Šiandien paskutiniai abiturientai laikė anglų kalbos egzaminą (kalbėjimo dalį). Dabar jų lauks kitas žingsnis – lietuvių kalbos ir literatūros išbandymas (rašinys), kurį teks įveikti jau šį pirmadienį. Tai vienintelis privalomas egzaminas visiems abiturientams, ir dalis jų jaudinasi dėl savo gebėjimų, o dar labiau – dėl temų, kurios jiems klius šiemet.
Per likusias kelias dienas jau rašymo įgūdžių nebepagerinsi, tačiau ką dar galima nuveikti iki likusio egzamino ir kaip jam nusiteikti? Pagaliau – ką daryti gavus „nemielą“ temą ir kaip ją „įveikti“? Kalbėjome su lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkiene, ruošiančia abiturientus egzaminui Klaipėdos Vydūno gimnazijoje.
Paskutiniai darbai prieš egzaminą
Likus trims dienoms iki egzamino, turbūt niekas jau nepatartų karštligiškai „kamšyti spragas“ – skaityti neperskaitytus kūrinius ar mokytis gramatikos. Tačiau ką abiturientas dar gali spėti nuveikti? Kas lems jo tinkamą nusiteikimą egzaminui?
„Paskutinėmis dienomis visų pirma neturėtų būti desperatiškų bandymų išmokti tai, ko mokinys nespėjo/nenorėjo per 12 metų. Jeigu būtų įmanoma – tai kam tada toks ilgas laikas mokykloje? Todėl reikėtų stengtis tų dienų intensyvų kartojimosi procesą būtinai derinti su kiekvienam tinkančiomis poilsio ir streso valdymo formomis: sportu, pasivaikščiojimu gamtoje, bendravimu su draugais ar artimaisiais (kas kam labiausiai tinka). Ir būtinai miegas“, – patarė Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė.
Pasak mokytojos, tik pailsėjęs žmogus geba produktyviai dirbti, spręsti problemas ir racionaliai mąstyti – ir čia nepriklausomai nuo to, kiek žinių gebėjo įsiminti. „Todėl 8+8+8 yra pati tinkamiausia formulė paskutinėmis dienomis (8 valandos darbo, 8 poilsio, bendravimo ir 8 miego)“, – sakė L.Bručkienė.
Samprotavimo ar literatūrinis rašinys?
Dažniausiai abiturientai eidami į egzaminą žino, kokį rašinį norėtų rašyti – samprotavimo ar literatūrinį. Samprotavimo stiliaus rašinius dažniau renkasi tie abiturientai, kurie geriau atsiskleidžia atlikdami kūrybiškumo reikalaujančias užduotis, kuriuos mokslinis literatūrinio rašinio stilius varžo. Tuo tarpu literatūrinius rašinius dažniau rašo tie, kurie kaip tik, labiau mėgsta tikslumą arba kaip dažnai sakoma nemėgsta „pilstyti iš tuščio į kiaurą“.
Nėra „geresnio“ ar „blogesnio“ varianto, kai kalbame, kokį rašinį pasirinkti (samprotavimo ar literatūrinį), tačiau yra „geresnis“ arba „blogesnis“ rašinio stilius būtent man.
Tačiau atėjus į egzaminą, kartais taip atsitinka, kad pasirinktoje "kategorijoje" temos "ne mano". Kaip elgtis abiturientui – suktis iš padėties samprotavimo rašinyje (jeigu būtent jame geriau atsiskleidžia moksleivio gebėjimai), nors ir "nemieloje" temoje? Ar bandyti rašyti "ne savo stiliaus" rašinį?
„Universalaus atsakymo nėra – viskas priklauso nuo to, kiek žinių ir įgūdžių mokinys turi rašyti vienus ir kitus rašinius. Nes rašiniai skiriasi ne tik temomis: yra kitokia struktūra, funkcinis stilius, visai kiti aspektai turi tapti darbo ašimi, žodžiu, iš esmės skiriasi ir turinys, ir forma. Jeigu nėra bandyti abu variantai arba vienas iš jų buvo nesėkmingas ir todėl vėliau netobulintas, siūlyčiau stresinėje situacijoje radikaliai neeksperimentuoti, nesiblaškyti ir koncentruotis ties tuo, kuriam skirta daugiau dėmesio. Tokių bandymų eiti nepažintu keliu būna nemažai, deja, kiek teko pastebėti, dažniausiai nusukama į sunkiai išbrendamus šunkelius, pasiklystama ir tada problemų kyla ne tik abiturientui, bet ir vertintojui – o kaip traktuoti tokį neaiškios kilmės hibridą... Čia kaip sporte – jeigu moki gerai plaukti, tai dar nereiškia, kad olimpiadoje gali ir vandensvydį žaisti, ir šuoliais nuo tramplino pradžiuginti. Viskam reikia įdirbio, specifinių žinių ir tai neįgyjama per vieną dieną“, – pasakojo L.Bručkienė.
