Ką Jūs žinojote apie Lietuvą, prieš atvykdama čia? Kaip nusprendėte atvažiuoti būtent į mūsų šalį? Ar anksčiau teko lankytis Europoje? Galbūt Jus paskatino kažkokios asmeninės priežastys?
Man niekada anksčiau neteko būti nei Europoje, nei Lietuvoje. Prieš atvykdama čia aš, tiesą sakant, mažai ką žinojau. Daugiau apie šią šalį išgirdau tada, kai prieš metus mūsų Hainanio technologijų kolegijoje apsilankė dvi ponios iš Lietuvos: Jolanta Valiaugienė {Kauno kolegijos Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja – past.} ir Ona Junevičienė {Kauno kolegijos Vadybos ir ekonomikos fakulteto dekanė – past.}. Kai mūsų Hainanio kolegija su jūsiške pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir pradėta tartis dėl studentų iš Kinijos mokymosi Lietuvoje, tuo metu atsirado planai, kad kinų kalba būtų dėstoma ir Kauno kolegijoje. Štai čia ir atsiradau aš. Kalbant apie asmenines priežastis, paskatinusias atvykti, tai aš tiesiog mėgstu keliauti. Be to, Hainanio technologijų kolegijoje vadovauju padaliniui, atsakingam už Anglų kalbos ir Turizmo vadybos studijų programas. Norėčiau atlikti lyginamuosius tyrimus, susijusius su turizmo srities specialistų rengimu Lietuvoje ir Kinijoje. Manau, tai būtų reikšminga abiems šalims.
Kokį įspūdį Jums paliko Kauno miestas? Ir kokia pasirodė Kauno kolegija?
Kaunas – tikrai gražus ir tykus miestas. Tikrai ne toks triukšmingas ir pilnas žmonių, kokie būna Kinijos miestai. Man patinka būti Kauno kolegijoje, nes Jūsų vadovai – malonūs, dėstytojai – visada pagelbėjantys, o studentai – entuziastingi.
Ką galvojate apie lietuvaičius? Galbūt teko pastebėti kažkokias žmonių būdo savybes, kurios Jus stebintų?
Žmonės čia yra labai malonūs. Ir jeigu kažkas iš lietuvių nemoka anglų kalbos, tai jūs, pasitelkdami savus metodus, vis tiek pasistengiate paaiškinti taip puikiai, kad aš tiesiog priversta suprasti (juokiasi).
Gal galėtume išskirti panašumus, kurie jungia Lietuvos ir Kinijos studijų sistemas?
Jeigu kalbėtume apie abiejų valstybių profesinį ugdymą, tai abi šalys pabrėžia praktinio mokymo svarbą, kartu išlaikydamos pusiausvyrą tarp teorinio mokymo ir praktinių įgūdžių lavinimo. Taip pat abi valstybės akcentuoja dėstytojų kvalifikacijos kėlimą.
O kokie būtų Lietuvos ir Kinijos studijų sistemų skirtumai?
Pirmiausiai Kinijoje mes esame perėmę 2+1 mokymo sistemą, t.y. du metus mokomasi mokykloje, o vienus metus – lavinamasi realioje darbo aplinkoje. Praktika dalinama į 3 ar 4 dalis, dažniausiai ji būna profesinė. Antra, Kinijoje veikia daugiau reguliavimo mechanizmų, nukreiptų į dėstytojus ir studentus, čia jūs esate gerokai laisvesni.
Ką galėtumėte pasakyti apie Lietuvos studentus? Kokiais bruožais jie pasižymi?
Daugelis studentų yra nusiteikę rimtai dirbti, jie aiškiai žino, ko nori. Kinų kalbos paskaitose, kurias aš dėstau, studentai yra smalsūs, aktyvūs ir noriai dalyvauja užsiėmimuose. Tačiau panašu, kad po paskaitų studentai nelinkę betarpiškai bendrauti su dėstytojais ir siekia išlaikyti distanciją. Tuo Lietuvos studentai skiriasi nuo kinų. Kai šia tema pasikalbėjome paskaitose, situacija gerėja. Man asmeniškai atrodo, jog puikūs santykiai tarp dėstytojų ir studentų yra svarbūs abiems pusėms – ir tiems, kurie moko, ir tiems, kurie mokosi. Ir tai ne mažiau svarbu ne tik paskaitose, tačiau ir po jų.
Gal galėtumėte patarti, kaip lietuviai galėtų patobulinti savo švietimo sistemą?
Kiekviena švietimo sistema turi atitinkamą ekonominį ir kultūrinį pagrindą, dažnai ją apsprendžia šalyje susiklosčiusios sąlygos, todėl aš esu linkusi laikytis nuostatos, kad šiuo atveju, kalbant apie sistemas, negalima taikyti sąvokų „geresnė“ arba „prastesnė“. Vis dėlto, padiskutavusi su Jūsų dėstytojais ir studentais, aš turėčiau keletą pasiūlymų. Pirmasis mano pasiūlymas būtų susijęs su griežtesniu studentų reguliavimu. Nors studentai ir nenori specialiai liūdinti dėstytojų, vėluodami į paskaitas, vis dėlto taip nutinka. Viskas priklauso nuo paties studento asmeninio nusiteikimo, vis dėlto bendro punktualumo ir nėra. Antra, mokykla turėtų dar intensyviau stiprinti bendradarbiavimą su įmonėmis iš Lietuvos ir už jos ribų bei ieškoti daugiau galimybių studentams atlikti mokamą praktiką.
Dėkojame Jums už pokalbį, išdėstytas mintis bei linkime kuo geriausių įspūdžių ir patirties Lietuvoje.
Kalbėjosi Aistė Veverskytė
Kauno kolegijos leidinys "Diktum Faktum"
