Pristatome „Svajonių Australija“ vadovo Artūro Mickaus ir Australijoje mokslus kremtančio Ryčio Tarasevičiaus pokalbį apie studijas, pragyvenimą bei socialinę erdvę Australijoje.
– A.Mickus: Iš kur esi? Kiek Tau metų?
– R.Tarasevičius: Atvažiavau iš Utenos miesto, man 21. Prieš tai pusmetį gyvenau Vilniuje, po to dar tiek pat Edinburge.
– A.Mickus: Kodėl atvykai čia?
– R.Tarasevičius: Turbūt ieškojau to, kas man patinka. Ieškojimo metu labai sėkmingai atradau dalykus, kurie man nepatinka, dėl to ir mėčiausi, kol, pagaliau atradau Australiją.
– A.Mickus: Kaip atradai Australiją? Kodėl pasirinkai būtent šią šalį?
– R.Tarasevičius: Klausimas į kurį visuomet sunkiai randu atsakymą. Turbūt dauguma pagalvoja: kaip norėčiau būti Australijoje ar kitoje tolimoje šalyje...
Bet žmonės mano, kad neįmanoma to padaryti. Jeigu dabar gyvenu Lietuvoje, neturiu pinigų, kaip aš išvažiuosiu į Australiją?
Aš pats galvojau visiškai taip pat, ir man atrodo, Tavo puslapis buvo pirmasis, kurį atradau.
Pradėjęs skaityti apie tai ir supratau, kad tai nėra toks neįmanomas dalykas. Kadangi Edinburge buvau užsidirbęs šiek tiek pinigų, pamąsčiau: kodėl gi ne? Važiuoju į Australiją!
– A.Mickus: Tai, galima sakyti taip, kad mano tinklapis pastūmėjo Tave ir motyvavo atvažiuoti čia?
– R.Tarasevičius: Taip.
– A.Mickus: Kaip Tavo artimieji reagavo į tai, kai pasakei, jog išvažiuosi į Australiją? Tolimas kraštas, toli nuo artimųjų...
– R.Tarasevičius: Iš pradžių, suprantama, kad tėvai ir visi artimieji nepalaikė, nes tai nėra ta šalis iš kurios galėtum grįžti kas mėnesį, pamatyti juos. Bet kadangi aš buvau ganėtinai užsispyręs, turėjo su tuo susitaikyti galiausiai.
– A.Mickus: Ką studijuoji Australijoje?
– R.Tarasevičius: Studijuoju informacines technologijas „Academies Australasia“ koledže.
– A.Mickus: Kaip Tau sekasi? Kas Tau patinka/nepatinka?
– R.Tarasevičius: Patinka, kad tai nėra labai užkrautos studijos. Tai studijos, kuriose lieka laiko darbui ir laisvalaikiui.
O nepatinka? Nepatinka, galbūt tai, kad tai vis dėlto nėra universitetas, o žemesnio lygio studijos. Tačiau niekas nedraudžia vėliau eiti į universitetą.
– A.Mickus: Kas yra tavo grupiokai? Iš kur jie yra? Kur jūs leidžiate laiką su jais? Ar artimai bendraujate?
– R.Tarasevičius: Grupiokai yra iš viso pasaulio: nemažai azijiečių, nemažai iš Pietų Amerikos, du lietuviai, su kuriais, turbūt, daugiausiai ir bendraujame koledže. Visi tikrai labai malonūs žmonės, dėstytojai supratingi.
– A.Mickus: Ar yra tauta, kuri labiausiai patiko čia? Australija – visų tautų mišinys, ir (bent jau) man labiausiai patiko brazilai ir italai.
– R.Tarasevičius: Galėčiau pasakyti, kad aš labai susižavėjau visais azijiečiais, nes apie juos prieš tai mažai ką žinojau. Atvykęs čia pradėjau su jais bendrauti, sužinojau apie jų kultūrą. Jie tikrai turi ką papasakoti: pradedant kulinarija, baigiant visais papročiais.
– A.Mickus: Papasakok, kur gyveni? Ar toli nuo gyvenamosios vietos iki darbo ir studijų? Ar daug laiko sugaišti keliaudamas?
– R.Tarasevičius: Gyvenu Kambertauno rajone, dirbu praktiškai pačiame miesto centre, iki darbo užtrunku apie 20 minučių autobusu, o su dviračiu – apie 15 minučių.
– A.Mickus: Galima sakyti, kad viskas yra šalia...
– R.Tarasevičius: Taip, viskas yra šalia. Niekur nereikia valandų valandas laukti troleibuse ar kažkur kitur. Viskas labai greitai.
– A.Mickus: Kaip tau sekėsi įsikurti? Ar buvo kažkokių įdomių nuotykių? Ar kas Tave apgavo?
– R.Tarasevičius: Ne, manęs čia niekas neapgavo. Visi – malonūs žmonės. O įsikūrimas, aišku, iš pradžių buvo kiek sudėtingas. Vis dėlto toli nuo Lietuvos, viskas kitaip: teko perprasti australų sistemą, tad to streso buvo. Kai atvyksti, reikia darbą, būstą susirasti – nuveikti daug darbų, bet po to, įsikūrus, gyvenimas pagerėja.
