Lietuvoje neturime ilgalaikių prognozių, kokių sričių darbuotojų mūsų šaliai prireiks, tarkime, per artimiausius ketverius – penkerius metus. Tai – ir gerai ir blogai; kaip pažiūrėsi. Vieni tai vertindami sako, kad Lietuva – maža šalis globalioje rinkoje, čia gana greitai viskas keičiasi, ir prognozės būtų netikslios. Kiti gi priešingai – sako, kad jaunimas apdairiau rinktųsi studijas, jei žinotų, kokių tiksliai specialistų reikės po tų keleto metų, kai baigs mokslus.
Kaip išnyksta arba atsiranda tos perspektyvos?
Pavyzdžių, kaip iš pažiūros netikėtai keičiasi kai kurių specialybių paklausa – ganėtinai daug. Štai vienas naujausių.
Ilgą laiką ikimokyklinio ugdymo specialistai buvo priskiriami prie tų darbuotojų, kurių nebereikia ir dar ilgai nereikės. Tačiau staiga – pernai, šiemet – šios specialybės poreikis atgijo, pradėta gyviau domėtis šios srities studijų programomis šalies aukštosiose mokyklose. Kas gi nutiko? Dalis atsakymo į klausimą slypi maždaug 2008 - 2010 –uosiuose metuose: anuomet šalies valdžia nusprendė paskatinti jaunas šeimas ir, be kita ko, pailgino apmokamas motinystės atostogas bei padidino motinystės išmokos sumą. Ir iš tiesų – tuos keletą metų, kol „lengvatų paketas“ galiojo, užfiksuotas didesnis vaikų gimstamumas.
Štai ši jaunoji lietuvių karta dabar ir stovi ant vaikų darželių ir pradinių mokyklų slenksčių. O kadangi prieš tai daugelyje šalies rajonų darželiai buvo masiškai uždarinėjami, ten dirbęs personalas persikvalifikavo ar susirado kitų darbų – tai dabar šiai „palankių sąlygų“ vaikų kartai reikia daugiau juos auklėtojų, mokytojų ir kitų specialistų. Štai šitaip neperspektyvi specialybė tapo perspektyvia.
Taigi valstybės politika vienaip ar kitaip turi įtakos ir kai kurių studijų perspektyvumui – arba jį „palaidoja“ , kaip nutiko su atominės energetikos studijomis. Pamenate, kaip Lietuva paskelbė apie tai, jog statysis savo atominę elektrinę? Tada išsyk sujudo šalies inžinerinės pakraipos aukštosios mokyklos: juk tokiam svarbiam strateginiam objektui reikia aibės įvairių specifinių sričių inžinierių ir kitų specialistų – kas ir kaip juos rengs? Tačiau – įvyko rinkimai, o nauja šalies valdžia taip ir neapsisprendė – statysime mes tą atominę elektrinę ar ne. Per tą laiką, kol valdžia galvoja, aukštosios mokyklos jau veikiausiai būtų parengę pirmuosius atomininkus – tačiau elektrinė taip ir neiškilo; ką gi jie veiktų Lietuvoje? Štai šitaip galimai perspektyvi specialybė tapo neaiškios perspektyvos.
Perspektyvas sužlugdo ir krizės
Kartais tam tikros srities specialistų paruošiama per daug, ir tada specialybė taip pat tampa neperspektyvi. Kad šio to joje pasiektum, jau reikia labai daug pastangų, o neretai - dar papildomai mokytis. Taip nutiko su teisininkais: tyrimai rodo, kad darbą lengviau susiranda pasiekę magistro laipsnio jaunuoliai.
O dar pasitaiko ekonominės ir finansinės krizės, kurių metu sustoja ar kuriam laikui įšąla daugelio pramonės, statybos, verslo įmonių veikla. Vienas iškalbingiausių pavyzdžių, kaip tai paveikia jaunimą – kai prieš patį 2009 –ųjų metų ekonominį sąstingį į rinką buvo paleista kelios dešimtys jaunų aplinkos apželdintojų. Jaunuoliai tikėjosi sklypų apželdinimo užsakymų gausos – juk visoje Lietuvoje naujos statybos kvartaluose apsigyveno šimtai naujakurių. Tačiau vietoje to jiems teko tiesiu taikymu žengti į darbo biržą. Dėl krizės naujakuriai prarado darbus ir pajamas, kiemo želdiniai jiems buvo ne galvoje, jie rūpinosi, kaip atiduoti šimtatūkstantines bankų paskolas.
Moralas: paprastas žmogus retai gali nuspėti, jog artinasi krizė, tačiau jis gali būti bent iš dalies jai pasirengęs: pavyzdžiui, išmokęs dar kokio kito darbo ar amato, kad bėdai užklupus galėtų pragyventi.
Veikiausiai apie tai turėtų pagalvoti ir būsimieji ikimokyklinio ugdymo specialistai: vaikų Lietuvoje šiaip ar taip mažėja, tad ką gi jie veiks, kai šita gausesnė "lengvatų karta" užaugs ir išeis į vyresnes klases? Vadinasi, jau dabar verta pagalvoti, tarkime, apie gretutines studijas.
