Lietuvos aukštosiose mokyklose per pastaruosius dvejus akademinius metus studentų su negalia skaičius beveik padvigubėjo. Lietuvos studentų sąjungos (LSS) tyrimų duomenimis, šiais mokslo metais studijuoja apie 915 studentų su negalia. 2006 – 2007 akademiniais mokslo metais tokių studentų buvo apie 640, 2005 – 2006 akademiniais metais – apie 530.
Pasak LSS socialinės integracijos koordinatorės Rūtos Ruolytės, tokios tendencijos nuteikia optimistiškai, tačiau, anot jos, reali situacija galėtų būti geresnė.
„Aukštosios mokyklos vis dar ne itin aktyviai įsisavina europines lėšas, kurios galėtų būti panaudotos žmonių su negalia integracijai. Trūksta kokybiškos informacijos sklaidos apie studijų prieinamumą neįgaliesiems, reikėtų stiprinti valdžios institucijų, aukštųjų ir bendrojo lavinimo mokyklų dialogą. Išsprendus visa tai, prielaidų formuotis atviresniam aukštajam mokslui Lietuvoje būtų daugiau“, - teigia R. Ruolytė.
Šių metų tyrime, lyginant su kolegijomis, ženklesnis neįgaliųjų skaičiaus augimas pastebėtas universitetuose. Daugiausia studentų su negalia studijuoja Vilniaus, Vilniaus pedagoginiame, Kauno technologijos universitetuose. Tarp kolegijų pirmauja Vilniaus verslo ir teisės kolegija, Šiaulių kolegija bei Kauno kolegija.
Didžioji dalis apklaustų universitetų (40 proc.) sąlygas studijuoti neįgaliesiems vertina vidutiniškai. Tarp apklaustų kolegijų šis procentas kiek didesnis (54 proc.).
LSS tyrimo duomenimis, sprendžiant studijų prieinamumo problemas žmonėms su negalia, didžiausią dėmesį aukštosios mokyklos skiria fizinei aplinkai pritaikyti (40 proc.) Mažiau aukštųjų mokyklų nurodė vykdančios studentų su negalia poreikių analizę (15 proc.) ir teikiančios specialias paslaugas neįgaliesiems (11 proc.).
Tyrimo rezultatai parodė, kad pagrindinės aukštųjų mokyklų patiriamos problemos studijas pritaikant žmonėms su negalia – finansinio pobūdžio (49 proc.). Dalis aukštųjų mokyklų pasigenda informacijos, kaip reikėtų gerinti studijų sąlygas neįgaliesiems (28 proc.). Kvalifikacijos stygių kaip trukdį įvardino 5 proc. respondentų.
Tyrimo dalyvių nuomone, labiausiai rūpintis aukštojo mokslo prieinamumo neįgaliesiems gerinimu turėtų Švietimo ir mokslo ministerija (40 proc.). Už pačių aukštųjų mokyklų atsakomybę ir aktyvų veikimą šioje srityje pasisakė 28 proc. apklaustųjų, 23 proc. nurodė ir neįgaliųjų organizacijas.
