Tad šiųmečiams abiturientams tam tikra prasme lengviau, nei pernykščiams: bentjau yra kaip palyginti konkursinius balus ir prognozuoti šansus gauti valstybės finansavimą, gi pernai dvyliktokai tokios galimybės neturėjo.
Taigi, kas krenta į akis, pasižvalgius po Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti parengtą pernykštę rezultatų apžvalgą?
Pirmiausia – tai, jog į universitetus stojama su akivaizdžiai aukštesniais balais, nei į kolegijas.
Štai tarp įstojusiųjų į valstybės finansuojamas arba su studijų stipendija vietas kolegijose 2014 m. vyravo surinkusieji 0–4 balus – tokių buvo daugiau nei pusė. Tik dešimtadalis surinko 6–10 balų.
O universitetuose įstojusieji į valstybės finansuojamas arba su studijų stipendija vietas su konkursiniais balais 6–10 sudarė daugumą – 70 proc. Įstojusiųjų į mokamas vietas konkursiniai balai gerokai žemesni: tiek universitetuose, tiek kolegijose vyravo surinkusieji 0–4 balus.
Kur pernai įstojo stipriausieji?
Taip pat iš praėjusių metų bendrojo priėmimo apžvalgos duomenų matyti, kad stojantieji su vidutiniškai aukščiausiais konkursiniais balais įstojo į menus Lietuvos menų ir teatro akademijoje bei Valstybinėje dailės akademijoje.
Jau keletas metų „ant bangos“ – medicina: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas bei Vilniaus universitetas taip pat pritraukė stojančiuosius su itin aukštais konkursiniais balais.
Vidutiniškai žemiausi konkursiniai balai – gavusių valstybės finansavimą Aleksandro Stulginskio universitete, kuriame vyrauja žemės ūkio krypties programos, bei Generolo Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Į vietas su studijų stipendija tarp nevalstybinių universitetų geriausius stojančiuosius pritraukė ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.
Stipriausi įstojusieji kolegijose – Vilniaus kolegijoje ir Kauno kolegijoje. Tuo tarpu į Alytaus kolegiją ir Kauno technikos kolegiją įstojo stojantieji su vidutiniškai žemiausiais konkursiniais balais. Tarp nevalstybinių kolegijų išsiskyrė Vilniaus dizaino kolegija, į vietas su studijų stipendija priėmusi stojančiuosius su gana aukštais konkursiniais balais (vid. 7,94).
Kas veikia konkurencijos mastą?
Įstojusiųjų į valstybės finansuojamas vietas konkursiniai balai stipriai priklauso nuo konkurencijos, su kuria susiduria dėl valstybės finansavimo besirungiantys stojantieji. Tuo tarpu konkurencijos dydį veikia valstybės finansuojamų vietų skaičius bei tam tikros studijų srities ar krypčių grupės populiarumas tarp stojančiųjų.
Vieni ryškiausių konkursinių balų skirtumų nebe pirmus metus pastebimi tarp įstojusiųjų į medicinos ir sveikatos krypčių grupei priklausančias studijų programas bei priimtųjų į technologijos mokslus.
Tiek stojančiųjų, tiek pakviestųjų į šias finansavimo krypčių grupes konkursiniai balai stipriai skyrėsi: medicinos krypčių grupėje didžiausias stojančiųjų skaičius susitelkęs ties 7–8,5 konkursiniu balu, technologijose daugiausia stojančiųjų su konkursiniu balu 3,5–4.
Dėl gerokai mažesnio nemokamų vietų skaičiaus ir didelio stojančiųjų su aukštais konkursiniais balais skaičiaus medicinos ir sveikatos krypčių grupėje žemiausias pakviestojo į valstybės finansuojamą vietą konkursinis balas – 8, o technologijos mokslų srityje (kur valstybės finansuojamų vietų skaičius didesnis 2 kartus) valstybės finansavimą gavo stojantieji, surinkę kiek daugiau nei 4 balus.
Tose pačiose finansavimo krypčių grupėse kolegijose stojančiųjų akademinis pasirengimas panašus, tačiau dėl didesnio valstybės finansuojamų ir su studijų stipendija vietų skaičiaus pakvietimus į technologijos mokslų srities programų vietas gavo stojusieji su gerokai žemesniais konkursiniais balais.
Taip pat primename, jog prognozuodami savo šansus įstoti į vieną ar kitą studijų programą, keldami sau tikslą išlaikyti egzaminus ne mažesniu, nei užsibrėžėte rezultatu, galite pasinaudoti portale esančia Konkursinio balo skaičiuokle.
Parengta pagal LAMA BPO duomenis