Vis dėlto, pasak mokytojos, jeigu abiturientas yra rašęs ir samprotavimo, ir literatūrinius rašinius, tik labiau patiko vieni ar kiti, tuomet būtų galima „nerti“ į šiek tiek mažiau mėgiamą stilių. „Tuomet pasirinkimas yra dvigubai didesnis ir galima svarstyti apie artimesnę temą“, – sakė mokytoja.
Temos koregavimas „pagal save“ pavojingas
Dažna pagunda, gavus nemielą temą – pakreipti ją „į savo pusę“, performuluoti taip, kad mokiniui ji taptų „patrauklesnė“.
„Ta ,,sava pusė“ gali būti dėkinga arba nukreipti netinkama linkme. Pasirinkus temą bandyti ją bet kokia kaina pritempti prie jau rašytos, nagrinėtos ar artimos yra pavojinga. Visada reikia pasitikrinti žiūrint į pavadinimą – ar atsakoma į keliamą klausimą, ar pavadinimas nėra apie batus, o pastraipos apie ratus ir tik dalinės išvados formaliai grąžina prie batų“, – sakė L.Bručkienė.
Pasak mokytojos, jai teko skaityti rašinį, kurio tema buvo apie meilę, o abiturientas, panašu, buvo mintinai išmokęs temą apie tėvynę ir bandė visame rašinyje ,,kreipti“ taip, kaip „jo galvelėje buvo sudėliota“.
„Atrodė, abiturientas bandė net ne kreipti, o patikrinti, ar vertintojai ,, <...> kvaileliai iš tikrųjų yra kvailiai“ ir iš gailesčio ar silpnybės patriotiniams lozungams gerai įvertins darbą. Baigiamoji vertintojų išvada tam abiturientui, manau, nepatiko. Todėl taip piktybiškai gudrauti nepatarčiau. Tokiu atveju siūlyčiau rinktis mažesnę blogybę ir konstruoti nelabai patinkančią temą remiantis teigiama – neigiama opozicija (tai viena iš paprasčiausių, bet tikrai ne prasčiausių schemų)“, – patarė mokytoja.
Dar viena grėsmė – bandymas nuspėti temą
Taip pat prieš egzaminą kartais bandoma atspėti, kokių temų galima laukti šiemet – pavyzdžiui, jei pernai buvo tema apie motinos paveikslą literatūroje, tai gal šiemet bus apie tėvo? Arba kaip atspirties taškas imamos aktualijos (karantinas = laisvių suvaržymas, siekiant visuomenės gerovės ir t.t.). Ar įmanoma "atspėti" temas ir ar to reikia? Gal čia, kaip tik, slypi pavojai?
„Tiesą pasakius, būrimas iš kavos tirščių ar kitų „lemtingų“ ženklų man visada atrodo įtartinai. Aišku, sąlyginai galima eliminuoti tas temos, kurios buvo prieš metus/dvejus/trejus, tačiau visa kita kartais nuoširdžiai nustebina“, – sakė mokytoja.
Didelio pavojaus mokytoja neįžvelgia, jei „spėliojimas“ yra tik žaidimas, smegenų „mankšta“.
„Tačiau bandymai atspėti gali kelti pavojų tada, kai nusprendžiama ruoštis viena – dviem temomis ir besąlygiškai tikimasi, kad pasiseks“, – teigė lituanistė.
Įmanoma „prisijaukinti“ mažiau patinkančią temą
Vis dėlto L.Bručkienė pataria nespėlioti temų, o gavus temą – visų pirmą ne jas „kraipyti“ sau patogia linkme, o atsigavus nuo pirmo šoko (jei atrodo, kad temos „ne mano“ ir nė viena pernelyg nepatinka), nustoti mąstyti per prizmę „patinka/nepatinka“ ir pradėti nagrinėti kokias galimybes duoda tema. Ji šį procesą vadina „išskleisti minčių žemėlapį“.
„Gavus temą reikėtų išsinagrinėti raktinius žodžius ir išskleisti visą spektrą galimų aspektų. O tada išsirinkti kelis, kurie turėtų aiškias sąsajas, leistų kelti probleminius klausimus, polemizuoti, atskleisti platesnius kontekstus“, – sakė L.Bručkienė.
