiratų oro linijos labai tiksliai tikrina bagažo svorį (nes aš naivai tikėjausi vietoj 30kg galėsianti turėti 32kg, na bent anksčiau pavykdavo). Užtat lietuviškas apsukrumas leido į rankinį bagažą po patikros susikrauti visus likusius viršsvorio daiktus (išgelbėjau savo knygas), tik lagamino rankenoms tai pasirodė per didelis iššūkis ir ši kelionė jam turbūt paskutinė :D

Tiesą sakė Kristina, kad iš Varšuvos emiratai skraidina ne pačius geriausius lėktuvus. Juose, Justino liūdesiui, nebuvo nei aukso dulkių maiste, nei deimantų ant sienų J Bet su pietumis gavom Naujosios Zelandijos vyno, kurio viso neįveikiau. Saugau save nuo dehidratacijos :D

Keista, kad Dubajaus oro uoste nėra nemokamo wifi (Lietuvoj net autobuso stotelės yra, tai kas čia „turtingesnis ištekliais?“). Bet užtat oro uoste yra dušai ir visai patogūs gultai. Jau prie laipinimo vartų į skrydį matėsi, kad kontingentą sudaro daugiausia australų grįžtančių į gimtąją žemę. Matėsi, nes jie visi tokie ryžoki arba blondinai ir kalba angliškai. Draugų dar nesusiradau jei ką.

Skrendant iš emyratų lėktuvas erdvesnis, ir dar !!!! sėdėjau viena per tris kėdes, tad laiminga 7h miegojau, o atsikelti pažadino tik maistas. Sugebėjau iš laimės net apsiseilėti.

Turim čia lėktuve visokių naujausių filmų, albumų ir laidų, bet kažkaip sunku susikaupti ir įsijausti juos žiūrėti. Aišku jei būtų buvęs „Zootrpolis“ tai būčiau ir du kartus žiūrėjus, bet nebuvo tad žiūrėjau „The big short“.

Savo „rezidencijoje“ paskaičiau The New York Times international ir Ilja Laurs knygą, pakalusiau audioknygų apie verslo eitketą Japonijoje. Žodžiu labai gerai praleistas laikas tobulėjimui :)

Taigi, iš 14h ilgojo skydžio 7h saldžiai pramiegotos, likusios tiesiog neprailgo. Na tiesą sakant šiuo metu dar liko 2,5h skrydžio, bet per lėktuvo langą jau matau RAUDONĄJĄ ŽEMĘ, tai nuobodu nebus. Tikiuosi pamatyti Urulu iš viršaus, žiūrėsim ar pavyks. Kad pasiektume Sidnėjų kirsim visą Australijos žemyną, o tai užtrunka net 4h (palyginimui Varšuva – Dubajus skrydis truko beveik 5h (perskrista Europa ir nedidelė dalis Azijos).

Pireš patenkant į šalį turim užpildyti „deklaraciją“ ką įsivežam draudžiamo. Prie punkto apie draudžiamus objetus (tokius kaip nelegali pornografija, ginklai) paminėti vaistai, tad drąsiai žymiu varnelę (ačiū Ievai, už pagalbą, mano širdis rami, žinodama, kad turiu antibiotikų, nes maža ką) Bučkis tau!

Kiti bučkiai keliauja Jovitai ir anksčiau minėtai komandai A, nes prie įsivežamų medinių daiktų irgi turiu dėti varnelę. Bet net ir be jūsų siuvenyrų ją dėčiau, juk atsivežu čia visus savo medinius bajerius :DDD

Jei šiek tiek rimčiau tai galiu truputį papasakot apie baimes kurios mane kamavo. Pirmasis didysis įtampos etapas buvo per trumpiau nei savaitę susikrauti daiktus, persikrastyti, sutvarkyti visus dokumentus, bankus, Tele2, išsiregistruoti, pasiruošti CV, kelionės dokumentus ir pananšiai. Succeeded.

Atsisėdus kovo 20d. 22.50 į autobusą, kas reiškė oficialią kelionės pradžią, tos dvi paros, nuoširdžiai, yra lengviausias šio nuotykio etapas. Jokių piniginių operacijų, rūpinimosi maistu ar daiktais. Parodai bilietą ir pasą – sėdi ir važiuoji ar skrendi. Tave aptarnauja, atneša šiltų drėgnų rankšluostėlių, duoda valgyt ir šypsosi. Tiesa, tik pajudėjus iš Lietuvos apėmė tokia baimė nes bandžiau į galvą VIENU METU sutalpinti ilgą skrydį, kaip aš nešioju CV į kavines, kaip ieškau namų, kaip tampau lagaminus, kaip reikės mokytis ir kaip baisu bankrutuot tokiam brangiam mieste. Didžiosiomis raidėmis paračiau tų žodžių junginį specialiai. Baisiausia, kaip supratau, bandyt VIENU METU į galvą sukišti visas blogiausias ir geriausias situacijas ir spėti kas įvyks ir kaip reikės elgtis. Bet taip elgtis mažų mažiausiai kvaila. Turbūt net Dievas dar nežino, kas manęs laukia, tai kam čia dar spėliot. Bus bėdų, tai vietoj ir spręsiu. Todėl po kokių 10 min panikos supratau, kad KELIONĖJE ŽENGIAM ŽINGSNIUS VIENĄ PO KITO, O NE VISUS IŠ KARTO. Čia gal kitais žodžiais pasakyta frazė „būti čia ir dabar“. Tikroji šito nuotykio kelionė bus ta „išgyvenk ir susikurk gyvenimą iš naujo Sidnėjuje“. Ten tikrai teks suktis ir stengtis. O dabar sėdžiu kaip sakiau laiminga, didelėmis akimis ir laukiu kokių iššūkių gyvenimas pames :)

Aš nuoširdžiai tikiuosi, kad skaitot šitą mano išpažintį su šypsena. Ir dar tikiuosi kad pagaliau pas jus atėjo pavasaris :)

Linkėjimai iš kito pasaulio krašto! Bandysiu nenukrist nuo žemės gaublio

Karolina

Daugiau informacijos apie studijų programas ir gyvenimą Australijoje galite rasti mūsų tinklalapyje (SPAUSTI ČIA).