Ingos Trumpickaitės asmeninio archyvo nuotr.
– Kodėl atvykai į Australiją?
– Labai ilgą laiką manyje liepsnojo noras pamatyti pasaulį. Svarsčiau apie savanorystę Indijoje, Afrikoje arba Malaizijoje. Ilgai naršydama internetiniuose forumuose, tinklaraščiuose ir skaitydama įvairiausią informaciją bei atsiliepimus visai netikėtai atradau pasiūlymą: „Studijuok, dirbk, atostogauk Australijoje“.
Skambėjo nerealiai, sakyčiau, svajokliškai... O kai paskaičiau apie galimybes ir tai, kas manęs ten lauks – vienareikšmiškai supratau, kad tai yra tai, ko man reikia „čia ir dabar“. Kitą dieną savo trumpą gyvenimo istoriją bei preliminarius klausimus nusiunčiau elektroniniu paštu „Svajonių Australija“ Artūrui Mickui, jau gyvenančiam Australijoje, Sidnėjuje.
Nepraėjus nė parai gavau visus man reikalingus atsakymus, informaciją – viską, ką man reikėtų padaryti, norint atvykti į „Kengūrų šalį“. Taip ir atsidūriau čia (juokiasi).
– Kokia buvo šeimos ir draugų reakcija, pareiškus, jog išvyksti į tokią tolimą šalį?
– Pamenu, jog niekas iš draugų pradžioje manimi nepatikėjo, kai pasakiau, kad ketinu vykti į Australiją (juokiasi). Tėvams tai buvo neįtikėtinas pareiškimas, nes niekas iš mūsų giminės ar pažįstamų nėra buvęs šioje pasaulio dalyje.
Visiems tai atrodė taip tolima ir nepažįstama... Apie Australiją visi žinojo tik tiek, kad čia buvo kuriamas serialas „Be namų negerai“ (juokiasi).
Žinoma, kai pasakiau, kad jau įstojau į koledžą, gavau vizą ir perku lėktuvo bilietus, visiems teko patikėti tuo faktu – kad tikrai išvykstu. Tėvams, žinoma, buvo labai baisu, todėl, kad jie nežinojo, kur mane išleidžia.
Tačiau kai suteikiau visą informaciją, kurią pati turėjau, jiems šiek tiek atlėgo, na ir palinkėjo man sėkmės. O kas jiems beliko!.. (juokiasi)
– Kokia buvo tavo pati pradžia Australijoje? Ar sunkiai susiradai darbą?
– Pati pirma diena paliko didžiulį įspūdį – geras oras, malonūs žmonės ir puiki nuotaika. Atvykusi apsigyvenau viename žinomų pajūrio rajonų Bondi. Iki miesto keliauti traukiniu bei autobusu – užtrunka apie 45 minutes.
Po savaitės prasidėjo mano anglų kalbos studijos, o po keleto savaičių susiradau ir savo pirmąjį darbą. Gavau padavėjos bei šefo padėjėjos pareigas, o neilgai trukus man pasiūlė barmenės darbą.
Tikrai nepasakyčiau, kad buvo labai sunku susirasti darbą. Jeigu tikrai ieškai, patį paprasčiausią darbą gali susirasti per kelias dienas.
– Papasakok šiek tiek apie savo studijas: ką studijuoji? Kaip sekasi mokytis?
– Studijuoju turizmą. Man tikrai labai patinka šios studijos, kadangi pati mėgstu keliauti, domiuosi kitomis kultūromis, kalbiniais papročiais... Pasaulis yra toks įvairialypis, ir jį norėtųsi pažinti visą tiek, kiek žmogus gali pažinti per savo gyvenimą.
Ingos Trumpickaitės asmeninio archyvo nuotr.
Studijos suteikia prieigą domėtis kitomis kultūromis. Be to, mes viso savo studijų laiko nepraleidžiame užsidarę klasėje, o daug keliaujame: leidžiamės į kruizines keliones, tyrinėjame Australijos gamtą.
Labiausiai įsiminė kelionė į Alis Springsą. Vykome pamatyti Uluru (didžiausio akmens, esančio dykumoje). Įspūdžiai, nuotykiai bei potyriai nenupasakojami ir nemanau, kad taip gerai perteikiami nuotraukose.
– Kur dar teko pabuvoti Australijoje?
– Iškart po šios kelionės į Alis Springsą pas mane pirmą kartą į Australiją atvyko mano draugas. Po keleto dienų jam dar dorai nespėjus apšilti kojų Sidnėjuje, 6 lietuvių grupelė pakėlėme sparnus į Melburną.
