Kodėl mes bijome kitų žemynų?
Šiandienėje Lietuvoje gan dažnas susimąsto apie savo ateitį, kurios viziją sunku susidaryti. Ypač jaunimas savo ateitį Lietuvoje mato miglotą, it per rūką, su neaiškiom perspektyvom ir galimybėm. Ne paslaptis, jog daugelis jaunų žmonių renkasi imigranto duoną ir skleidžia sparnus į užsienį, dėl ganėtinai aiškių priežasčių. Tai nėra blogai, žmogus praplečia savo sąmonę, pamato, kaip yra kitur, ir jei nori visada gali grįžti namo. Tarp emigrantų yra nusistovėjusi tokia kaip ir taisyklė, bandyti tai kas populiariausia. Čia panašiai, kaip ir parduotuvėje perkant pieną, jei nežinai kokį pirkti, perki tokį kokį perka kitas, nes turbūt tas yra geras. Tačiau tik pabandęs kitas pieno rūšis gali atrasti daug kokybiškesnį ir sveikesnį gaminį. Ką noriu pasakyti tai, nebūtinai Anglija, Airija ir Norvegija turi būti tos šalys, apie kurias svarstote norėdami pagyventi svetur. Suprantama, jog šios šalys nėra tolimos, psichologiškai lengviau jose būti, nes namai arčiau, 50% draugų jau ten yra buvę, pažįstami priims pagyventi, pasitiks oro uoste ir t.t. Bet kodėl mes bijome keliauti toliau? Į kitą žemyną dažnai žiurime, kaip į kitą planetą. Taip tikrai nėra! Kartais man tiesiog norėtųsi visus papurtyti ir sušaukti: Eeeeei nubuskit, išsivaduokit iš įsivaizduojamų rėmų, bandykit, keliaukit, ženkit toli kiek tik galite, ieškokit, gyvenkit galų gale. Ko bijoti? Kilometrų? Vandenyno? Brangių bilietų? Eik ten kur nori eiti, o ne ten kur eina banda. Dažnai mes labai kažko norime, bet mums tiesiog trūksta motyvacijos, todėl mieliau liekame savo komforto zonoj, nusipieštame kvadrate iš kurio negalime ištrūkti. Neseniai internete perskaičiau labai taiklią mintį, kuria pasidalinsiu. Įsivaizduokite žmogų, kuris labai nori į tualetą. Tai labiausiai motyvuoto žmogaus pavyzdys. Sunkiai galima įsivaizduoti kliūtis, kurios jam būtų neįveikiamos. Sutikite, kad juokinga būtų išgirsti tokio tipo atsikalbinėjimus:
Aš apsisiusiojau todėl, kad:
– neturėjau laiko nueiti į tualetą,
– aš buvau labai pavargęs,
– nebuvau tikras ir praradau viltį, kad spėsiu dabėgti,
– aš neturiu tiek kompetencijos (kvalifikacijos), kad sugebėčiau tai padaryti,
– aš jau penkis kartus apsisiusiojau, man niekada nepavyks dabėgti,
– šis užsiėmimas aiškiai ne man,
– aš pasibeldžiau į tualeto duris, bet man niekas neatidarė,
– aš nesugebu savęs motyvuoti šiai veiklai,
– man buvo depresija,
– aš neturiu pinigų, aš negaliu sau to leisti,
– nusprendžiau, kad padarysiu tai rytoj…
Moralas: nori pasiekti tikslą – judėk link jo, tartum bėgtum į tualetą …
Kodėl Australija?