Ką rodo Įsidarbinimo galimybių barometras?
Šiek tiek orientuotis, ar specialybė paklausi, padeda Lietuvos darbo biržos kasmet skelbiami Įsidarbinimo galimybių barometrai – tačiau jie nusako tiktai tų konkrečių metų poreikį. Šiemet Lietuvos darbo biržos Įsidarbinimo galimybių barometras menkas įsidarbinimo galimybes rodo tokių specialybių ir profesijų atstovams:
· administravimo ir vykdomiesiems sekretoriams, apskaitos ir buhalterijos tarnautojams, dailidėms ir staliams, dažytojams ir giminiškų profesijų atstovams, ekonomistams, finansų analitikams, fizioterapeutams, floristams, interjero dizaineriams ir dekoratoriams, kirpėjams, kosmetologams ir giminiškų profesijų darbuotojams, krovininių platformų ir kratuvų operatoriams, laivų įgulų nariams ir giminiškų profesijų atstovams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams, pirkimo specialistams, politikos ir administravimo specialistams, socialiniams darbuotojams ir konsultantams, sporto treneriams, instruktoriams ir teisėjams.
· Taip pat – teisininkams, vaikų priežiūros darbuotojams, variklinių transporto priemonių mechanikams ir taisytojams, verslo paslaugų vadybininkams, vertėjams ir kalbininkams.
Tačiau Lietuvos darbo birža šias prognozes sudaro vertindama pirmiausia darbuotojų paklausą.
Specialybės vertės matas – ir streso lygmuo
Tuo tarpu pasaulinė įdarbinimo paslaugų agentūra „Carreercast“, kasmet sudaranti apie 200 skirtingų specialybių ir darbų reitingus, kiekvienos specialybės perspektyvumą vertina pagal kur kas daugiau rodiklių. Štai vieni pirmųjų kasmet skelbiami daugiausia ir mažiausia streso keliančių darbų sąrašai; neretai profesija, įvertinta kaip kelianti daug streso,vėliau atsiduria ir blogiausių metų darbų sąraše.
Streso lygmuo, patiriamas dirbant atskirus darbus, vertinamas atsižvelgiant į 11 veiksnių: kiek darbas reikalauja fizinės išvermės, ar dažnos komandiruotės, ar griežti darbo terminai, ar tai darbas viešumoje, ar didelė konkurencija, kokios aplinkos sąlygos, ar tai pavojingas darbas, ar jis susijęs su pavojumi dirbančiojo ar kitų asmenų gyvybei, ar reikia tiesiogiai bendrauti su klientais, visuomene, ir – kokios karjeros toje srityje galimybės.
Ir štai kas įtraukta į daugiausia streso dirbantiesiems 2016 m. keliančių profesijų sąrašą: kariškiai, ugniagesiai, orlaivių pilotai, policininkai, projektų vadovai, viešųjų ryšių atstovai, vykdomieji direktoriai, radijo diktoriai, laikraščių reporteriai, taksi vairuotojai. Atkreipkite dėmesį: jei pirmųjų keturių sąrašo pozicijų profesijos susiję su tiesiogine rizika gyvybei, tai žemesnėse pozicijose atsiduria dėl kitų priežasčių didžiulę įtampą darbe patiriančių profesijų atstovai.
Taip pat svarbu, jog nemažai šių profesijų pernai buvo blogiausių darbų dešimtuke – užėmė žemiausias pozicijas sąraše iš 200 skirtingų profesijų. Šiųmetis blogiausių darbų dešimtukas dar nepaskelbtas, o pernykštis atrodė taip: laikraščių reporteriai, medkirčiai, kariai, virėjai, radijo žurnalistai, fotožurnalistai, kalėjimo prižiūrėtojai, taksi vairuotojai, ugniagesys, paštininkas.
Kodėl šios specialybės įvertintos kaip blogiausios? Ne tik dėl streso darbe. Mažėjant paklausai, augant darbinei ir socialinei įtampai, daugeliui dirbančiųjų teko tiesiog persikvalifikuoti. Štai žurnalistai: kai tekstus didžiosiose žiniasklaidos kompanijose jau rašo robotai, kai nyksta spausdintinė žiniasklaida, o reklamos ir finansų srautai persikelia į internetą - specialistams tenka ieškoti perspektyvesnių sričių. Ne atsitiktinai daugelis viešųjų ryšių atstovų JAV, o ir pas mus - tai buvę žurnalistai.
Tad būsimas darbas - anaiptol ne vien "teisingai" pasirinkta aukštoji mokykla ar studijų programa; tai kur kas daugiau - tai didžiulė būsimojo gyvenimo dalis, ir ją reikia planuoti vertinant labai daug įvairių dalykų.
Pradžiai - štai kur galima rasti žinių apie paklausias šių metų profesijas:
http://www.ldb.lt/Informacija/DarboRinka/Puslapiai/paklausios_profesijos.aspx
Parengta pagal LDB, Careercast.com inf.