Kadangi buvome išsinuomoję automobilį, per 4 dienas aplankėme ir pamatėme tikrai labai daug. Pirmą dieną susipažinome su Melburno miesto centru, aplankėme Kildos paplūdimį, garsėjantį mažais spalvotais nameliais. Vakare patraukėme į Filipo salą stebėti mažųjų pingviniukų migracijos.
Tai buvo nenupasakojamas gamtos reiškinys... Vos nusileidus saulei pingvinai pradeda eiti į krantą, juos bangos bloškia atgal, tačiau keli tūkstančiai ryžtingai nusiteikusių pingviniukų susiranda sau nakvynės vietą kopose. Ir taip kiekvieną dieną.
Taip pat turėjau ir daug vienos dienos išvykų po valstiją, kurioje gyvenu: Niukaslas – su nuostabiu saulėlydžiu Anos ir Džarviso įlankų dykumose – kur baltas smėliukas ir žydras jūros vanduo, Palmo paplūdimys – kuriame dar iki šių dienų kiekvieną trečiadienį filmuojamas serialas „Be namų negerai“.
– Kaip jautiesi šioje šalyje?
Šeima ir draugai, su kuriais nuolatos susisiekiame internetu, yra pastebėję, kad jie niekuomet manęs dar nėra matę tokios laimingos ir besišypsančios. Visus metus, nuoširdžiai kalbant, džiaugiuosi kiekviena diena.
Žinoma, kaip ir visiems, būna sėkmingų ir nesėkmingų akimirkų. Tačiau esu pozityvus žmogus, stengiuosi į viską žiūrėti šviesiai.
– Su kuo daugiausiai bendrauji, praleidi didžiąją dalį laisvalaikio?
– Iš tiesų, bendrauju su daugybe labai įvairių kultūrų, tautybių žmonių. Mano koledže visi yra iš skirtingų pasaulio šalių: brazilai, tailandiečiai, indoneziečiai, vokiečiai, italai, graikai...
Taip pat turiu keletą draugų iš Lietuvos. Be to, kadangi dirbu darbe, kur dauguma darbuotojų – vietiniai australai, tai galiu teigti, jog mano socialinė erdvė – labai įvairialypė.
– Koks Tavo laisvalaikis?
– Jeigu tik esu susitaupiusi šiek tiek pinigų, vienareikšmiškai – keliauju. Susisiekimas Australijoje puikiai išvystytas, todėl labai paprasta susiplanuoti kelionę.
Žinoma, vakarėlių čia – labai daug... (juokiasi) Kartais tenką jų atsisakyti, nes patys australai kiekvieną laisvą dieną vakaroja.
Kadangi mėgstu fotografiją, tai kartais paprasčiausiai išeinu į miestą su fotoaparatu rankose ir improvizuoju.
Ingos Trumpickaitės asmeninio archyvo nuotr
– Ar užtenka pinigų pragyvenimui? O gal tave remia tėvai?
– Niekas manęs tikrai neremia. Dirbu apie 20 valandų per savaitę. Kadangi mano studijos vyksta tokiu ritmu: 9 savaites studijuoju, tada turiu 3 savaites atostogų. Ir taip ištisus metus, išskyrus vasaros atostogas, kurios trunka beveik 2 mėnesius.
Taigi, per tas vasaros atostogas stengiuosi susitaupyti pinigų studijoms, o kai tenka dirbti ir studijuoti – pilnai užsidirbu pragyvenimui ir kasdienėms reikmėms: nuomai, transportui, pramogoms, kelionėms...
Apskritai, vertinant tai, kiek aš, dirbdama ir studijuodama, susitaupiau ir apkeliavau per pastaruosius metus yra neįtikėtina. Gyvenu labai gerai.
– Ar pati pasikeitei per pastaruosius metus Australijoje? Metai Australijoje – daug ar mažai?
– Viena vertus, laikas prabėgo labai gretai. Rodos, tik prieš mėnesį čia atvažiavau... Kita vertus, nemažai spėjau nuveikti: pabaigiau anglų kalbos studijas, greitu metu įgysiu jau 3 turizmo sertifikatą.
Metai Australijoje mane tikrai pakeitė. Tą vėlgi pastebi draugai. Jie sako, kad esu laisvesnė, labiau atsipalaidavusi.
Jei kyla klausimų apie studijas Australijoje, drąsiai klauskite forume, skiltyje „Studijos Australijoje“ – http://www.kurstoti.lt/rubrika/112, taip pat skaitykite musų puslapį ir sekite naujienas – http://svajoniuaustralija.lt.