Australija viena stipriausią ekonomiką turinčių valstybių. Čia taip pat, kaip Anglijoje galima rasti darbą, yra ne vienas didmiestis galintis pasiūlyti įvairias perspektyvas tiek kalbant apie studijas, tiek apie verslą ar darbą. Čia ne Norvegija, todėl susikalbėti problemų nebus, čia visi kalba angliškai. O jei ir nekalbate gerai, yra galimybė studijuoti anglų kalbą, tuo pačiu metu dirbant ir kalbos žinias lavinant praktiškai. Anglų kalbos lygis neabejotinai pagerės atvykus čia. Universitetų ir koledžų kokybė pripažįstama visame pasaulyje, galimybių daug daugiau negu bet kurioje kitoje šalyje, nes Australija yra jauna ir vis dar auganti šalis. Nežinau ar daugelis žino šį faktą, bet jau seniai yra įrodyta, jog klimatas ir saulė daro didžiulį poveikį žmogaus organizmui, gyvenimo trukmei, o saulėje gaunamas vitaminas D suteikia laimės pojūtį. Ne veltui Australijos žmonės pripažįstami vieni iš laimingiausių pasaulyje. Gamta…. gamta čia stulbinanti. Manau visi, kas nors kartą yra žiūrėję kokią nors laidą apie gamtą, žino kad Australijos gamta tiesiog stulbinanti. Gyvūnija čia kitokia, ir mums neįprasta. Papūgos, krokodilai, kengūros, koalos, banginiai. Visa tai nėra tik paveiksliukai enciklopedijoje, tai realūs ir visiškai lengvai pasiekiami dalykai. Nežinau ar čia nuo senų laikų išlikęs tas požiūris, nuo įsisenėjusio sunkesnio gyvenimo, bet mes kažkodėl pratę mąstyti, kad viskas gyvenime yra sunkiai pasiekiama, per vargus, kančias.. ne taip nėra. Gyvenimas gali būti geresnis, tiesiog reikia bandyti tokio gyvenimo siekti.
Iššūkiai
Žinoma, visi esame žmonės, todėl kažkokį jaudulį vis tiek jaučiame prieš žengiant svarbius gyvenimo žingsnius. Taip pat ir aš prieš studijas Australijoje, susimąstydavau kaip čia viskas bus, kaip reikės rasti darbą, kiek uždirbsiu, kur gyvensiu ir pan. Mano patarimas, turėti kruopštų planą, ir pradėti viskuo domėtis ne atvykus į šalį, o kur kas anksčiau. Susižinoti žinomus tinklalapius per kur ieškoti darbo, bei buto nuomai, pasidomėti rajonais, pasižiūrėti kurioje vietoje bus jūsų universitetas/koledžas. Pasidomėti valandiniu atlyginimu. Kuo daugiau komunikuoti su svajoniuaustralija.lt agentūra, kuri mielai padės, suteiks informacijos. Taip pat turite atminti, jog agentūra atveria jums duris į šalį, padeda žengti pirmuosius žingsnius, pataria, tačiau sprendimus turite priimti patys, ir pvz. ieškant darbo ar būsto turite imtis veiksmų ir jūs, savo iniciatyva.
Butas
Didžiausias iššūkis tik atvykus, kiek dabar pamenu, mums su drauge Greta, buvo būsto paieškos. Pradžiai daugelis kelioms savaitėms apsistoja hosteliuose už $20/$30 parai (Sidnėjuje). Mums pasisekė, nes trumpam galėjome pagyventi draugiškų lietuvaičių bute. Atsigavę po skrydžio, nieko nelaukę pradėjome dairytis skelbimų, kurių buvo daug. Pastebėjimas -jei butas įtartinai pigus, o nuotraukos stulbinančiai geros – kažkas ne taip. Dažnai tokiuose butuose gyvendavo tuzinas susigrūdusių azijiečių. Dažnai jie mėgsta dviejų kambarių butus paversti aštuonių kambarių „rūmais“ įrengdami ten mažas erdves iš fanierų ar lentų. Tad buto geriau dairytis vidutinėmis kainomis. Normali kaina yra $160-$200 žmogui, kas savaite. Užstatas dažniausiai būna 2 arba 4 savaičių nuoma. Kaina dažnai priklauso ir nuo rajono, atokesniuose galima surasti labai gerų variantų, prabangių, su nuosavu baseinu ar džiakuzi, tačiau traukinyje važiuojant į paskaitas gali tekti praleisti apie valandą ar ilgiau. Pačiame centre kaina didesnė, taip pat prie paplūdimių, pvz prie Bondi beach. Žinoma pasitaiko ir išimčių. Iš pradžių gyvenome netoli homoseksualų rajono, naktinį gyvenimą mėgstančių žmonių, triukšmingame kvartale, keturių aukštų name. Sąlygos buvo normalios, tačiau ne įspūdingos. Vonia dalindavomės su dar dvejais kambariais. Dabar gyvename dviejų aukštų bute, pėsčiomis galima nueiti iki centro, turime nuosavą dušą, didžiulę svetainę, super buto šeimininką, kuris yra jogos mokytojas- sąlygos gal keturis kartus geresnės negu prieš tai buvusiame bute, o kaina tik 10 dolerių brangesnė. Tad daug kas priklauso ir nuo sėkmės.