Kad būtų lengviau įsivaizduoti kaip tai daryti, mokytoja pateikia pavyzdį. „Pavyzdžiui, jums teko tema „Kas padeda žmogui pažinti save?“. Šią temą galima išskleisti į kelis aspektus. Tarkime, abiturientas įsivardina, kad pažinti save padeda kritinės istorinės situacijos; savianalizė ir gyvenimiška patirtis; išbandymai; meilė ir t.t. Tuomet paanalizavus kiekvieną temos nagrinėjimo aspektą, galima susirašyti, per kokius autorius bei jų kūrinius galima temą atskleisti“, – aiškino lituanistė L.Bručkienė.
Įsivardinus, kad kritinės istorinės situacijos padeda žmogui pažinti save, kadangi parodo žmogaus silpnybes ir klaidas, galime remtis Balio Sruogos, Salomėjos Nėries kūryba ar Jono Aisčio kūriniu „Vienas kraujo lašas“. Jeigu labiau akcentuotume, kad kritinės situacijos sustiprina žmogų (ir padeda pažinti savo galimybes, apie kurias „ramybės būsenoje“ net neįtari), tuomet tiktų remtis Broniaus Krivicko, vėlgi Balio Sruogos kūryba arba Alberto Kamiu „Mitu apie Sizifą“. Rašydami tuo aspektu, kad pažinti save padeda meilė, galime remtis V.Mykolaičio Putino bei Fiodoro Dostojevskio kūryba arba Vinco Krėvės „Skirgaila“.
Darbas su „minčių žemėlapiu“ gali padėti įveikti net ir „kvailą“ temą
Pasak L.Bručkienės, išmokus žiūrėti į temas per „minčių žemėlapio“ prizmę, galima įveikti ir tokias temas, kaip pernai daug diskusijų sukėlusi tema apie „kvailelius“ („Ar kvaileliai iš tikrųjų yra kvailiai“). Rašant šia tema, pasak mokytojos, buvo galima remtis ir tautosaka (trečias brolis kvailys), ir viduramžių juokdario archetipu (tais laikais tik juokdariai galėjo sakyti nemalonią tiesą), ir etnografinio keistuolio „Kukučio“ personažu (M.Martinaičio „Kukučio baladės“).
Svarbu prisiminti, kad, pavyzdžiui, samprotavimo rašinyje privaloma remtis bent vienu autoriumi iš programos (literatūriniame rašinyje reikia nagrinėti bent dvejų autorių kūrybą), taigi tereikia rasti vieną autorių „tinkantį“ temai, o toliau galima remtis kitais kūriniais, kurie jums patinka ir padeda atskleisti temą geriau.
Išskleidus „minčių žemėlapį“, turėtų ateiti nusiraminimas dėl „nepatinkančios“ temos, kadangi kiekviena tema tampa įmanoma parašyti, kai gerai išsianalizuoji galimybes.
„Visada mokiniams sakau – nėra banalių temų, yra tik banalus, seklus požiūris į temą. Todėl kai parašę darbą abiturientai masiškai pradeda džiūgauti, kad tikrai labai lengva, paprasta, suklūstu ir galvoju apie tai, ar tikrai jie suprato, ar sugebėjo įžvelgti platesnius kontekstus, ar neapsiribojo vieno ar kito kūrinio siužeto atpasakojimu“, – sakė L.Bručkienė.
L. Bručkienei norėtųsi, kad šiemetinėse egzamino temose būtų daugiau gylio, erdvės minčiai ir platesniam požiūriui. Tad būtent to ji ir linki abiturientams. O norintiems pasipraktikuoti su „minčių žemėlapiais“, čia yra nuoroda į mokytojos patarimus kaip tai daryti.
-----
Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą šiais metais laikys maždaug du trečdaliai abiturientų – apie 17,3 tūkst. Likę moksleiviai (apie 8,5 tūkst.) laikys mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Brandos atestatui gauti reikia išlaikyti 2 brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieną dalyko brandos egzaminą.
Priėmimo tvarka į universitetus ir kolegijas,
konkursai, specialybės - žurnale KUR STOTI 2020:
Pilnas aktualus Lietuvos brandos egzaminų grafikas yra čia: https://www.kurstoti.lt/s/9945/paskelbtas-pilnas-egzaminu-ir-priemimo-i-aukstasias-mokyklas-grafikas
Pilnas priėmimo į aukštąsias mokyklas grafikas yra čia: https://www.kurstoti.lt/s/10005/lama-bpo-paskelbe-detalu-priemimo-i-aukstasias-mokyklas-grafika
Straipsnį parengė: Žydronė Lukšytė
El.paštas: zydrone.luksyte@gmail.com
