Pergalę atnešė stebuklingi batai
„Apie laimėjimą net nesvajojau,“ – džiaugėsi Eimantas, skelbimą apie Kauno kolegijos organizuojamą kūrybinį konkursą atsitiktinai radęs internete, benaršydamas socialiniame tinkle „Facebook“. Konkurso dalyviams reikėjo pasiūlyti idėją, kuri palengvintų studentiško gyvenimo kasdienybę – padėtų ankstų rytą keliantis į paskaitas, gaminant ar valgant studentiškus pietus, važiuojant transporto priemone ir kitose gyvenimo situacijose. Dalyviai siūlomą sumanymą galėjo nupiešti, fotografuoti ar tiesiog aprašyti.
Eimantui pergalę konkurse atnešė mintis sukonstruoti stebuklingus batus su grotuvu, į kuriuos būtų galima įkišti USB atmintinę ir einant klausytis muzikos. Vaikinas pasakoja, kad mintis šovė visai atsitiktinai, moksleivis ilgai galvos nelaužęs ir nupiešęs kuo skubiau nusiuntė konkurso organizatoriams. Anot jo, batai, iš kurių sklinda muzika, gali praversti ne tik studentams – apniukusį rytą smagią muziką transliuojantis apavas pakeltų nuotaiką visiems juos avintiems žmonėms.
„Ši idėja pasirodė labiausiai verta pergalės – paprasta, bet kartu išradinga,“ – teigia Kauno kolegijos Viešųjų ryšių ir marketingo tarnybos vedėja Dalia Ilevičienė, vadovavusi konkurso vertinimo komisijai. Nors Eimanto sumanymas nebuvo unikalus – eksperimentiniai batų prototipai, kuriuose įmontuotas grotuvas, transliuojantis iš CD diskų, rinkai siūlyti dar 2007 metais, tačiau konkurso organizatoriai pastebėjo, kad moksleivis sumanė pritaikyti naująsias technologijas. D. Ilevičienės manymu, šiame informacijos amžiuje itin sudėtinga atrasti kažką visiškai originalaus, nes technologinis progresas – žaibiškas. „Vis dėlto tiek konkurso dalyvius, tiek ir savo studentus raginame keisti, tobulinti esamus dalykus, detales. Tik iš pradžių atrodo, kad tai smulkmenos, paprastai pokyčiai prasideda nuo nedidelių dalykų. Būtent iš to susideda visas mūsų gyvenimas“. Anot D.Ilevičienės, Kauno kolegijos motto – šiuolaikiškos ir praktiškos studijos, todėl aukštoji mokykla skatina jaunus žmones atrasti paprastus, tačiau neprastus sprendimus, ypač naudingus kasdieniame gyvenime. „Stengiamės skatinti studentų kūrybiškumą, nes būtent ši savybė labiausiai praverčia generuojant naujas idėjas. Tai labai svarbu tokiu laikmečiu, kai žmogus negali ramiai laukti, o turi nuolat tobulėti ir darbo rinkai siūlyti kažką nauja“.
Konkurse – beveik pusšimtis idėjų
Eimanto sumanymas buvo atrinktas iš 46 konkursantų idėjų. Komisija pripažįsta, kad išskirti nugalėtoją buvo labai sunku. Juolab, kad konkurso dalyviai – asmenys nuo 14 metų – siūlė patobulinti pačias įvairias gyvenimo sritis – nuo žmonių aprangos, interjero iki mitybos, įpročių, bendravimo.
„Išrask. Laimėk. Keliauk“ konkurso dalyviai studentišką gyvenimą siūlė patobulinti įvairiais būdais. Pavyzdžiui, rytą studentams praplėšti akis padėtų žadintuvas- kutentuvas, kuris nuskambėjęs plunksnelėmis brauktų per miegančiojo padus. Arba miegalių pažadintų kavos aromatas – nustatytu laikų jis padvelktų iš oro gaivinimo aparato.