Darbas
Susiradus butą piniginė dažnai suplonėja, ir gali pradėti imti nerimas. Todėl daugelis puola skubiai ieškotis darbo. Neišsigąskite, taip būna visiems. Susiradę darbą atidirbsite išleistus pinigus labai greitai, todėl nėra ko pergyventi. Tereikia kantrybės ir psichologiškos stiprybės, reikia suprasti, kad viskas bus gerai. Darbo paieškos ilgai netrunka. Lietuvių merginoms darbus sekasi surasti gana greitai, matyt lietuviškas žavesys daro savo. Vaikinams sekasi ne ką blogiau, jei mėgstate sunkesnius darbus problemų iš vis nebus. Šiaip europietiškus veidus čia mėgsta, todėl paslaugų sferoje darbą rasti nėra sunku. Pasirūpinkite Cv rašimu dar Leituvoje- sutaupysite laiko. Apie patirtį galima ir šiek tiek pameluoti. Būkime drąsūs. Minimalus atlyginimas Sidnėjuje yra $17 per valandą. Už tokį atlyginimą, tai paprastų paprasčiausi darbai. Dažnai lietuviai (įskaitant ir mus) per savaitę uždirba nuo 400 iki 800 ir daugiau dolerių. Grubiai skaičiuojant ir gyvenant geromis sąlygomis $200 per savaitę žmogus išsileidžia ant nuomos su mokesčiais, $40 ant transporto, $100 ant maisto. Susitaupyti mokslams ar laisvalaikiui tikrai įmanoma.
Studijų , darbo ir laisvalaikio derinimas
Jei atvykstate studijuoti, geriau atvykti bent mėnesiu anksčiau prieš studijas, kad spėtumėte šiek tiek nusisėdėti. Dažnai studentams yra suteikiamos galimybės suderinti studijas su darbu, visi supranta, jog studentai nori dirbti. Darbdaviai taip pat supratingi. Galite pasirinkti net gi studijų laiką, dieną arba vakarą. Laisvės tikrai pakankamai, todėl problemų dėl studijų ir darbo suderinamumo nekyla. Jei turite ilgalaikių planų Australijoje, po studijų norėtumėte čia pasilikti, galima rasti variantų. Dabartinės vizų sąlygos nėra labai griežtos, galite pasikonsultuoti su svajoniuaustralija.lt agentūra. Šiaip ar taip studijų sertifikatas, ar diplomas palengvina ateities kelius. Šie popieriai čia turi galios, jie gali padėti jums susirasti ateities darbą ir gal net atrakins duris į naują vizą. Patarimas, studijuojant ir dirbant laikas bėga greitai, ypač tokiame didmiestyje, kaip Sidnėjus. Nesėdėkite namuose, išnaudokite day off‘us, nuvažiuokite prie jūros arba į kalnus, susitikite su naujais pažįstamais, tokia veikla prapūs smegenis ir padės atsipalaiduoti, taip pat nuramins mintis jei ilgėsitės gimtinės. Domėkitės vykstančiais renginiais, planuokitės keliones, eikite į muziejus, čia pamatyti tikrai yra ką! Prieš porą mėnesių, su keletu žmonių pasiplanavome kelionę po pietinę Australiją, patikėkite, buvo nuostabu. Dar iki dabar gyvename įspūdžiais. Šį savaitgalį plauksime žiūrėti banginių, vėl kažkas naujo. Išnaudokite ir jūs savo laisvą laiką.
Kodėl mes bijome? Kas blogiausio gali nutikti? Atsikratykime baimių, nes baimė tai tik mūsų susikurtos mintys, trukdančios daryti tai ko iš tikro norime. Atverkime pasauliui duris, atverkime duris Australijai. Ši šalis verta jūsų svajonių.
Žilvinas Juozėnas