Iš pradžių gyvenau pačiam miesto centre, aišku, teko dalintis kambariu, nes labai brangūs ten kambariai. Dabar persikėliau į nuosavą kambarį, šiek tiek laisviau.
– A.Mickus: Ar jautiesi čia emigrantu? Apskritai, kokie jausmai kyla būnant šioje šalyje?
– R.Tarasevičius: Labai man patinka Australija. Emigrantu aš nesijaučiu. Tikrai nesijaučia čia tokio dalyko, kad kiti australai bendrautų su tavimi, kaip su emigrantu. Visi stengiasi bendrauti kaip su savu žmogumi.
Australijoje patinka geras oras, pats miestas – Sidnėjus daug pramogų suteikia, tikrai neturiu, kuo skųstis.
– A.Mickus: Koks yra Tavo laisvalaikis?
– R.Tarasevičius: Esu toks žmogus, kuris nėra per didelis mėgėjas visokių klubų. Daugiau esu gamtos žmogus. Kiekvieną laisvą dieną, kurią gaunu, stengiuosi kažkur išvažiuoti, kažką naujo pamatyti (gamtos prasme). Stengiuosi kuo daugiau keliauti.
– A.Mickus: Ar daug bendrauji su australais? Kokie jie yra, lyginant su europiečiais, ar su tais pačiais anglais, iš kurių jie yra kilę?
– R.Tarasevičius: Australai – labai laisvi žmonės. Retai šneka apie kažką rimto, daug juokauja. Tarkime, mano darbe daugiausiai dirba australai, ir darbo diena praeina labai lengvai, nes visi juokauja. Tai būna lyg draugų susirinkimas.
Lyginant su lietuviais ir tais pačiais anglais... Sakyčiau, kad gal vis dėlto laimingesni žmonės gyvena čia. Gal tas oras lemia gerą žmonių nuotaiką.
– A.Mickus: Ar užtenka pinigų pragyvenimui? Užsimokėti už mokslus? Ar Tave paremia tėvai?
– R.Tarasevičius: Ne, iš tėvų aš kol kas neėmiau nė centro, nereikėjo. Dirbu apie 30 valandų. Suradau tokį aukso viduriuką tarp laisvo laiko ir darbo. Per tą laiką užsidirbu tiek, kiek man užtenka, ir dar lieka kitoms reikmėms.
Mokomės apie 20 valandų per savaitę – nemažai. Tačiau užtenka laiko sau.
– A.Mickus: Kokios būtų Tavo rekomendacijos žmonėms, kurie nori atvažiuoti į Australiją? Ar reikia kažkaip ypatingai pasiruošti?
– R.Tarasevičius: Nėra ko čia ruoštis, tiesiog reikia nusiteikti tam naujam gyvenimo etapui, pasiimti šortus ir lėkti (juokiasi). Nereikia per daug apie tai galvoti.
Aišku, kai būni Lietuvoje, tas žingsnis atrodo labai didelis, bet pagalvojus – nepasiseks, nepatiks kažkas – galima grįžti, nėra tai didelė labai problema.
Bet aš abejoju, kad kam nors nepatiks Australija. Nesutikau dar tokio žmogaus, kuriam nepatiktų.
– A.Mickus: Kokie Tavo tolimesni planai? Esi čia išbuvęs daugiau nei pusę metų, Tavo studijos trunka 2 metus, kas toliau? Ar galvoji apie tai?
– R.Tarasevičius: Tikrai apie tai galvoju. Iš vienos pusės – norėčiau pasilikti Australijoje, iš kitos – kartais būna tokių dienų, kai labai pasiilgstu šeimos, artimųjų, ir atrodo, kad norėčiau grįžti. Turiu dar pusantrų metų apsvarstymams, tai tikrai tą laiką aš laimingai čia atgyvensiu, o po to, kai ateis laikas, – sugalvosiu (juokiasi).
– A.Mickus: Kodėl rekomenduotum pasirinkti Australiją?
– R.Tarasevičius: Turbūt dėl tos pačios priežasties, dėl ko ir pats pasirinkau – tai yra šalis, kuri yra visai kitoje pusėje žemyno, viskas tikrai skirtinga. Tarkime, jeigu nuvyksi į kokią Europos šalį, labai daug dalykų yra vienodų, ta pati kultūra. Australijoje turėsi kitokią kultūrinę patirtį.
Čia jis atsako į tokius klausimus: kas lėmė apsisprendimą, kaip reagavo artimieji, kokias studijas pasirinko ir kaip jos sekasi, kaip leidžia laisvalaikį, bei daugelis kitų.
Svajonių Australija. Keliauk, Atrask, Patirk. Studijos, Darbas ir gyvenimas Australijoje. Daugiau informacijos ieškokite http://svajoniuaustralija.lt