Viena konkursantė pasiūlė idėją, kaip apsisaugoti nuo nemalonių kvapų viešajame transporte, kuriuo dažnai keliauja studentai. Pagelbėti gali tiesiog kaukė- respiratorius. Kitas pasiūlymas – apie nesaikingą vakarienę ir persivalgymo pavojų įspėjantis diržas, padidėjus liemens apimčiai jis staiga pradėtų pypsėti. Per iškilmingas ceremonijas merginoms praverstų aukštakulniai bateliai su nuimamais kulnais, o atvykus į prabangią kavinę, kuri reikalauja tinkamo aprangos kodo ir bet kaip apsirengusiųjų neįleidžia, vaikinams būtų išduodami vienkartiniai švarkai. Labai patogu – dėmėtu drabužiu po vakarienės būtų galima tiesiog atsikratyti. Išsiblaškiusiems studentams, kurie užmiršta, kur pasidėjo savo daiktus galėtų pagelbėti speciali sistema – visi daiktai būtų sužymėti lipdukais, veikiančiais GPS principu. Kompiuterio ar mobiliojo ekrane žmogus galėtų sekti savo daiktų buvimo vietą.
Sėkme nepatikėjo net mama
Kurį laiką Eimantas dalyvavimą konkurse buvo primiršęs. Išvydęs skelbimą, kad tapo konkurso nugalėtoju, moksleivis negalėjo patikėti savo sėkme. Vaikinas sakė skaitęs net keletą kartų. „Po kiek laiko gavau organizatorių atsakymą, tai nebeiškenčiau ir pasigyriau mamai,“. O ši ėmė ir nepatikėjo! „Mama pamanė, kad čia netikras interneto žaidimas, galbūt tai žmonių vilionės ir apgaulė,“ – pasakojo Eimantas. Tačiau kai kitą rytą sulaukė organizatorių skambučio, po pašnekesio mama nuomonę pakeitė. „Na, sunku buvo patikėti, kad pasisekė Eimantui, juk jis paprastas vaikas, ypatinguose konkursuose nedalyvauja. Šiaip jis labai judrus ir geras, tačiau prie mokslų nėra labai linkęs,“ – taip Eimantą charakterizavo mama Ingrida, pasakodama apie sūnų ir jo pomėgius.
Vis dėlto apsilankymas Londone ir šio miesto mokslo muziejuje Eimantui paliko didžiulį įspūdį. Pasirodė, kad ne taip paprasta apžiūrėti ekspozicijas, kurios išdėstytos 7 aukštų pastate. Gamtos mokslus – biologiją, chemiją – mokykloje labiausiai mėgstantis vaikinas ypač domėjosi tais eksponatais, kurie susiję su planetomis, žvaigždynais, kosmosu. Anot Eimanto, ne mažiau įdomūs pasirodė Londone esančiame Mokslo muziejuje rodyti eksperimentai. Čia demonstruoti šviesos, sprogimų, magnetinių ryšių bandymai. Moksleivis itin džiaugėsi ir kitais kelionėje patirtais nuotykiais: jis pirmą kartą gyvenime skrido lėktuvu, lankėsi Bekingemo rūmuose, apžiūrėjo garsenybių kopijas Madam Tiuso vaškinių figūrų muziejuje. Kariniais dalykais besidominčiam vaikinui į atmintį įsirėžė Britų garbės sargyba ir paradas. „Užaugęs norėčiau savo gyvenimą susieti su karine veikla arba policija,“ – sako vaikinas, nuo dešimties metų lankantis Jaunųjų šaulių kuopą. „Bet čia tik svajonės,“ – mintis apie ateitį pabaigia Eimantas, tarsi kuklindamasis svajoti drąsiau. Vis dėlto Eimanto pavyzdys parodo – sėkmė nusišypso ir nesitikinčiam. Tereikia nebijoti bandyti.
Aistė Veverskytė, Kauno kolegijos leidinys "Siena"
